Karas Ukrainoje

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako esąs tikras, jog nusprendusi tiekti ginklus su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Kinija sulauktų Vakarų bendruomenės sankcijų. Taip Gabrielius Landsbergis pirmadienį kalbėjo po Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimo sekmadienį, kad Kinija svarsto tokią galimybę. „Buvo manančių, jog Vakarai nebus vieningi, kai Rusija puolė Ukrainą. Mes buvome vieningi, ir iš to galima pasimokyti.

Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida. „Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

Praėjusią savaitę iš Lietuvos į Ukrainą išsiųstas specialus mikroautobusas su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta sėkmingai pasiekė Kyjivą. Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos dėka, siunta pristatyta į Kyjive įsikūrusį Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

JAV prezidentas atvyko netikėto vizito į Kyjivą, tuo pademonstruodamas ukrainiečių palaikymą kovoje su agresore Rusija. Skambant oro pavojaus sirenoms Joe Bidenas pagerbė žuvusius Ukrainos karius.  Ukrainos žiniasklaida pirmadienį dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš sostinės, kuriuose matyti prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš JAV Joe Bidenas. Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistas Julianas Roepcke kiek anksčiau tviteryje parašė, kad į Kyjivą atvyko JAV prezidentas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Rusijos futbolo klubo „Arsenal“ atstovo sūnus Artiomas Ovsianikovas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame skundžiasi šveicarų nesvetingumu. Atėjęs į vietos futbolo varžybas jis susidūrė su nedraugišku vietos sirgalių elgesiu jo atžvilgiu kai nusprendė garsiai rusiškai komentuoti įvykius aikštėje. Vokietijoje studijuojantis A. Ovsianikovas „savaitgaliais lankosi įvairiose Europos šalyse“, o šį nusprendė pasižiūrėti, kaip žaidžia šveicarų „Bazel“ ir „Servette“ futbolo klubai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasauliui gresia Trečiasis pasaulinis karas, jeigu Kinija padės agresorei Rusijai kariauti prieš Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad Pekinas šiuo klausimu išlaikys pragmatišką poziciją. Kalbėdamas italų leidiniui „Corriere della Sera“ Ukrainos vadovas pažymėjo, kad viešai kreipėsi į Kinijos valdžią prašydamas nesuteikti Kremliui palaikymo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija turės atsakyti už visus savo nusikaltimus, jeigu norės normalių santykių su Vakarais po karo Ukrainoje. Estų politikės teigimu, kuomet karas Ukrainoje baigsis, Rusija turės būti patraukta atsakomybėn už visus savo karo nusikaltimus, o taip pat už sprendimą užpulti savo kaimynę, jeigu ji tikisi turėti bent menkiausią galimybę vystyti normalius santykius su Vakarais.

Kinija užsiminė apie neva parengtą taikos planą, siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad taikos plane nurodytos įdėjos gali atitikti diktatoriaus Vladimiro Putino siekius. Svarbiausi įvykiai: 23:28 | Kremlius apkaltino Moldovą Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai. Dar keturi žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, kai į namo kiemą Burgunkos kaime įskriejo sviedinys, pranešė pareigūnai. „Rusų okupantai išžudė šeimą Chersono regione, – sakoma regiono administracijos pareiškime. – Trys žmonės – tėvas, motina ir dėdė – žuvo tragedijos vietoje.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iki kito savaitgalio pradės tiekti šarvuočius, kuriuos pažadėjo Ukrainai karui su Rusija. Šios AMX-10 tipo transporto priemonės, kartais vadinamos „lengvaisiais tankais“, naudojamos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus. Pirmieji šarvuočiai į Ukrainą bus išsiųsti „iki kitos savaitės pabaigos“, sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu laikraščio „Le Parisien“ sekmadieniniam leidiniui.

Chersono srities karinės administracijos atstovai pranešė, kad Rusijos pajėgos, paleisdamos artilerijos šūvius, sekmadienį smogė Burhunkos kaimui. Vienas iš sviedinių pataikė į šeimos namo kiemą, rašo „Ukrinform“. Tuo metu namuose buvo trys suaugę asmenys ir dar du vaikai. Rusų surengtos atakos metu žuvo vaikų tėtis ir mama, taip pat dėdė. Tuo metu 13-metis vaikas buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, o 8-erių metukų berniukas per stebuklą liko nesužeistas.

Laikinai okuputame Kryme rusų karininkai mobilizuotiems asmenims leidžia išvykti trumpų atostogų už nustatytą mokestį, rašo „Obozrevatel“. Teigiama, kad Kryme karininkai siūlo mobilizuotiems rusams išvykti trumpalaikių atostogų namo už 1 tūkst. JAV dolerių. Tvirtinima, kad Rusijos ginybos ministerijos atstovai šį karininkų vykdomą „verslo“ planą žino, tačiau tokia veikla vis tiek nėra kontroliuojama, pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Pilkoje vėsaus sausio mėnesio ryto niūrumoje atsiduriame uždraustoje vietoje. Jos lokacija yra kruopščiai saugoma. Galima išduoti tik tai, kad ji yra Ukrainos šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Čia veikia vienintelis šalyje potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti skirtas karių reabilitacijos centras, rašo „The Economist“.  Į jį atvykstantys arba jį paliekantys kariai yra sodinami į civilinius automobilius, siekiant neatkreipti papildomo dėmesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje susitikusi su JAV Atstovų rūmų nare Nancy Pelosi pabrėžė jos asmeninį ilgametį indėlį sustiprinant Lietuvos ir regiono saugumą bei JAV lyderystę remiant Ukrainą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.  „Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Okupuotame Berdiansko poilsio centre kilo gaisras, kur rusų kariai buvo įrengę ligoninę, kilo gaisras, praneša „Obozrevatel“. Teigiama, kad laikinai Rusijos kariuomenės okupuotame Berdainsko mieste, Zaporižios regione, užsiliepsnojo poilsio centras „Rojaus kampelis“. Čia okupantai buvo įkūrę ligoninę, kad būtų galima gydyti sužeistus savo karius. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti vaizdus iš įvykio vietos.

Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją. Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“. Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“. „Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens a...

Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių. Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.  „Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių. Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę. „Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Rusijoje ryškėjant nutylėtiems konfliktams tarp valdžios atstovų ir iki šiol laikytų ištikimiausių diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikų, vienas jų – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas – užsiminė apie naujos karinės bendrovės įkūrimą. Svarbiausi įvykiai: 19:22 | Pietų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai.

Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

Iranas laivais ir valstybinėmis oro linijomis į Rusiją nelegaliai gabeno naujus pažangius tolimojo nuotolio ginkluotus bepiločių orlaivių modelius, skirtus karui su Ukraina, remdamasis šaltiniais iš šios Artimųjų Rytų šalies rašo „The Guardian“. Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.

Viename iš Rusijos miestų vaikams buvo vedamos šaudymo pamokos. Kaip rašo NEXTA, Permės mieste, Rusijoje, moksleiviai ir darželinukai buvo supažindinami, kaip reikia valdyti ginklą. Rašoma, kad už pamokų vedimą buvo atsakingi Afganistano ir Čečėnijos veteranų komiteto atstovai. Permės krašte moksleiviams ir darželinukams buvo vedamos šaudymo pamokos. Susitikimą surengė Afganistano ir Čečėnijos veteranų komitetas.

Rusijos kariuomenės vadovybė nustojo perduoti ginklus ir amuniciją karinei bendrovei „Wagner“, rašo „SkyNews“. Kaip teigia šaltiniai, pagrindinė priežastis, kodėl karinė parama Jevgenijaus Prigožino vadovaujamai „Wagner“ nėra perduodama – tai kilę nesutarimai su būtent šios karinės bendrovės vadovu. Tuo metu socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip karinės bendrovės samdiniai, stovėdami prie negyvų žmonių kūnų, teigia kiekvieną dieną Ukrainoje prarandantys šimtus karių.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.  Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

Charkivo meras Igoris Terechovas vargu galėjo numatyti, kad vos užėmus postą jam teks ne tik susidurti su Rusijos kariuomenės puolimu, atlaikyti apsiaustį ir kovoti su savo tautiečiais. Dar įdomesni pokyčiai, anot jo, įvyko jo paties sąmonėje – prasidėjus karui jis tapo aršiu Ukrainos narystės NATO šalininku. Dar praėjusių metų kovo 7-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skyrė Charkivui miesto herojaus vardą.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse, rašo „SkyNews“. Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, jog sąjungininkai privalo „padvigubinti“ karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis.  „Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.

Ukrainai prašant naikintuvų, grupė JAV politikų kreipėsi į šalies prezidentą Joe Bideną, kad šis sutiktų Kyjivui perduoti F-16 naikintuvus. UNIAN, cituodama „Politico“ straipsnį, teigė, kad naikintuvų perdavimas Ukrainai galėtų apsaugoti šios šalies oro erdvę. Reaguojant į Rusijos atnaujintą puolimą Ukrainos teritorijoje, taip pat planą suintensyvinti atakas, žengti šį žingsnį JAV yra itin svarbu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta informacija, skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 010 rusų okupantų. Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 142 270 rusų kariai. Be to, rusų kariuomenė prarado 5 tankus (3 303 nuo invazijos pradžios – red.

Ukrainoje pastebėta autobusų vilkstinė, kurią lydi „Wagner“ kovotojų visureigiai. Teigiama, kad autobusais gali būti atvežama dar daugiau užverbuotų kalinių, sutikusių dalyvauti kare Ukrainoje.

Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių. Teigiama, kad Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, kuri priklauso Kremliaus ruporui Jevgenijui Prigožinui, kariai aktyviai dalyvavo mūšiuose šalia Bachmuto ir Soledaro miestų, esančių Donecko regione, rašo UNIAN. Pastebima, kad didžioji dalis žuvusių „Wagner“ karių – iš kalėjimo paleisti asmenys, sutikę dalyvauti kare Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinės saugumo konferencijos metu pateikė savo komentarus, ar Baltarusija gali aktyviai įsitraukti į karinę invaziją Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei, rašo UNIAN. Kaip teigė V. Zelenskis, panašu, kad Baltarusija nerodo noro įsitraukti į karą Ukrainoje, tad didelės rizikos, pasak V. Zelenskio, šiuo metu nėra. „Mes manome, kad šiandien tokios tikimybės nėra, nėra didelės rizikos.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau.

Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių. Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.

Beveik prieš metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje lydi įnirtingas dezinformacijos mūšis, kurį visų pirma vykdo prorusiški agitatoriai, siekiantys iškraipyti įvykius ir perkelti kaltę dėl daugelio žiaurių nusikaltimų užpultos šalies teritorijoje.  Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ yra „visavertis Rusijos agresijos ginklas“. Tokį kaltinimą Dmytro Kuleba pareiškė pasirodžius vieno tyrimo ataskaitai, kurioje teigiama, kad „Auchan“ tiekė prekes Rusijos kariuomenei. „Praėjusiais metais raginau pasaulį boikotuoti „Auchan“ už tai, kad ji nesitraukia iš Rusijos ir nesiliauja finansavusi karo nusikaltimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dar neatėjo laikas dialogui su Rusija, šiai intensyvinant Ukrainos puolimą. „Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką. „Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad „Ukrainos pergalei alternatyvos nėra“, Kyjivui jau beveik metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija. „Ukrainos pergalei alternatyvos nėra... Ukrainai Europos Sąjungoje alternatyvos nėra. Jokios alternatyvos Ukrainai NATO“, – teigė jis kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijai. V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkes „paskubėti“ paremti Kyjivą, sakydamas, kad nuo to priklauso gyvybės. „Turime paskubėti.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland ketvirtadienį pareiškė, jog tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą.  Vašingtonas laikosi pozicijos, kad Maskvos 2014-aisiais aneksuotas Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms.  UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių.