Sausio 31 dieną Lenkijos prezidentas A. Duda su žmona atvyko į Latviją. Rygoje jis susitiko su šalyje gyvenančiais lenkais ir papasakojo apie neseniai vykusį pokalbį su Ukrainos prezidentu.
Jis pažymėjo, kad visi norėtų turėti galimybę gyventi taikoje su Rusija ir laisvai vystytis, tačiau tai neįmanoma, nes „Rusija puola, plėšia, žudo ir bando atimti laisvę“.
„Sakau: Volodymyrai, žvelgdamas į mūsų istoriją, kaip šie keliai kažkada išsiskyrė, prašau tavęs – kai tu nugalėsi Rusiją, kai rusai čia paršliauš ant kelių pasirašyti taikos, tada vesk juos į Perejaslavą, tegul pasirašo taiką su tavimi ten.
Tegul būna išbraukti visi tie sovietų ir rusų įtakos metai ir ši nelaisvė nuo carizmo laikų iki dabar, nuo kurios dabar vėl ginatės“, – Lenkijos prezidentą cituoja Lenkijos leidinys wprost.pl.
Perejaslavą A. Duda mini ne šiaip sau. Šis miestas istoriškai yra priklausęs ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, ir Lenkijai, ir Ukrainai, ir Rusijai.
A. Duda tikriausiai omenyje turi 1654 m. Perejaslavo susitarimą, kurį Ukrainos kazokų etmonas Bohdanas Chmelnickis sudarė su Rusijos caro Aleksejaus įgaliotuoju atstovu.
Kazokai prisiekė ištikimybę carui, o Chmelnickio atstovai Maskvoje pasirašė straipsnius, apibrėžiančius Ukrainos ir Rusijos santykius. Kazokų Ukraina išlaikė tam tikrą autonomiją vidaus reikaluose, bet jos užsienio politika buvo beveik visiškai pavaldi Rusijai. Ši gyvenvietė tapo Lenkijos ir Rusijos karo priežastimi.
