Karas Ukrainoje

Ukrainoje kariaujančių lietuvių bendruomenė Lietuvių legionas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota akimirka, kaip kulka pataiko į fronte kariaujantį lietuvių karį. Pats karys nufilmavo lemtingą akimirką. Vaizdo įraše girdėti, kaip kulka pataiko į karį ir jis suaimanuoja iš skausmo, o tuomet angliškai pasako „I‘m hit“ (liet. aš pašautas). Jis kelis kartus sunkiai įkvepia ir iškvepia orą ir tuomet apžiūri savo sužalojimą.

Aprūpinta Vakarų ginklais ir sukūrusi naujus puolimo dalinius Ukraina yra pasirengusi ryžtingam pavasario kontrpuolimui, tačiau pagrindinis iššūkis bus atstatyti patirtus nuostolius ir išlaikyti karo išvargintų karių motyvaciją, skelbia „The New York Times“ (NYT). Kaip rašo leidinys, naujasis Ukrainos kontrpuolimas išbandys Ukrainos kariuomenės gebėjimą perginkluoti ir atstatyti batalionus, išlaikant motyvaciją ir manevrinius įgūdžius, kurie suteikė pranašumą per tris ankstesnius kontrpuolimus.

Ukrainos pajėgos antradienį surengė naujų smūgių prieš okupantus. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo tarp objektų, kuriems ukrainiečiai smogė, yra ir rusų vadavietės. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:38 | „Man labai gėda“: Habeckas atsiprašė Ukrainos Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas atsiprašė už vėlavimą teikti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai ir pareiškė, kad jam dėl to gėda, rašo UNIAN.

Rusija praėjusią naktį dronais smogė strateginę reikšmę turinčiam Ukrainos Odesos uostamiesčiui, anksti antradienį pranešė vietos pareigūnai. „Priešas ką tik smogė Odesai ir Odesos rajonui atakos bepiločiais“, – sakoma vietos administracijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“. „Padaryta žalos“, – sakoma jame. Daugiau detalių nepateikiama. Remiantis srities karinės administracijos vadovu Jurijumi Kruku nurodoma, kad veikė ukrainiečių oro gynyba, įspėta dėl galimos antros atakų bangos.

Vakarai turėtų ruoštis Rusijos žlugimui, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Times“, rašo UNIAN. Anot jo, Rusija jau susilpnėjo ir jai gresia subyrėjimas. O. Danilovo teigimu, tai patvirtina Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. „Vakarai nepažįsta Rusijos ir Vakarai bijo Rusijos žlugimo. Tačiau šis procesas jau vyksta“, – pabrėžia jis.

Rusams apšaudant Avdijivką, pataikyta į autobusą, rašo UNIAN. Anot Donecko sirties karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, žuvo moteris. „Vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas per Rusijos okupacinės kariuomenės Avdijivkos apšaudymą“, – cituojamas jis. P. Kyrylenkos duomenimis, autobuso vairuotojas išgyveno, tačiau keleivė patyrė rimtų sužalojimų ir mirė. Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kokiomis sąlygomis įmanoma taika su Rusija. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo viešėdamas Ukrainos Černihivo srityje, rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina nori taikos, tačiau ji įmanoma tik viena sąlyga. „Kaip galima pasiekti taiką su Rusija? Tik laimėjus mūšio lauke mūsų šalyje... sustabdžius Rusijos Federaciją“, – nurodo jis. Priešingu atveju, anot V. Zelenskio, po Ukrainos Rusijos agresija plėsis į Europą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jahidnės kaimo (Černihivo sritis) išlaisvinimo metinių proga aplankė mokyklą, kurios rūsyje rusų okupantai beveik mėnesį laikė taikius gyventojus įkaitais. Jis palinkėjo Rusijos prezidentui praleisti tokiomis sąlygomis likusią gyvenimo dalį. V. Zelenskis pabuvojo pačioje mokykloje ir jos rūsyje ir pabendravo su žmonėmis, kurie beveik mėnesį išgyveno rusų okupaciją.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį vyks į Rusijos Kaliningrado sritį aptarti didžiausios Europoje Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės saugumo, pirmadienį pranešė agentūros atstovas spaudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą viešai sureagavo į naujienas apie sprogimą Sankt Peterburge. Sekmadienį Sankt Peterburgo centre esančioje kavinėje, kuri anksčiau priklausė Jevgenijui Prigožinui, įvyko sprogimas. Per jį žuvo pagrindinis Rusijos karinis tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis, dar 25 žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo CNN, pirmadienį viešėdamas Ukrainos Černihivo srityje V. Zelenskis pareiškė, kad įvykio nekomentuos. „Apie Sankt Peterburgą.

Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą. Bendrovė teigė, kad aptarnavimo centras, esantis netoli Satu Marės miesto šiaurės Rumunijoje, netoli sienos su Ukraina ir Vengrija, turėtų pradėti veikti iki balandžio pabaigos.

Plataus masto invazijoje Ukrainoje dalyvaujantiems Rusijos kariams buvo išleistas propagandinis vadovas, kuriame atsitraukimas iš Chersono vadinamas „gėdingu“, o kariai „drąsinami“ cituojant Staliną. „Meduza“ praneša, kad Rusijos Vakarų karinė apygarda „Atmintinę Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariui, dalyvaujančiam specialiojoje karinėje operacijoje“ išleido pernai rudenį, netrukus po pasitraukimo iš Chersono.

Karių bendruomenė populiariame interneto forume „Reddit“ ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti įvairių tautybių kariai iš aršiausių kovų dėl Rytų Ukrainos miesto Bachmuto. Vienas jų – lietuvis. Pirmajame vaizdo įrašų cikle pasidalintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip Ukrainoje kaunasi lietuvių karys. Nors kario nematyti, girdėti, kaip jis kalba lietuviškai. „B***, za****** jūs, n*****!“ – pirmiausiai keiksmais pratrūksta neįvardintas lietuvių karys mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad ši savaitė bus lemtinga Ukrainai judant link savo pergalės. Naujausioje savo naktinėje žinutėje jis pažymėjo, kad karinė Ukrainos pergalė yra vienintelis būdas sustabdyti Rusijos terorą ir atkurti saugumą. „Kita savaitė bus ypač reikšminga mūsų gynybai, judėjimui pergalės link. Jau ruošiamės numatytiems įvykiams ir sprendimams“, – sekmadienio vakarą pabrėžė V. Zelenskis.

Ukrainos kariuomenė paskelbė vis dar laikanti rytinį Bachmuto miestą, nors Rusijos privati karinė samdinių bendrovė „Wagner“ tvirtina užėmusį jį „teisine prasme“ – užimdama jo administracijos pastatą. „Priešas nesustabdė savo vykdomo Bachmuto puolimo. Tačiau Ukrainos gynėjai drąsiai laiko miestą, atremdami daugybę priešo atakų“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainiečiai pastarąją parą atlaikė kelias dešimtis rusų atakų. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, daugiausiai dėmesio rusai skiria Lymanui, Bachmutui, Avdijivkai ir Marjinkai. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:49 | Baltieji rūmai: ukrainiečiai tęsia kovą dėl Bachmuto Ukraina ir toliau atkakliai kovoja už Bachmutą, priešingai nei teigia Rusijos propagandistai, pareiškė Baltieji rūmai, rašo UNIAN.

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Ukrainoje verda aistros dėl Kremliaus įtakos Ortodoksų Bažnyčiai. Vienoje cerkvių neregėtas vaizdas – Kremliaus kišenėje sėdintys popai sumušė Ukrainos karį, kuris paragino žmones eiti melstis į kitus maldos namus. Siužete pamatysite ir tai, kaip prabanga garsėjantis ir laikrodį už 37 tūkstančius eurų nešiojantis metropolitas Pavelas „Paša Mercedes“ teisme priešinosi apykojės užsegimui.

Prieš pirmąsias karo metines Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie papildomų puolimo brigadų, pavadintų „puolamąja gvardija“, sukūrimą. Šią gvardiją sudaro naujos „Azovo“, „Spartan“, „Geležinės sienos“ formacijos. Šie nauji daliniai kartu su kitais bus mesti išlaisvinti okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, praėjus metams po to, kai Bučos gatvėse buvo rasti pirmieji žuvusiųjų kūnai, gyrė Ukrainą už kovą su „didžiausia mūsų laikų jėga, nukreipta prieš žmoniją“. Praėjusiais metais ramų Kyjivo priemiestį daugiau nei mėnesį buvo okupavę Rusijos kariai, o jo pavadinimas tapo karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinama Maskva, sinonimu. Rusija apkaltino Ukrainą ir jos sąjungininkus inscenizavus žiaurumus.

Baltarusijos valdžia praėjusiais metais reguliariai prognozavo Rusijos ir Ukrainos karo pabaigą ir rezultatus. Dar prieš karo pradžią Aliaksandras Lukašenka emocingai žadėjo „Rusijos ir jos sąjungininkių pergalę per daugiausiai 3 ar 4 dienas“, tačiau kišeninio Kremliaus diktatoriaus spėjimas, kaip ir keli vėlesni, nepasitvirtino.

Šešėlinio žvalgybos karo tarp Europos ir Rusijos fronto linija šiuo metu eina mieguista Pikk gatve, esančia Estijos sostinės Talino širdyje. Už veidrodinių langų 19 numeriu pažymėtame pastate, kitaip sakant Rusijos ambasadoje, stovi daugybė naujai atlaisvintų stalų.

Sekmadienį okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje, Zaporižios srityje, nugriaudėjo galingas sprogimai, pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas. Kaip rašo „Obozrevatel“, rusų okupantai skundėsi, kad sprogimai nugriaudėjo traukinių stotyje. I. Fiodorovas socialiniame tinkle teigė, kad įdomu tai, jog okupuotoje stotyje sprogimai nugriaudėjo jau trečiąjį kartą per šią savaitę. Priduriama, kad miesto gyventojai pastebėjo kylančius juodus dūmus virš stoties.

Ukraina ir toliau kovos už savo nepriklausomybę, praėjus metams po to, kai atsitraukus Rusijos kariuomenei Bučoje buvo rasti civilių gyventojų kūnai, sekmadienį pareiškė kariuomenės vadas. Tuo metu Rusija sekmadienį smogė Kostiantynivkos miestui.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos miestas Bachmutas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos antraštėse: šis mažas miestelis, kuriame kažkada gyveno 70 tūkstančių žmonių, o dabar beveik nėra gyventojų, tapo svarbiausiu Putino karių ir Ukrainos konfrontacijos centru. Miestas neturi strateginės reikšmės, tačiau Kremlius metė milžiniškas pajėgas, kad jį užgrobtų.

Rusų opozicionierius sako, kad Kremliaus elitas jau dabar pradėjo ruoštis „gyvenimui po Putino“. Kaip rašo UNIAN, rusų žurnalistas, opozicionierius Igoris Jakovenko sako, kad šalyje iš viso jau sukurta daugiau kaip 30 privačių karinių bendrovių, o jeigu kas nors iš tiesų bus pasiryžęs nuversti diktatorių Vladimirą Putiną iš posto, tai bus padaryta kitu keliu – neatmetama, kad kils riaušės, susirėmimai.

Ukraina užsakė 100 universalių Lenkijoje pagal Suomijos licenciją gaminamų šarvuočių „Rosomak“, šeštadienį pranešė Lenkijos ministras pirmininkas. „Pristatau vakar (Ukrainos) ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pateiktą užsakymą 100 „Rosomak“, kurie bus pagaminti čia“, – lankydamasis „Rosomak“ gamykloje Lenkijos pietuose esančiame Silezijos Semianovicų mieste sakė Mateuszas Morawieckis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos kariuomenės patiriamus nuostolius karo fronte. „Obozrevatel“ rašo, kad nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios iš viso buvo nukauta daugiau kaip 173 900 rusų karų, be to, okupantai prarado tūkstančius karinės technikos. Skelbiama, kad vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 630 rusų karius. Taip pat rusų kariuomenė prarado 1 tanką (3 616 iš viso – red. past.

JAV kitą savitę gali paskelbti naują, 2,6 mlrd. JAV dolerių vertės, pagalbos paketą Ukrainai, skelbia „Reuters“ naujienų agentūra. Teigiama, kad tai „Reuters“ papasakojo trys JAV pareigūnai. Pastebima, kad 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės paketas būtų finansuojamas iš Ukrainos saugumos pagalbos iniciatyvos, t.y. ginklai būtų užsakomi iš gamintojų, o JAV kariuomenės atsargos liktų nepaliestos.

Rusų publicistas ir politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos išsakyti pareiškimai kovo 31 d. – tai pirmosios užuominos apie Kremliaus diktatoriaus Vladmiro Putino pasidavimą, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos planas perkelti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje įrodo, kad diktatoriaus Vladimiro Putino vykęs susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu nepavyko. CNN rašo, kad nors Kinija tarsi atrodė kaip šalis, galinti išspręsti kilusį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau dabar panašu, kad Xi Jinpingo užmegztos kalbos su diktatoriumi didelių pasiekimų nedavė.

Ukrainai penktadienį minint rusų pajėgų pasitraukimo iš Kyjivo priemiesčio Bučos, tapusios Rusijos karo nusikaltimų simboliu, metines, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Buča turi tapti „teisingumo simboliu“. „Turime padaryti viską, kad Buča taptų teisingumo simboliu.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį sudavė 6 galingus smūgius į vietas, kur yra dislokuotos rusų pajėgos, taip pat karinė technika.  Ukrainos generalinio štabo atstovai taip pat pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos artileriją ir raketas, taip pat pataikė į 8 vietas, kur taip pat buvo sutelktos rusų pajėgos, ginklai, kuro sandėliai, dvi priešlėktuvinių raketų sistemos, artilerija Tuo metu Rusijos kariuomenė per dieną sudavė penkis raketų ir 12 aviacijos smūgi...

Buvęs Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius skyrė vieną iš savo įrašų „Telegram“ paskyroje Lietuvai ir išskyrė draugus, „Lietuvos Respublikos Karo akademijos kolektyvą“. O. Arestovyčius savo „Telegram“ paskyroje skyrė šiltus žodžius Lietuvai, kuri, anot jo, yra „viena iš pačių patikimiausių Ukrainos sąjungininkių“. „Tarp draugų, kuriuos aš labai vertinu, yra ypatingi žmonės – generolo Almanto Leikos vadovaujamas Lietuvos Respublikos Karo akademijos kolektyvas“, –...

Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį dalyvaudamas Bučos forume, skirtame šio Ukrainos miesto išvadavimo metinėms, ragino kitas valstybes paremti Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą. „Atsižvelgdama į tai, kad vaikų deportavimas yra tik vienas iš daugelio Rusijos nusikaltimų Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė turi žengti dar vieną svarbų žingsnį. Norėdami užtikrinti visišką atsakomybę, turime teisiškai įvertinti agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje.  V. Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių.

Estijos sąjungininkės Europos Sąjungoje suabejojo šios Baltijos šalies skaičiavimais dėl ginkluotės, kurią ji siunčia Ukrainai, kompensavimo. Talino kompensacijų siekiai gerokai lenkia kitų valstybių, nes Estija europines lėšas naudoja modernesnės ginkluotės įsigijimui pagal kompensacinę schemą, rašo „Politico“. Estija tvirtina, kad jos siekis įsigyti naujų ginklų, pakeičiančių atiduotus ginkluotės komplektus, atitinka visas taisykles ir paprasčiausiai at...

Dėl Rusijos karo Ukrainoje šiurkštūs teisių pažeidimai tapo „šokiruojančia kasdienybe“ ir atitraukia žmonijos dėmesį nuo išlikimui būtinos kovos su egzistencinėmis grėsmėmis, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų teisių vadovas.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sekasi mūšio lauke, tačiau naujai puolimo operacijai pradėti reikia sunkiosios technikos ir suformuotų rezervų. Apie Ukrainos ruošiamą kontrpuolimą ministras pranešė ketvirtadienį susitikęs su Europos Sąjungos Politikos ir saugumo komiteto delegacija.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Ukraina kontroliuoja tik trečdalį rytinio Bachmuto miesto, kur vyksta ilgiausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas. „Kaip nustatė tarptautiniai stebėtojai, trečdalį Bachmuto kontroliuoja Ukraina“, – sakė Serhijus Leščenka prezidentūros „Telegram“ kanalu transliuotoje trumpojoje spaudos konferencijoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, jo šaliai įveikus paskutinę kliūtį narystei Aljanse, ir išreiškė įsitikinimą, kad Helsinkis netrukus bus oficialiai priimtas. „Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Baltarusijos diktatorius savo metiniame pranešime akcentavo būtinybę skelbti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos. Jo teigimu, nebeliko norinčių kariauti – nacionalistai ir motyvuoti žuvo, o likę mobilizuoti yra pavargę nuo karo ir perspėjo, kad „jeigu Vakaruose kiltų konfliktas, tai Ukrainą visi pamirš“. Tikėtina, siekdamas sustiprinti Rusijos argumentą dėl būtinybės „baigti karą“, Aliaksandras Lukašenka papasakojo istoriją, kaip kare Ukrainoje abi pusės nenori kariauti.

Kremliaus statytinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka metinėje kalboje Nacionalinei tarybai kartojo Rusijos propagandinę liniją, kad dėl karo kalta pati Ukraina ir reikalavo „besąlygiškų paliaubų“. Jo teigimu, kitu atveju Rusija gali panaudoti visą ginkluotę, kokią turi, įskaitant ir branduolinį ginklą.

Lygiai prieš metus, 2022-ųjų kovo 31-ąją, Ukrainos kariai išlaisvino Bučos miestą Kyjivo srityje. Rusijos okupacijoje miestas išbuvo kiek daugiau nei metus. Prokuratūra nustatė, kad per šį laiką Bučoje buvo nužudyti 600 civilių, daugelis jų buvo kankinami. Žvėriško rusų karių elgesio pasekmė buvo iš esmės nutrūkusios taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos. „Current Time“ pakalbino tų dienų įvykių liudininką, pensininką Valentiną Didkovskį, kuris iki šiol atstatinėja savo apgriautą namą.

Kovo 31-ąją Ukraina mini Kyjivo priemiesčio Bučos išvadavimo nuo rusų okupantų metines. Būtent Bučoje Rusijos karinės pajėgos nužudė beveik 1,5 tūkst. šalies gyventojų. „Buča ir Bučos rajonas. 33 dienos okupacijos. Daugiau nei 1 400 mirčių, įskaitant 37 vaikus. Daugiau nei 175 žmonės buvo rasti masinėse kapavietėse ir kankinimo kamerose.  9 000 Rusijos karo nusikaltimų. 365 dienos, kai tai vėl laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumo simbolis.

Ukrainos karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka mano, kad Rusija Moldovos teritorijoje pajėgi suformuoti 50 000 žmonių kovinę grupuotę, kuri sukels „košmarą“ Ukrainos pasienyje ir atvers naują frontą kare. O. Kovalenka apie tai rašo savo „Telegram“ kanale, aiškindamas, kodėl Ukrainai tokia svarbi nepriklausoma Moldova, kuri neprisiims Rusijos prezidento Vladimiro Putino primesto vaidmens.