Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie operaciją Kurske, pareiškė, kad Ukraina taip siekia sąžiningos taikos. O Maskva – nesugebėdama išvyti ukrainiečių iš Kursko srities – vėl ėmėsi civilių žudymo – raketa smogė prekybos centrui Donecko srityje ir pražudė mažiausiai dešimt žmonių.
Apie tai, kokį keršto planą Rusija ruošia Ukrainai ir kuo baigsis operacija Kursko srityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Kodėl Ukrainai pavyko įsiveržti į Rusijos teritoriją?
V. Malinionis: Rusijos siena su Ukraina yra didelė, vien Donbaso fronte, kur vyksta mūšiai, yra virš tūkstančio kilometrų, jeigu pažiūrėtume Belgrado, Kursko ir Briansko sritis, dar yra 1200 kilometrų.
Ir šioje teritorijoje rusai gyvena iliuzijoje, kad, nors jie ir vykdys agresiją, jie galvoja, kad ukrainiečiai negalės jiems padaryti jokio siurprizo. <...> Rusija dabar turi pagrindinį tikslą užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, todėl jie visas savo pajėgas metė į Donbaso sritį, o apie gynybą negalvojo. <...>
Šį kartą ukrainiečiai įsiveržė ne su diversinėm grupėm, kurios daro trumpalaikius reidus, bet įvedė normalias pajėgas – brigadas ir batalionus su pėstininkų kovos mašinomis, su tankais, su artilerija. Kaip matome, per dvi paras jie užėmė virš 400 kv. km.
Ar Ukraina sulauks atsako iš Putino režimo? Nors viešai Rusija bando nepripažinti, kad jiems šis užpuolimas yra smūgis, bet iš tiesų tai jiems – didelis smūgis.
M. Šešelgytė: Reakcija buvo dronų atakos, kurios nuolatos vyksta ir žmonės žūsta. Bendrai, jei rusai apibrėš šiuos veiksmus kitaip, negu kaip dabar yra apibrėžiama – „teroristinė operacija“ – tai reikš jau politinę žinutę visuomenei ir pasauliui, kad vyksta karas, kariaujama jų teritorijoje ir tai režimui nėra labai palanku.
Parama Putinui dėl to įvykio tikrai svyruoja: žmonės nepatenkinti. Ypač dėl to, kokia buvo Rusijos vadovybės reakcija, kaip jiems buvo apie tai pranešta. Visuomenės nepasitenkinimas Putinui gali brangiai kainuoti. Panašu, kad dabar vadovybė apibrėžia tai kaip teroristinę operaciją, o ne kaip konkretų karą.
Putinas aiškindavo, kad panaudos branduolinį ginklą, jei Rusijos valstybei kils egzistencinė grėsmė. Daugelis Vakaruose neįsivaizdavo, kad galima įsiveržti į Rusiją ir nesulaukti branduolinio atsako. Kodėl to atsako nėra?
V. Malinionis: Rusijos doktrinoje yra parašyta, kad jie pasilieka sau teisę panaudoti branduolinį ginklą, kai kyla egzistencinė grėsmė. Kaip matome, Putinas paskubėjo nuvertinti šį įsiveržimą, paskelbdamas tai kaip teroristinę provokaciją ir organizavo ne mobilizaciją, kuri įtrauktų visuomenę į gynybą, bet organizavo kontr-teroristinę operaciją. Jis sumenkino šį užpuolimą.
Tai reiškia, kad jis pats bijo to, kuo Vakarus gąsdino, pats, matyt, bijo ir visuomenės. Jis nori nuvertinti tai, kas įvyko, nes bijo visuomenės. <...> Rusijos pasienyje yra kilęs labai didelis chaosas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
.jpg)
