Karas Ukrainoje

Europos Tarybos (ET) teisingumo ministrai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį tarsis dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą tarptautiniams Rusijos nusikaltimams Ukrainoje. Kaip skelbia Teisingumo ministerija, aukšto lygio konferencija „Atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje link“ yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų Komitetui renginių.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Rusijai leidžia naudotis savo šalies oro erdve, Kremliui siekiant įgyvendinti karinės invazijos tikslus. Kaip rašo UNIAN, naktį, kai Rusija surengė atakas prieš Ukrainą, virš Baltarusijos praskrido „Kinžal“ raketa, kuri galiausiai smogė Lvivui ir pražudė mažiausiai 7 civilius.

Ukrainos pareigūnai ieško žmonių, kurie socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus apie vakarykščio Rusijos smūgio Poltavai padarinius. Kai kurie iš šių „tinklaraštininkų“ jau surasti. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos valdybos Poltavos srityje vadovas Konstantinas Semeniukas, praneša portalas „rbc.ua“. Anot jo, Poltavoje tęsiama teritorijos apžiūra po Rusijos smūgio. Tyrėjai nagrinėja įvairias versijas.

Airijos vyriausybė trečiadienį skyrė 3 mln. eurų Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondui, kuris be kita ko naudojamas Ukrainos infrastruktūrai atstatyti. Kaip savo „Facebook“ puslapyje teigia Užsienio reikalų ministerija (URM), minėtos lėšos bus skiriamos slėptuvių nuo bombų mokyklose statybai ir ugdymo įstaigų atstatymui Ukrainoje. „Airijos parama yra nepaprastai reikšminga masines Rusijos oro atakas patiriančiai Ukrainai.

Šiuo metu Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje yra didžiausias mainų fondo papildymo šaltinis. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Šiandien išklausėme vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą. Kaip ir kasdien – apie kiekvieną fronto dalį, apie Pokrovską, Torecką, Kurachivės kryptį. Atskirai – operacija Kursko srityje.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau juos atskleis tik tuo atveju, jei lapkritį laimės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis Respublikonų partijos kandidatas kovos su demokrate viceprezidente Kamala Harris. „Jei laimėsiu, kaip išrinktasis prezidentas garantuotai sudarysiu susitarimą.

Ukrainos karo ekspertas tvirtina, kad šalies gynėjų vykdoma operacija Kursko srityje sugriovė Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino planus, rašo UNIAN. Kaip teigė Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musienka, V. Putinas tikėjosi pasiekti paliaubas tuo pat metu, kai rusų kariuomenė bus išsekinta dėl intensyvių kovų rytinėje šalies dalyje.

Ukrainos kariuomenė pirmą sykį pademonstravo bepiločio, kuris iš artimo atstumo virš priešininko numeta padegamuosius užtaisus. Vaizdo įraše, kurį paviešino Ukrainos 108-oji teritorinės gynybos brigada, matyti FPV drono panaudojimas – iš jo nėra mėtomos granatos, jis nėra prikimštas sprogmenų, o virš Rusijos pajėgų karių galvų išleidžia termitą – degančio geležies oksido ir aliuminio granulių mišinį.

Rusijos kariškiai atakavo Chersono srities Stanislavo bendruomenės Šyroka Balkos kaimą, dėl priešo bepiločių orlaivių smūgių sužeisti du žmonės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija. „Vidurdienį Rusijos kariškiai iš drono atakavo Šyroka Balkos gyventoją“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, 65 metų vyrą sužeidė iš bepiločio orlaivio numestas sprogmuo. Greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusiajam suteikė pagalbą vietoje.

Dmytro Kuleba, trečiadienį atsistatydinęs iš aukščiausiojo Ukrainos diplomato pareigų, nenuilsdamas keliavo po pasaulį, prašydamas didesnės karinės paramos ir leidimo Kyjivui smogti į taikinius toli Rusijoje. 43 metų D. Kuleba buvo jauniausias Ukrainos užsienio reikalų ministras, kai 2020 m. jį paskyrė prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir yra žinomiausias asmuo, atsistatydinęs per didelį vyriausybės pertvarkymą.

Kryvyj Rihe nuo rytinio Rusijos smūgio nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių, trys iš jų nugabenti į ligoninę. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, jau šeši nukentėjusieji nuo rytinio priešo raketų smūgio miesto centrui – 58 metų moteris hospitalizuota dėl lūžio. Tad ligoninėje gydomi trys nukentėjusieji, tarp jų – 10 metų mergaitė“, – rašoma pranešime.

Lenkija pasiruošusi padėti atkurti Lvivo infrastruktūrą, nukentėjusią per Rusijos raketų ataką. Tai socialiniame tinkle X parašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Ukrinform“. „Lvivui reikia pagalbos! Miesto centras tapo rusų atakos taikiniu. Nukentėjo daug istorinių pastatų. Lenkija yra pasirengusi padėti juos atstatyti“, – pažymėjo D. Tuskas. Kaip anksčiau buvo pranešta, Lvive nuo Rusijos kariuomenės smūgių žuvo septyni žmonės, 64 buvo sužeisti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimas gali būti susijęs su platesniu šalies ministrų kabineto pakeitimu. „Paprastai laikomės principo nekomentuoti kitų valstybių vidaus politikos klausimų. Kiek man yra žinoma, šis atsistatydinimas yra susijęs su platesnio masto perkrovimu Ukrainos vyriausybėje“, – trečiadienį kartu su Lenkijos prezidentu Andržejumi Duda Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, atsistatydinus keliems ministrams, pareiškė, kad jo vyriausybei reikia „naujos energijos“. Toks jo komentaras nuskambėjo vykstant didelei pertvarkai, kurios metu atsistatydino keli ministrai, įskaitant užsienio reikalų ministrą. „Mums reikia naujos energijos. Šie žingsniai yra susiję mūsų valstybės stiprinimu įvairiose srityse“, – sakė V. Zelenskis, paklaustas apie pertvarką ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ateitį.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad atsistatydinimo pareiškimą pateikęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba yra pavyzdys bet kurioje šalyje šias pareigas einančiam politikui. „Dmytro Kuleba nustatė labai aukštą etaloną ne tik savo įpėdiniui, tačiau ir bet kuriam užsienio reikalų ministrui bet kurioje šalyje. Su juo ginti Ukrainą ir Europą buvo garbė“, – trečiadienį platformoje „X“ paskelbė G. Landsbergis.

Rusai smūgio raketomis Lvive metu nužudė beveik visą šeimą. Žuvo motina ir trys dukterys, išgyveno tik mergaičių tėvas. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smūgiavo „Ukrainos gynybos pramonės objektams“. Lvivo meras Andrijus Savovyjus paviešino žuvusios šeimos nuotrauką, kurioje matyti vienintelis likęs po rusų apšaudymo gyvas tėvas Jaroslavas ir žuvusi jo žmona Eugenija, bei trys žuvusios dukros – Jarina, Darija ir Emilija. „Po šiandienos atakos išgyveno tik vyras.

Rusijai surengus oro smūgius prieš Lvivą Vakarų Ukrainoje netoli sienos, Lenkija antradienio naktį pakėlė naikintuvus. „Tai dar viena labai įtempta naktis visai Lenkijos oro gynybos sistemai dėl Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio lėktuvų, kurie smogė taikiniams, be kita ko, esantiems vakarinėse Ukrainos teritorijose, veiklos“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.

Praėjus 2,5 metų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Amerikos strategija, kaip užbaigti karą Ukrainoje, išlieka nepakitusi: taikyti tiek sankcijų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų, jog neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti savo karinių planų.  Viena vertus, Vašingtonas siekia pusiausvyros tarp pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, kita vertus – eskalacijos rizikos mažinimo.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, praneša agentūra „Reuters“. Tiesa, Kyjivui jų dar teks palaukti kelis mėnesius, nes prieš galimą jų perdavimą dar reikia išspręsti technines problemas, teigia šaltiniai. Apie atitinkamą sprendimą esą turėtų būti paskelbta rudenį.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) sakė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį aptaręs Rusijos Kursko atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą.  Pokalbis įvyko praėjus keturioms savaitėms po to, kai Ukraina pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos Kursko srityje.

Per Rusijos raketų smūgį Lvivo mieste žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Andrijus Sadovyj. „Septyni žuvę žmonės Lvive. Trys iš septynių žuvusiųjų yra vaikai“, – rašė jis. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka.

Vašingtonas supranta situaciją, kurioje atsidūrė Mongolija, esanti tarp Rusijos ir Kinijos, ir ragina Ulan Batorą derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti savo paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taip teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, antradienį komentavęs Rusijos prezidento vizitą Mongolijoje. „Nemanome, kad kuri nors šalis turėtų suteikti V. Putinui tribūną, kad jis galėtų propaguoti savo agresijos karą prieš Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įteikė atsistatydinimo pareiškimą, praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada, rašo UNIAN. Vakar atsistatydinimo pareiškimus taip pat pateikė keli Ukrainos ministrai. Pasak Aukščiausiosios Rados pirmininkės Stefančiuk, jie bus svarstomi kitoje plenarinėje sesijoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis „labai trapia“ pavadino padėtį rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Pietų Ukrainoje. Situacija bet kada gali keistis, pavyzdžiui, dėl dronų smūgių, sakė R. Grossis antradienį Kyjive prieš išvykdamas į Zaporižią. Jis teigė norįs vietoje susidaryti vaizdą apie padėtį. Viena pokalbių temų esą bus dėl apšaudymų vis sutrinkantis elektrinės aušinimo sistemų darbas.

Po mirtino Rusijos raketų smūgio Poltavos miestui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų daugiau oro gynybos sistemų. Kartu jis paragino leisti naudoti prieš Rusiją tolimojo nuotolio ginklus. „Rusų smūgiai bus neįmanomi, jei galėsime okupantų (raketų) paleidimo rampas sunaikinti ten, kur jos yra, taip pat ir Rusijos karinius aerodromus ir logistiką“, – sakė V. Zelenskis savo tradicinėje vaizdo žinutėje. Jo duomenimis, Poltavoje žuvo 51 žmogus ir 271 buvo sužeistas.

Antradienį atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas, o valdančioji partija užsiminė, kad vyksta esminis vyriausybės pertvarkymas. Pertvarka vyksta Kyjivui susiduriant su vis didesniais iššūkiais, įskaitant kasdienį Rusijos bombardavimą, o prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis padidinti pasitikėjimą vyriausybe praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos invazijos.

Latvijos vyriausybė perduos Ukrainai dar 18 automobilių, konfiskuotų už vairavimą apsvaigus, pranešė „Delfi“. Leidinio duomenimis, bendra preliminari 18 Ukrainai perduotų automobilių rinkos vertė yra 94 680 eurų.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | „Belaruskij Gajun“: Rusijos paleista raketa praskrido virš Baltarusijos Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Rusijai leidžia naudotis savo šalies oro erdve, Kremliui siekiant įgyvendinti karinės invazijos tikslus.

Trečiadienio rytą Lvive, paskelbus oro pavojų, buvo girdėti keli galingi sprogimai, pranešė miesto meras. „Kinžalai“ virš Lvivo. Veikia oro gynyba. Nedarykite vaizdo įrašų! Likite slėptuvėse!“ – „Telegrame“ parašė meras Andrijus Sadovijus. „Taip, labai didelis garsas. Laikykitės tylos žiniasklaidos erdvėje“, – parašė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktinė oro ataka buvo nukreipta į vakarinius Ukrainos regionus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį griežtai pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurį žuvo mažiausiai 51 žmogus, ir pažadėjo suteikti daugiau oro gynybos sistemų.

Rusija, atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius tiek savo šalyje, tiek Vakarų valstybėse, planuoja keisti branduolinę doktriną. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Times“ publikacija, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus operaciją Kurske, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jų vyriausybė šiuo metu derybose dėl branduolinės doktrinos pakeitimo yra padariusi pažangą.

Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus, sakydami, kad tai parodė būtinybę skubiai stiprinti Kyjivo oro gynybos pajėgumus. Ši ataka yra „dar vienas siaubingas V. Putino brutalumo Ukrainos žmonių atžvilgiu priminimas“, žurnalistams tvirtino Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is ir pridūrė, kad JAV artimiausiomis savaitėmis Kyjivui nusiųs daugiau karinės pagalbos.

Ukraina išlaikys užimtą Rusijos Federacijos teritoriją, kol privers Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu televizijos kanalui „NBC News“. Ukraina išlaikys teritoriją, nes tai yra neatsiejama jos „pergalės plano“, kaip užbaigti karą, dalis, sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad pateiks šį pasiūlymą tarptautiniams partneriams, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms.

Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Poltavos miestą, per kurią žuvo mažiausiai 51 žmogus. Tuo metu Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis tikina, kad šią ataką įvykdę asmenys bus nubausti, rašo UNIAN. O. Syrskio teigimu, agresorė Rusija atsakys už pralietą ukrainiečių kraują. „Šįryt Rusijos teroristai Poltavos mieste raketomis smogė švietimo įstaigai. Taip pat suniokota ir šalia esanti medicinos įstaigos teritorija.

Po Rusijos balistinių raketų smūgio Poltavai Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino panaikinti visus Ukrainai perduotos Vakarų ginkluotės naudojimo apribojimus. Kaip praneša portalas „eurointegration“, jis tai parašė savo paskyroje socialiniame tinkle X. Latvijos valstybės vadovas pažymėjo, kad leidimas smogti Rusijos teritorijos gilumai nereikštų eskalacijos, bet padėtų išgelbėti civilių gyvybes. „Rusija per mirtiną smūgį Poltavoje nužudė 41 žmogų ir 180 sužeidė.

Europos Sąjunga (ES) antradienį sukritikavo Mongoliją už tai, kad ji nevykdė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, kai Kremliaus šeimininkas atvyko į šią šalį. „ES apgailestauja, kad Mongolija, TBT Romos statuto šalis, nesilaikė savo įsipareigojimų pagal statutą vykdyti arešto orderį“, – pareiškime cituojamas ES atstovas. Pirmadienį skelbta, kad V. Putinas atvyko į TBT narę Mongoliją.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį su lėktuvu nusileido Mongolijoje. Ir nors pagal išduotą arešto orderį V. Putinas turėjo būti suimtas, tačiau Mongolijos pareigūnai pateikė savo atsakymą, kodėl to nepadarė. Leidinyje „Politico“, kurį cituoja „Ukrainska Pravda“, Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai atskleidė, kodėl V. Putinas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nebuvo suimtas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po Rusijos raketų smūgio Poltavai paragino partnerius paspartinti oro gynybos sistemų tiekimą ir prisiimti naujų įsipareigojimų.

Trys Ukrainos ministrai ir Valstybės turto fondo vadovas pateikė atsistatydinimo pareiškimus, antradienį pranešė šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Jo teigimu, trauktis iš pareigų nori strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, teisingumo ministras Denysas Maliuska, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas bei Valstybės turto fondo vadovas Vitalijus Kovalis.

Poltavos srityje paskelbtas trijų dienų gedulas pagerbiant rusų smūgio aukas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nuo rytdienos sritis tris dienas gedės. Šviesus visų žuvusiųjų atminimas“, – rašoma pranešime. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį rusai dviem balistinėmis raketomis smogė mokymo įstaigai ir ligoninei Poltavoje. Žuvo 41 žmogus, o dar daugiau nei 180 buvo sužeisti.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste. „Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda. Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda.

Antradienį, rugsėjo 3 d., iki 18:00 ir nuo 22:00 iki 24:00 Ukrainoje bus taikomi du elektros išjungimo ratai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Sričių energetikai dirbs pagal tokį grafiką: nuo 6:00 iki 18:00 – du išjungimo ratai; nuo 18:00 iki 22:00 – trys išjungimo ratai; nuo 22:00 iki 24:00 – du išjungimo ratai“, – rašoma pranešime. „Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.

Mongolija turėjo istorinį šansą prisidėti prie Rusijos karo užbaigimo, sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Taip jis kalbėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antradienį tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėje Mongolijoje. TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių biuras pranešė nagrinėjantis Kyjivo sprendimą uždrausti su Rusija susijusią Ukrainos stačiatikių bažnyčią ir pareiškė, jog tai kelia rimtą susirūpinimą dėl religijos laisvės. Ukrainos parlamentas praėjusį mėnesį nubalsavo už bažnyčios uždraudimą. Kyjivo teigimu, tai stiprina šalies nepriklausomybę, jai nutraukiant ryšius su institucijomis, kurios, jos nuomone, yra susijusios su Maskva.

2024 m. Ukrainos pasieniečiai kartu su teisėsaugos pareigūnais atskleidė daugiau nei 200 nusikalstamų tinklų, padedančių asmenims išvengti karinės tarnybos pabėgant į užsienį, per nacionalinę televiziją pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu Ukhnaagiinu Khurelsukhu – tai pirmasis jo vizitas į šalį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narę nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį. V. Putiną pasveikino garbės sargyba, kai jis naktį nusileido sostinėje, prieš pradėdamas šią didelio atgarsio sulaukusią kelionę, kuri laikoma pasipriešinimo TBT, Kyjivui, Vakarams ir žmogaus teisių grupėms, raginusioms jį sulaikyti, demonstravimu.

Ukraina paskelbė apie padarinius Mongolijai, nes šalis nesulaikė pirmadienį į UIan Batorą atvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Kremliaus šeimininkas, kuris dėl įtarimų karo nusikaltimais Ukrainoje ieškomas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį, pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į šalį, kuri pripažįsta TBT. Dėl To Mongolija privalėjo sulaikyti V. Putiną ir perduoti jį teismui Hagoje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Naktį į antradienį rusų okupantai paleido raketą į Zaporižią, nuo jos smūgio žuvo du žmonės, įskaitant aštuonerių metų berniuką. Dar du žmonės buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas. „Apie 23 val. rusai atakavo miestą. Dėl rusų atakos Zaporižioje žuvo aštuonmetis berniukas ir 38 metų moteris, 12 metų mergaitė ir 43 metų vyras buvo sužeisti“, – rašė I. Fiodorovas.

Du JAV tyrėjai teigia nustatę tikėtiną „9M370 Burevestnik“ – naujos Vladimiro Putino vadinamos „nenugalimos“ branduolinės sparnuotosios raketos su branduoliniu užtaisu – dislokavimo vietą Rusijoje. Panašu, kad rusai savo raketas „Burevestnik“ gali dislokuoti už 800 km nuo Ukrainos. Palydovinėse nuotraukose matyti devynios paleidimo aikštelės, penkios branduolinių užtaisų saugyklos ir jas jungiantys keliai.