Karas Ukrainoje

Jūrų pėstininkai Chersono regione sunaikino rusų savaeigę zenitinę sistemą „Pancir-S1“. Apie tai feisbuke pranešė ir vaizdo įrašą įkėlė 140 atskirasis karinio jūrų laivyno jūrų pėstininkų žvalgybos batalionas. „Chersono regionas. 2024 m. liepa. 140 atskirosios mechanizuotosios brigados kariai sunaikino rusų savaeigę zenitinių raketų ir ginklų sistemą „Pancir-S1“, – rašoma prie karių įkelto vaizdo įrašo.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pakalikas Aliaksandras Lukašenka paragino pradėti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau paties V. Putino retorika skiriasi, rašo leidinys POLITICO. A. Lukašenka paragino „prisėsti prie derybų stalo“, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainos teritorijoje būtų baigtas.

Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas kaltina NATO ir Vakarus padėjus planuoti Ukrainos invaziją į Rusijos Kursko sritį, praneša agentūra „Reuters“. „Operacija į Kursko sritį buvo planuojama dalyvaujant ir NATO bei Vakarų žvalgyboms“, – sakė N. Patruševas rusų laikraščiui „Izvestija“. Jis pridūrė, jog JAV pareiškimas, kad Vašingtonas nesusijęs su ataka, neatitinka tiesos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė, kad beprecedenčiu ukrainiečių įsiveržimu į Kursko sritį siekiama įtikinti Rusiją pradėti „sąžiningą derybų procesą“, sukeliant „reikšmingų taktinių pralaimėjimų“. „Kursko srityje aiškiai matome, kaip tikslingai naudojama karinė priemonė siekiant įtikinti Rusiją pradėti sąžiningą derybų procesą“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Mychaila Podoliakas.

Rusija nuo pat plataus masto puolimo 2022-aisiais pradžios bandė perimti Juodosios jūros kontrolę. Jau kitais metais, kuomet Ukraina atnaujino grūdų eksportą iš savo uostų, buvo taikomasi į civilinę infrastruktūrą, bandant sustabdyti judėjimą. Nepaisant to, jau 2024-aisiais Ukrainos grūdų eksportas pasiekė ikikarinį lygį. Per pastaruosius metus, kuomet veikia Ukrainos jūrų koridorius, į Juodosios jūros uostus atplaukė daugiau nei 2,3 tūkst. laivų, iš šalies eksportuota 44 mln.

Karo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad prastai parengti šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą. Tačiau dabar fronto linija peržengė Rusijos teritoriją, o Kursko srityje dislokuotų šauktinių šeimos nerimauja dėl savo artimųjų. Įvairiuose socialiniuose tinkluose plinta dešimtys žinučių iš žmonių, teigiančių, kad jie yra Kursko srityje dingusių Rusijos šauktinių šeimos nariai.

Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Serhijivką – dar vieną pasienio kaimą, esantį maždaug už 15 km nuo Ukrainos kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko. Rusai ketvirtadienį buvo paskelbę, kad jų pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Ivanivkos kaimą. Rusijos gynybos ministerija, vartodama rusišką kaimo pavadinimo rašybą, pranešė, kad jos kariuomenės daliniai „išvadavo Sergejevkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Partizanai paralyžiavo traukinių eismą Luhansko srities Ščastjės rajone. Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dirba Luhansko partizanai. Ščastjės rajone sunaikinta dar viena relinė spinta. Karinių krovinių judėjimas vėl paralyžiuotas. Traukiniai su ginklais ir rašistais nevažiuoja. Šlovė Ukrainos partizaniniam judėjimui!“, – rašoma pranešime.

Jungtinės Karalystės Ukrainai padovanoti tankai naudojami Kyjivo vykdomame įsiveržime į Rusiją, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida. Manoma, kad tai pirmas kartas, kai tankai „Challenger 2“ buvo panaudoti aktyvioje kovoje Rusijos teritorijoje, teigė televizija „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės. Jos nenurodė, kiek tankų galėjo būti dislokuota Ukrainos puolimui Rusijos Kursko srityje, prasidėjusiame rugpjūčio 6-ąją.

Baltieji rūmai sako kol kas nematantys grėsmės, kad Vladimiras Putinas galėtų panaudoti branduolinį ginklą atsakydamas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje.

Naktį priešas vėl bandė pulti Kyjivą smogiamaisiais dronais, Ukrainos sostinėje buvo suaktyvinta oro gynyba. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. „Praėjusią naktį priešas vėl bandė suduoti oro smūgį Kyjivui. Pasak Oro pajėgų, smogiamieji dronai buvo paleisti iš Kursko srities. Priešo dronai sostinę pasiekė per maždaug dvi valandas. Oro pavojaus signalas mieste truko 44 minutes. Kyjive veikė oro gynyba“, – teigė karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 330 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugpjūčio 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 596 950 kareivių.

Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli sakė, kad Rusija vis dar bando parengti atsaką į Ukrainos operaciją Kursko srityje ir jis kol kas lėtas ir padrikas.

JAV nenori leisti Ukrainai naudoti raketų ATACMS Kursko srityje, manydamos, kad geriau jas pataupyti smūgiams okupuoto Krymo teritorijai. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis JAV administracijos pareigūnais. Pažymima, jog Vašingtonas to nenori ne todėl, kad nerimauja dėl eskalacijos iš Rusijos pusės, o todėl, kad Pentagonas turi ribotas šių raketų atsargas.

Ukraina penktadienio naktį smogė keltų perkėlai Kerčės mieste okupuotame Kryme, o taip pat laivui netoli Černomorsko gyvenvietės Rusijos Krasnodaro krašte, nurodė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.  Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Žalos mastas kol kas neskelbiamas. Be to, kol kas neaišku, į kurį laivą buvo smogta ir ar tai buvo karinis taikinys.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė, kad beprecedenčiu ukrainiečių įsiveržimu į Kursko sritį siekiama įtikinti Rusiją pradėti „sąžiningą derybų procesą“, sukeliant „reikšmingų taktinių pralaimėjimų“. Tuo metu šalies ginkluotojų pajėgų vadas tikina – šalies pajėgos Kursko srityje pasistūmėjo dar labiau į priekį.

Rusijos Kursko regione vykstant Ukrainos puolimui, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dar kartą paragino surengti derybas. „Turėtume susėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį konfliktą. Jo nereikia nei ukrainiečiams, nei rusams, nei baltarusiams“, – interviu Rusijos valstybinės televizijos kanalui „Rossija“ pareiškė A. Lukašenka, ketvirtadienį pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“. Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė ir remia Maskvą jos kare prieš Ukrainą.

Per Rusijos smūgius trijuose Ukrainos regionuose žuvo penki civiliai, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai. Vietos pareigūnų teigimu, du žmonės žuvo per oro antpuolį šiaurės rytinėje Charkivo srityje, o dar vienas žmogus neteko gyvybės per artilerijos smūgį rytiniame Donecke. Pareigūnai taip pat nurodė, kad vienas žmogus žuvo per dronų ataką, o dar kitas mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per ankstesnį smūgį Chersono srityje Pietų Ukrainoje.

Tankai, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) padovanojo Ukrainai, buvo pasitelkti besitęsiančiame Kyjivo įsiveržime į Rusiją. Apie tai ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida. Manoma, kad tai pirmas kartas, kai „Challenger 2“ tankai buvo panaudoti aktyviose kovose Rusijos teritorijoje, skelbė „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės.

Ukrainos prezidento kanceliarija ketvirtadienį atmetė pranešimus, kad Kyjivas dalyvavo sabotuojant „Nord Stream“ dujotiekius 2022 m. „Ukrainos dalyvavimas „Nord Stream“ sprogimuose yra visiška nesąmonė“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis keliais neįvardytais šaltiniais kariniame aparate, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo apie planus susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius.

Rusijos pajėgos paleido sklendžiančias bombas į civilinę įmonę Kupjansko rajone Charkivo srityje. Žuvo du žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė rytinės Ukrainos srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jo duomenimis, ataka surengta 15.30 val. Dar vienas asmuo tikriausiai sužeistas.

Ukrainiečių kariuomenė įsteigė administracinį biurą Rusijos Kursko srityje, kur jau antra savaitė tęsia beprecedentį puolimą, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. „Įsteigta karinė komendantūra įstatymui ir tvarkai palaikyti, svarbiausiems gyventojų poreikiams kontroliuojamose teritorijose patenkinti“, – susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė O. Syrskis.

Ukrainos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Rusijos Sudžos miestą, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rugpjūčio 6 dieną ukrainiečiai pradėjo netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje. Ši operacija yra didžiausias išpuolis prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukrainiečių kariai perėmė dešimčių kaimų ir daugiau kaip tūkstančio kv. km teritorijos Rusijos Kursko srityje kontrolę, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės vadas. „Nuo operacijų Kursko srityje pradžios mūsų kariai nužengė iš viso 35 km“ į Rusijos teritoriją, sakė Oleksandras Syrskis. Didžiausia Ukrainos operacija Rusijos teritorijoje tęsiasi jau antra savaitė. „Perėmėme 1 150 kv. km teritorijos ir 82 gyvenviečių kontrolę“, – pridūrė O. Syrskis. redakcija@bns.

Liepos pabaigoje Ukraina pranešė, kad smogė Rusijos viršgarsiniam bombonešiui Tu-22M3 Murmanske rekordiškai toli – už 1 770 kilometrų nuo Rusijos teritorijos. Nors ši žinia sudomino ne vieną, tačiau tai nėra pirmas kartas kai Ukraina taikėsi į Rusijoje esančius objektus, skelbia „Business Insider“. Panašu, kad tokios atakos gali padaryti visokeriopą žalą Rusijai.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Ivanivkos kaimą, esantį ties fronto linija vos už 15 km nuo ukrainiečių kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko. Rusijos gynybos ministerija, pavartodama rusišką vietovės pavadinimą, nurodė, kad jos daliniai „išvadavo Ivanovkos kaimą“ Ukrainos Donecko srityje. Pokrovskas yra prie svarbaus kelio, kuriuo vežamos atsargos Ukrainos kariams ir miesteliams prie rytinio fronto.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo apie planus susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis keliais neįvardytais šaltiniais kariniame aparate. „Visada juokiuosi, kai žiniasklaidoje skaitau spekuliacijas apie milžinišką operaciją, kurioje dalyvavo slaptosios tarnybos, povandeniniai laivai, dronai ir palydovai“, – sakė vienas Ukrainos karininkas, kuris tikina dalyvavęs šiame sąmoksle.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta kalbėdamas apie karinę operaciją Kurske teigia, kad Kyjivui nereikia Rusijos teritorijų. Pasak ambasadoriaus, tai yra gynybinė ir prevencinė operacija, siekiant atitraukti Rusiją nuo planuotų atakų Sumų regione. „Tai yra gynybinė, prevencinė operacija. Ukrainai nereikia  jokių užsienio valstybių teritorijų. Mes vykdome teisėtą gynybą, paremtą JT chartija.

Rugpjūčio pradžioje Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Operacijoje dalyvavę kariai liudija, kad į šią fronto liniją buvo permesti pajėgiausi Ukrainos kariai, apie puolimą sužinoję tik jo išvakarėse. Rusai skuba sprukti iš pasienio gyvenviečių ir keikia savo valdžią už melą ir už tai, kad juos paliko likimo valiai.  Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie operaciją Kurske, pareiškė, kad Ukraina taip siekia sąžiningos taikos.

Ukrainos Generalinis štabas trečiadienį vakare patvirtino, kad buvo smogta keturiems kariniams aerodromams Rusijoje. Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad trečiadienio naktį buvo atakuoti aerodromai Rusijos Voronežo, Kursko ir Žemutinio Naugardo srityse ir kad šiuose aerodromuose bazuojasi rusų aviacija, įskaitant karo lėktuvus Su-34 ir Su-35. Taikytasi į degalų ir tepalų saugyklas, priduriama pranešime.

Ukrainos pajėgos naktį į ketvirtadienį numušė visus 29 rusų paleistus kovinius dronus „Shahed“, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotojų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas. Jo duomenimis, bepiločiai sunaikinti Mykolajivo, Čerkasų, Kirovohrado, Zaporižios, Chersono, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.

Vienas nuteistųjų Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje, oficialiais duomenimis, dalyvauja kare Ukrainoje. Internetinio leidinio „Novaja Gazeta“ teigimu, jis dislokuotas rusų okupuotame Mariupolyje, tačiau šiuo metu atostogauja gimtojoje Čečėnijoje. Nuteistajam sutikus vykti kariauti į Ukrainą, kovo mėnesį jam suteikta malonė, ir jis paleistas iš kalėjimo, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi rusų teisėsauga.

Per savo puolimą Vakarų Rusijos Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, daro pažangą. Kariuomenė pasiekia savo tikslus, sakė jis vakariniame savo vaizdo kreipimesi. Prezidentas pabrėžė, kad pajėgoms nurodyta paisyti humanitarinės teisės. „Svarbu, kad Ukraina kovotų pagal taisykles ir būtų paisoma humanitarinių poreikių šioje teritorijoje“, – kalbėjo jis.

Ukrainos pajėgoms tęsiant puolimą Rusijos Kursko srityje, institucijos nurodė evakuoti Gluškovo rajoną. Gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas tinkle „Telegram“ pranešė, kad policija ir kitos valstybinės institucijos koordinuos evakuaciją, informuoja agentūra „Reuters“. Rajone, kuris ribojasi tiesiogiai su Ukraina, gyvena apie 20 000 žmonių. Iki šiol iš Kursko srities evakuota mažiausiai 200 000 gyventojų.

Vokietija trečiadienį paskelbė toliau teiksianti tvirtą paramą Ukrainai, kad ir kokie būtų 2022 m. rugsėjį dujotiekyje „Nord Stream“ įvykdytų sabotažo aktų tyrimo rezultatai.

Kandidatė į JAV prezidentus Kamala Harris veikiausiai gana pernelyg supaprastintai suvokia karą Ukrainoje. Be to, ji tikriausiai turi asmeninį konfliktą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos pajėgos, vykdydamos puolimą Vakarų Rusijos Kursko srityje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, „griežtai“ laikosi tarptautinių konvencijų ir tarptautinės teisės. Tai buvo aptarta per Ukrainos vadovybės posėdį, teigė V. Zelenskis tinkle X. Civiliams gyventojams užimtose teritorijose esą rengiama humanitarinė pagalba. Tarptautinių organizacijų atstovams bus leista patekti į teritorijas.

Prahoje rugsėjo 13–15 d. įvyks NATO karinio komiteto – aukščiausios aljanso karinės institucijos – posėdis, teigiama atitinkamame pranešime spaudai. „Aukščiausioji NATO karinė institucija – karinis komitetas 2024 m. rugsėjo 13–15 dienomis susitiks Prahoje, Čekijos Respublikoje. Tiesioginio susitikimo metu gynybos vadai aptars karinius strateginius įvykius aljanse. Karinio komiteto konferencijos atidaryme dalyvaus Čekijos prezidentas Petras Pavelas“, – teigiama NATO pranešime.

Ukrainos Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas įvardijo keturis šalies ginkluotojų pajėgų puolimo Kursko srityje tikslus Ukraina vykdo gynybinį karą, stumdama Rusijos artileriją į reikiamą atstumą, kad ji negalėtų būti panaudota prieš civilius gyventojus, nukirsti logistikos kelius, kurie leistų Rusijos Federacijai efektyviai gabenti rezervus per fronto liniją, parodyti Rusijos civilinės ir karinės vadovybės nesėkmę.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas vizito Alandų salose metu komentuodamas Ukrainos pajėgų puolimą Kursko regione pasakė, kad Ukraina turi visas teises gintis ir naudoti Suomijos suteiktus ginklus Rusijos žemėje. Anot A. Stubbo, Ukraina turi visas teises gintis puldama Kursko regioną, kadangi Rusija reguliariai bombarduoja Ukrainos sostinę Kyjivą ir yra užėmusi didelius Ukrainos plotus. „Nematome jokios prasmės riboti ukrainiečių veiksmus.

Rusijos teisėsauga, anot žiniasklaidos, nuo Ukrainos karo pradžios 2022 m. vasarį pradėjo daugiau kaip 10 000 bylų dėl kariuomenės „diskreditavimo“. „10 000-oji byla teismui perduota pirmąją rugpjūčio savaitę“, – trečiadienį savo svetainėje rašė nepriklausomas Rusijos žinių portalas „Mediazona“. Daugiausiai bylų esą iškelta pirmaisiais karo mėnesiais.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad kuria buferinę zoną Rusijos Kursko srityje, kur tęsia puolimą, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos. „Buferinės zonos sukūrimas Kursko srityje yra žingsnis siekiant apsaugoti mūsų pasienio bendruomenes nuo kasdienių priešiškų apšaudymų“, – „Telegram‘" rašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos kariuomenė leis evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities į Rusiją ir Ukrainą, ir kad į teritoriją, kur vykdomas puolimas, įsileis tarptautines humanitarines organizacijas. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą. „Mūsų karinės pajėgos planuoja (...) atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti: tiek Rusijos, tiek Ukrainos kryptimi“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Rusų kariai pradėjo kasti apkasus Kursko regione, kur ukrainiečių pajėgos vykdo puolimą. Apie tai, remdamasis atvirojo šaltinio žvalgybos duomenimis, pranešė „Laisvosios Europos radijas“. Pranešama, kad gynybiniai įrenginiai statomi palei Lgovo–Sudžos kelią, už maždaug pusantro kilometro nuo Sudžos. Palydovo darytose nuotraukose matyti, kad artimiausi apkasai įrenginėjami netoli Viktorivkos kaimo, esančio už 45 kilometrų nuo sienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad šalies kariuomenė skverbiasi gilyn į Rusijos Kursko regioną, kur praėjusią savaitę buvo pradėtas netikėtas puolimas. „Kursko regione judame į priekį. Nuo šios dienos ryto – skirtingose zonose nuo vieno iki dviejų kilometrų. Per tą patį laikotarpį į nelaisvę paimta daugiau nei 100 Rusijos kariškių... Tai padės mūsų berniukams ir mergaitėms greičiau sugrįžti namo“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos kariškiai dronu smogė humanitarinės pagalbos punktui Charkivo srities Kupjansko mieste, sužeistas 64 metų vyras. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Charkivo sritis. Rusai paleido droną į humanitarinės pagalbos punktą Kupjansko mieste. Sprogimas sužalojo 64 metų vyrą. Jis nugabentas į ligoninę“, – sakoma pranešime.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį į trečiadienį Kursko srityje sunaikino Rusijos lėktuvą Su-34. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt Kursko srities (RF) teritorijoje, vykdydami kovinę užduotį, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų zenitinių raketų kariuomenės daliniai ir priemonės sunaikino Rusijos naikintuvą Su-34“, – rašoma pranešime.

Robotai-šunys jau atlieka misijas fronte Ukrainos kariuomenės gretose. Kol kas jie dar nėra visiškai autonominiai, daug kas priklauso nuo operatoriaus užprogramuojamų veiksmų, tačiau jau dabar atlieka pavojingas misijas, pavyzdžiui, šnipinėjant rusų tranšėjas ar aptinkant minas. Pasak jų kūrėjų, šie robotukai gali tapti neįkainojamu sąjungininku fronto linijoje Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta gyvosios jėgos Rusijos invazijai atremti.

Rusijos sostinėje Maskvoje sustiprintos saugumo priemonės. Ypač sustiprintas saugumas miesto centre ir aplink Kremlių. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pažymima, kad pirmajame ir antrajame specialiuosiuose pulkuose, taip pat Rusijos nacionalinėje gvardijoje iš darbuotojų buvo sudarytos kasdienės „atsargos“. Baiminasi įsiveržimo „Baza“ teigimu, Maskva nuolat stebi grėsmes, įskaitant galimą diversinių grupių prasiskverbimą į Maskvą ir Maskvos sritį.