Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, grasina vokiečių tankai. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį per renginį, skirtą sovietų pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrado mūšyje paminėti. „Tai neįtikėtina, bet faktas. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija turi „atsaką“. „Rusija atsakydama į grasinimus vien tik šarvuočiais neapsiribos, tai turi suprasti visi“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.

Vasario ir kovo mėnesiais padėtis fronte stipriai eskaluosis, mano Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Anot žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, tikimasi veiksmų fronte suaktyvėjimo. „Gerasimovui paskirtam vadovauti okupacinei kariuomenei Ukrainoje ir gėdingai vadinamajai specialiajai karinei operacijai, nors tai yra visavertis karas, V. Putinas pavedė iki kovo mėnesio užimti Donbasą“, – teigia jis.

Ar Vakarų politikai išdrįs peržengti savo galvose nusibrėžtą raudoną liniją dėl naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių perdavimo Ukrainai? „Dėmesio centre“ svečiai – gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją. „Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija telkia savo karius, kad, jo žodžiais, atkeršytų Vakarams, praėjus beveik metams nuo Maskvos invazijos pradžios. Jis Kyjive išsakė šį perspėjimą kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri teigė, kad 27 valstybių narių blokas iki vasario 24 dienos, kai bus minimos pirmosios Rusijos invazijos metinės, ketina baigti rengti kitą sankcijų Rusijai paketą. „Dabar Rusija telkia savo pajėgas.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ukrainos žiniasklaida paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip atliekant kratą pas buvusį Ukrainos gynybos viceministrą Oleksandrą Mironiuką randama beveik milijonas dolerių įvairiomis valiutomis. Teisėsauga žiniasklaidai perdavė vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo kaip atlikdama kratą buvusio gynybos viceministro sofoje rado beveik milijoną JAV dolerių (920 tūkst.

Vis daugiau pranešimų pasirodo apie būsimą didelio masto Rusijos puolimą Ukrainoje – be pačių ukrainiečių atstovų, tai patvirtino ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Jo teigimu, V. Putinas jau kovo – balandžio mėnesiais bandys dar sykį apsupti Ukrainą ir pulti daugeliu krypčių. „Manau, kad Putino ir jo žmonių, tokių kaip Valerijus Gerasimovas, naujasis jo Rusijos armijos vadas, planas yra apsupti Ukrainą.

Ukrainos žvalgyba atskleidė, kad V. Putinas įsakė Rusijos kariuomenei iki kovo mėnesio užimti Donecko ir Luhansko sritis. Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato atstovas taip pat įvertino rusų galimybes vėl užpulti iš Baltarusijos teritorijos. Karinės žvalgybos atstovas Andrejus Černiakas pareiškė, kad jie mato požymius, jog Rusija ruošiasi naujam puolimui Donbase, Ukrainos rytuose.

Buvęs Rusijos karininkas Konstantinas Jefremovas išskirtiniame interviu BBC pripažino, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje kankino, grasino išžaginti ir žudė ukrainiečių karius. Kaip pasakojo K. Jefremovas, vienoje vietoje Pietų Ukrainoje rusų vykdomi ukrainiečių „tardymai, kankinimai tęsėsi maždaug savaitę“. „Kiekvieną dieną, naktį, kartais du kartus per dieną“, – pridūrė jis.

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. Įtariama, kad diplomatai elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“, nurodė ministerija. Šie diplomatai šalį turi palikti iki vasario 8-osios, sakoma jos pranešime. Neutralioje Austrijoje, kuri iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą su Rusija palaikė glaudžius santykius, diplomatai išsiunčiami retai.

Rusijos vadovybė nori į kariuomenę pritraukti kuo daugiau žmonių ir kad tą pasiektų, siekia atšvęsti bent kažkokią pergalę prieš pirmąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines. Tai Ukrainos televizijai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“. „Rusija – keista šalis, kai kurios datos jiems itin svarbios. Artimiausia data – vasario 24 d., kai jie pradėjo aktyvų karą prieš Ukrainą.

Lenkija būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose, trečiadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis. „Jei tai būtų visos NATO sprendimas, aš būčiau už šių naikintuvų siuntimą, – interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė M. Morawieckis. – Mano vertinimas grindžiamas tuo, ką NATO šalys nusprendžia drauge.

Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen. Šia žinia ir nuotraukomis iš traukinių stoties jie patys pasidalino savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“. „Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą.

Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio mieste Sevastopolyje kilo gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar du paguldyti į ligoninę. Gaisras ketvirtadienio naktį kilo statybų nameliuose, kuriuos gyveno Tavridos greitkelį statę darbininkai. Kaip praneša Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija, gaisro metu patalpose buvo 185 žmonės, beveik visi spėjo išsigelbėti. Gaisro plotas siekė 200 kvadratinių metrų.  Gaisro priežastis nustatinėjama.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Rusija gali pradėti naują puolimą, kad jis sutaptų su plataus masto invazijos į Ukrainą metinėmis – vasario 24-ąją. Interviu BFMTV jis sakė, kad rusai „gyvena simbolizme“, todėl gali pabandyti ką nors padaryti būtent per išpuolio metines. O. Reznikovas pabrėžė, kad Ukraina nenuvertina Rusijos Federacijos.  „Oficialiai paskelbta apie 300 000 (mobilizuotų karių – red.

Rusai Charkivo srityje esančioje gyvenvietėje ruošiasi sunaikinti kelius, tiltus ir užtvankas, ketvirtadienį vakare pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:39 | Kas liko iš namo Kramatorske Paskelbta nuotrauka, kurioje matyti, kaip iš viršaus atrodo pastatas, kuriam prieš parą smogė rusų raketa, rašo UNIAN. Primename, kad smūgio metu žuvo trys žmonės, dar bent buvo sužeisti.

Rusijos pajėgoms trečiadienio vakarą smogus Ukrainos Donecko srityje esančiam Kramatorskui, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina suras ir nubaus visus išpuolio kaltininkus. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pateikiamais duomenimis, rusų smūgis daugiabučiui jau pareikalavo dviejų gyvybių, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Apie kruviną rusų išpuolį pasisakė ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Padėtis fronte tampa vis sudėtingesnė, o rusų puolimas suaktyvėjo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo savo kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Šiandien surengiau keletą operatyvinių susitikimų su mūsų kariškiais. Okupantų puolamųjų veiksmų fronte – mūsų šalies rytuose – šiek tiek padaugėjo. Padėtis tampa dar sudėtingesnė.

Vokietijai, įsipareigojusiai Ukrainai siųsti 14 savo tankų „Leopard 2“, reikia skubiai užsakyti naujų, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius, rašo CNN. „Man lemiamas veiksnys yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus, ir ne po metų, o greitai, kad būtų galima pradėti gamybą ir suplanuoti, kiek naujų „Leopardų“ turėsime – ir kada“, – žurnalistams sakė jis. „Iš kur ateis pinigai – kalbant paprastai, man, tiesą sakant, nerūpi.

Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį paragino Vakarus ir toliau remti Ukrainą, rašo „Sky news“. Anot jo, jei ukrainiečiai sugebėtų atgauti tris miestus, Vladimiro Putino karui būtų galas. Anot jo, Vakarų šalys „neturi jokio įsivaizduojamo pagrindo delsti“ su pagalba prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai.

11-metė Daryna Tereško iš Lvovo per karą neteko tėvo desantininko. Kartu su klasės draugais ji surengė lėšų rinkimo akciją, kad nupirktų droną tėčio bendražygiams, rašo naujienų portalas 24tv.ua. Vaikai surinko beveik visą sumą, o likusią dalį pridėjo labdaros fondas. Įsigijusi droną, Daryna nuvežė jį į karinį dalinį, kuriame tarnavo jos tėvas. 42 metų desantininkas Ivanas Tereško buvo 80-osios oro desanto brigados 5-osios kuopos vadas. Jis žuvo gegužės mėnesį netoli Popasnos.

Ukrainos rytuose vykstančios kovos su „Wagner“ samdiniais atrodo kaip siaubo filmas apie zombius, CNN pasakoja ukrainiečių kariai. Anot jų, rusai tiesiog lipa per savo karių lavonus, ant jų šlapinasi, o nuo mūšių perkaista ginklai. Apie kovas minėtam kanalui pasakojo du ukrainiečiai – Andrijus ir Borisičius. Abu jie yra į pietvakarius nuo Bachmuto, gyvena įšalusioje žemėje įrengtame bunkeryje. Jau kelias savaites ukrainiečiai kovoja su „Wagner“ samdiniais.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas apkaltino naująjį „Twitter“ savininką Eloną Muską socialiniame tinkle padedant Rusijos propagandai, rašo UNIAN. Anot M. Podoliako, E. Muskas specialiai mažina oficialių Ukrainos valdžios institucijų „Twitter“ puslapių populiarumą. „Elonai, ar galite nustoti nuvertinti ukrainiečių oficialias paskyras ir prievarta mažinti jų pasiekiamumą? Tai pernelyg akivaizdu... Nepadėkite netalentingai rusų propagandai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jis svarsto ginkluotės siuntimo, įskaitant oro gynybos sistemas, Ukrainai klausimą, nepaisant bandymų išsaugoti ryšius su Rusija. JAV padėjo Izraeliui suformuoti oro gynybos sistemą, žinomą pavadinimu „Iron Dome“ (liet. „Geležinis kupolas“), kurios anksčiau prašė Ukrainos valdžios atstovai. Atsakydamas į CNN žurnalistų klausimą, ar sutiktų dalį jų išsiųsti Ukrainai, B. Netanyahu atsakė, kad šis klausimas yra svarstomas.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė apie įtarimus buvusiam Gynybos ministerijos valstybinių pirkimų departamento direktoriui Bohdanui Chmelnyckiui, buvusiam gynybos viceministrui Vjačeslavui Šapovalovui ir valstybinės įmonės „Promoboroneksport“ direktoriaus pareigas ėjusiam Volodymyrui Tereščenkai. Kaip remdamasis šaltiniu teisėsaugos institucijose praneša interneto portalas „Ukrajinska pravda“, B. Chmelnyckis įtariamas dėl 107 796 050 grivinų (apie 2,7 mln.

Norvegijos pajamos iš dujų sparčiai augina šalies turtus, tačiau ji neturėtų būti laikoma iš karo besipelnančia valstybe, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. Užsimindamas, kad Norvegija netrukus taps viena didžiausių Ukrainos rėmėjų su būsimu pagalbos paketu, premjeras atmetė nerimą keliančius kaltinimus „pasipelnymu iš karo“, kuriuos išsakė tie kritikai, kurie siekia, kad Oslas nuveiktų daugiau dėl ukrainiečių.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis paaukojo 50 000 zlotų (10 619 eurų) Ukrainos kariuomenei, taip išspręsdamas šmeižto bylą su politiniu varžovu. Gruodį teismas įpareigojo J. Kaczynskį sumokėti Radekui Sikorskiui daugiau nei 700 000 zlotų (150 000 eurų), kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su atsiprašymo už tai, kad pavadino jį „diplomatiniu išdaviku“, paskelbimu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neabejoja, kad ilgainiui Rusija bus priversta kapituliuoti ir Ukrainos maldauti paliaubų. Todėl Lenkijos lyderis patarė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui priimti Rusijos pasidavimą istoriniame Ukrainos mieste Perejaslave. Sausio 31 dieną Lenkijos prezidentas A. Duda su žmona atvyko į Latviją. Rygoje jis susitiko su šalyje gyvenančiais lenkais ir papasakojo apie neseniai vykusį pokalbį su Ukrainos prezidentu.

Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N‘ Loaded“ kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi, dar žinomu Praeities žvalgo vardu, skelbia naują pilietinę paramos akciją #VaniaSužydėk. Šia akcija siekiama surinkti finansines lėšas, reikalingas karinės įrangos pirkimui, kuri bus perduota su okupacine Rusijos kariuomene kovojantiems Ukrainos karinių pajėgų vienetams. „Naują paramos iniciatyvą pradedame įkvėpti mūsų bendrai rengtos akcijos #BėkVaniaBėk sėkmės.

Ukrainiečių diaspora Norvegijoje protestuoja prieš prieglobsčio suteikimą į šią šalį pabėgusiam rusui, kuris tvirtina kariavęs „Wagner“ gretose. Šis aiškina, kad supranta ukrainiečių jausmus, tačiau grįžus į tėvynę jo lauktų neišvengiama mirtis. Buvęs „Wagner“ būrio vadas Andrejus Medvedevas, sausį pabėgęs į Norvegiją, atsiprašė ukrainiečių, kurie gyvena šioje šalyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Kaip rašo Lenkijos leidinys „Dziennik Gazeta Prawna“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu Kyjive, Ukrainos pusė jau rengia siūlomų derybų programą. Leidinio teigimu, V. Zelenskis planuoja pristatyti J. Bidenui savo 10-ies punktų taikos planą, įskaitant Specialiojo tribunolo, tiriančio Rusijos okupantų įvykdytus karo nusikaltimus, sukūrimą.

JAV gynybos korporacija „General Atomics“ pasiūlė Ukrainos vyriausybei už vieną JAV dolerį (0,92 euro centus) nupirkti du „Reaper“ bepiločius orlaivius prieš galimą Rusijos puolimą. Tačiau toks sandoris numato, kad Ukraina turėtų išleisti apie 10 mln. JAV dolerių (9,2 mln. eurų) jų paruošimui ir siuntimui, taip pat apie 8 mln. JAV dolerių (7,36 mln.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusija kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, todėl siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau NATO draugų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Kalbėdamas apie Rusijos puolimą, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė neatmetantis „nė vieno scenarijaus per artimiausias dvi ar tris savaites“ ir įspėjo, kad „pagrindiniai mūšiai dar laukia“. „Rusija ruošiasi maksimaliam eskalavimui. Renka viską, kas įmanoma, veda pratybas ir mokymus“, – interviu „Sky News“ sakė O. Danilovas. „Galiu pasakyti, kad per artimiausias dvi ar tris savaites neatmetame jokio scenarijaus, – pridūrė jis.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį transliuotame interviu sakė, kad svarsto galimybę suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir yra pasirengęs tarpininkauti, Jungtinėms Valstijoms paraginus aktyviau įsitraukti. B. Netanyahu neprisiėmė jokių tvirtų įsipareigojimų Ukrainai, o Izraelis išsaugojo santykius su Rusija, kontroliuojančia dangų kaimyninėje Sirijoje ir pro pirštus žiūrinčia į Izraelio smūgius Irano taikiniams.

Rusija pažeidžia pagrindinį branduolinių ginklų kontrolės susitarimą su JAV ir toliau atsisako leisti tikrinti savo branduolinius objektus. Tai antradienį pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas, skelbia CNN. „Rusija nevykdo savo įsipareigojimų pagal Naująją START sutartį palengvinti tikrinimo veiklą savo teritorijoje.

Rusijos pajėgos smogė Ukrainos Donecko srityje esančiam Kramatorskui. Pranešama apie smūgį daugiabučiui, skelbiama, kad po jo griuvėsiais girdėti žmonių riksmai. Smūgio metu du žmonės žuvo, dar bent septyni buvo sužeisti.

Ukraina ruošiasi didelei Rusijos eskalacijai, kuri gali prasidėti per artimiausias dvi ar tris savaites, interviu „Sky news“ sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Anot jo, ateinantys keli mėnesiai bus lemiami sprendžiant karo eigą. Jis taip pat paragino Vakarų sąjungininkus siųsti daugiau ginklų. „Rusija ruošiasi maksimaliai eskalacijai“, – antradienį pareiškė O. Danilovas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas. „Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.

Laikinai okupuotame Ukrainos rytuose esančiame Donecke tarp okupantų ėmė plisti itin pavojingos infekcijos, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainiečiai mano, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl sanitarinių normų nesilaikymo.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi suteikti daugiau pagalbos Rusijai kare prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“. A. Lukašenka pabrėžė, kad Rusijai šiuo metu nereikia „jokios pagalbos“, tačiau tikino esąs įsipareigojęs didinti paramą Maskvai. „Jei mūsų broliams rusams reikia pagalbos, mes visada esame pasirengę ją suteikti“, – pareiškė jis. Vis dėlto Baltarusijos lyderis nepatikslino, ką turi omenyje ir kaip tokia pagalba atrodytų.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars naujausius Kyjivo prašymus dėl pažangios ginkluotės perdavimo gynybai nuo Rusijos. „Ketiname kalbėtis“, – sakė J. Bidenas žurnalistams kitą rytą po to, kai Baltuosiuose rūmuose pareiškė nepritariąs naikintuvų F-16 siuntimui į Ukrainą. Jungtinės Valstijos yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai, kuri jau beveik metus mėgina atremti Rusijos karinę invaziją.

Rusijos olimpinio komiteto vadovas antradienį pareiškė, kad Rusijai atstovaujantiems sportininkams neturi būti taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl jų dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse. „Rusai turi dalyvauti lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti sportininkai.

Prancūzija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“, antradienį pranešė prancūzų gynybos ministras. Apie tai Sebastienas Lecornu paskelbė po susitikimo su ukrainiečių kolega Oleksijumi Reznikovu Paryžiuje. Šie ginklai, papildysiantys 18 jau pristatytų, bus finansuojami iš 200 mln. eurų fondo, kurį Prancūzija įsteigė Kyjivui skirtai ginkluotei finansuoti, sakė S. Lecornu bendroje spaudos konferencijoje su O. Reznikovu.

Rusijos pajėgos antradienį vėl smogė Ukrainos rytuose esančiam Bachmuto miestui. Smūgis pareikalavo bent dviejų gyvybių – žuvo vyras ir dvylikametis berniukas, dar penki žmonės buvo sužeisti. Rusijos pajėgos rytų Ukrainoje esantį Bachmutą verčia „visiškais griuvėsiais“, pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN. Antradienį rusai vėl atakavo miestą, pranešama, kad per pastarąsias valandas žuvo du žmonės.

Ukraina antradienį pareiškė, kad tikisi gauti iki 140 sunkiųjų tankų po to, kai Vakarų sąjungininkės anksčiau šį mėnesį, po kelias savaites trukusių svarstymų, sutiko aprūpinti Kyjivą galinga ginkluote.

Rusijos kariuomenė antradienį paskelbė užėmusi Blahodatnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Ukrainos rytinio Bachmuto miesto, tapusio įnirtingų kovų epicentru. Gynybos ministerijos pareiškime, pavartojant Maskvos terminą Ukrainos rytinei Donecko sričiai, sakoma, kad rusų pajėgos „sėkmingais puolamaisiais veiksmais išvadavo Donecko liaudies respublikos Blahodatnės gyvenvietę“. Kyjivas kol kas nepaskelbė jokio komentaro.