Redakcija rekomenduoja

Milžiniška gyva, lauke šąlančių žmonų eilė prie Klaipėdos ligoninės privertė reaguoti tiek medikus, tiek patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Žmonės piktinosi, kad norėdami vien tik užsiregistruoti laukimo eilei pas gydytoją turi nueiti pragaro kelius. Nors įstaiga teigia, kad situacija pasitaikė neeilinė, talonėlių „medžioklė“ ir eilės atrodo sunkiai išgyvendinamas reiškinys sveikatos sistemoje.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

Lietuvoje vyksta neįtikėtini dalykai. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas Algimantas Martinkus pakilo į viešą kovą teigdamas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, suklastodamas pirminius duomenis, rinko informaciją apie tuometinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą, dabartinį generalinį komisarą Renatą Požėlą, buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, buvusį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską bei Seimo narius Kęstutį Mažeiką, Artūrą Skardžių...

Kėdainiuose anksti rytą įgriuvo dalis tilto, eismas mieste paralyžiuotas. Įgriuvęs tiltas buvo vienas pagrindinių Kėdainių tiltų per Nevėžį, nes kitas tiltas uždarytas ir taisomas.  Gyventojai norintys patekti į darbus, mokyklas ar pas giminaičius turi daryti didelį ratą aplink miestą ir važiuoti per vienintelį likusį veikiantį tiltą per Nevėžį.

Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. Tačiau asmens duomenų saugotojai įspėja apie tokio projekto pavojus.

Pernai pradėjęs išmaniųjų skaitiklių įrengimą, šiemet „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbus tęsia. Vieni gyventojai tam priešinasi, nesutinka keisti skaitiklių. O kiti susitaiko su naujovėmis, tačiau perka ir savo elektros energijos matuoklius, kuriais tikrina, ar išmanieji skaitikliai veikia teisingai. Prekybininkai skaičiuoja, kad tokių elektros matuoklių, kainuojančių vos 20 eurų, pardavimai yra rekordiniai.

Sveikatos bėda, atrodo, viena, o siuntimų pas gydytojus – begalės. Kol pacientai piktinasi, kad yra varinėjami nuo vienų poliklinikos durų iki kitų, gydytojai konstatuoja, kad siuntimų rašymas jau seniai paverstas apsunkintu biurokratiniu mechanizmu.

Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė inicijavo diskusiją dėl moteriškų pavardžių rašymo dokumentuose su galūne -a. Parlamentarės manymu, jeigu vyro pavardė yra Šarka, tai moteris galėtų būti ne Šarkė ar Šarkienė, kaip dabar, o Šarka. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, jog tai griautų visą susiklosčiusią sistemą, mat lietuvių kalboje susiformavo tradicija, jog iš pavardės būtų galima atskirti, ar tai moteris, ar vyras.

Į savivaldos rinkimus konservatoriai žengia, kaip didžiausia valdančioji partija, geriausiai pasirodžiusi prieš ketverius metus vykusiuose savivaldos rinkimuose. Visgi prieš pat rinkimus mestas pedofilijos šešėlis ir žmonių pomėgis bausti valdančias partijas per rinkimus gali kelti nerimą konservatorių stovykloje, kad šių rinkimų rezultatai nebus iškalti aukso raidėmis jų partijos istorijoje.

Vėjui stiprėjant Sergejus ir Maksimas nervingai žvelgė į vandenį. Praėjo penkios dienos, kai jie paliko savo gimtąjį miestą Sibiro pakrantėje ir išplaukė į Beringo jūrą mažyte žvejo valtimi, kuri buvo varoma tik nedideliu pakabinamu varikliu. Jų kelionė buvo pavojinga.

Tramvajus, stadionas, pasaulinio lygio muziejus, Graikijos sala... Tris kadencijas sostinės meru buvęs Artūras Zuokas turėjo ne vieną didelę idėją, tačiau ne visoms joms buvo lemta išvysti dienos šviesą. Artūras Zuokas Vilniaus miesto mero pareigas su pertrauka ėjo tris kadencijas: 2000–2007 m. ir 2011–2015 m. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti kai kuriuos A. Zuoko pažadus, kurie taip ir nevirto realybe.

Nors plastikos chirurgija neretai pirmiausia asocijuojama su įvairiomis gražinimosi operacijomis, žinomas šalies plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Rytis Rimdeika skuba pažymėti, kad tai tikrai nėra pagrindinis šios srities medikų užsiėmimas. Jo teigimu, nepelnytai nuvertintas šių specialistų vaidmuo gelbėjant žmones po traumų, nudegimų, gydant onkologines ir kitas ligas.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius plūstantys pacientai su jau kelias savaites skaudančia koja, „atsibodusiu“ kosuliu ar į įsisiurbusią erkę panašiu spuogu – medikų kasdienybė. Vis tik jie įspėja, kad skubiosios pagalbos gydytojų rezervai suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia, nėra begaliniai. Todėl ir nereikėtų piktintis, kai neskubiais atvejais iš pacientų paprašoma susimokėti arba kreiptis į šeimos gydytoją.

Tikras stebuklas: nuo depresijos siūlo pagyti vos per 90 minučių – užteks vieno hipnozės seanso. Nors gydytojų rankose šis metodas tikrai naudojamas įvairiems sutrikimams gydyti, vis tik žadančiais tokius stebuklus, kaip pagijimą nuo depresijos per tokį trumpą laiką, asmenimis jie siūlo aklai nepasitikėti. Vilnietė Ieva (tikrasis vardas redakcijai žinomas) į portalą tv3.lt kreipėsi nustebinta gyduoliais save pristatančių influencerių įžūlumu.

Pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai neskubių medicinos paslaugų teikimas gerokai apstojo. Kaip liūdnai beskambėtų, ne išimtis – ir onkologinės ligos. Nors pradėti jas gydyti reikia kuo skubiau, nuogąstaujama, kad vien Europoje per pandemiją galėjo būti nediagnozuota 1 mln. naujų vėžio atvejų.

Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tai reiškia, kad jeigu tėvai sulaukė pensinio amžiaus ar tapo neįgalūs dar prieš pensiją, jiems trūksta lėšų apsimokėti už pragyvenimą, vaistus ar maistą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš vaikų. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia.

Pernai pavasarį penkiametės dukros netekusi Laura Čekanavičienė negali susitaikyti su skaudžia netektimi. Su diagnozuotu laringitu į ligoninę atvežtos mergaitės gyvybė čia ir užgeso. Šeima įsitikinusi, kad dėl dukros mirties atsakingi medikai, laiku nesuteikę reikiamos pagalbos. „Man ši istorija šiandien – tragedija, kurios priežastis yra abejingumas ir tiesiog elementaraus žmogiškumo trūkumas“, – konstatuoja moteris.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Susisiekimo ministerijos pasiūlyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma patiems vežėjams kelia nelabai malonius jausmus. Iš esmės ministerija panoro užtikrinti konkurenciją, kad į rinką galėtų ateiti naujų įmonių, bei papildomai pasiūlė įvairių kitokių pataisymų: įvedė reikalavimus autobusų amžiui, nustatė, kad autobusais būtų galima vežti judėjimo negalią turinčius žmones, pasiūlė leisti maršrutus pradėti ir pabaigti ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stot...

Nesvarbu, kaip pasibaigs karas Ukrainoje, Baltijos šalys turi būti pasirengusios Rusijos puolimui. Kad Kremlius gali imtis mūsų šalių invazijos plano per artimiausius penkerius metus kalba tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos politikai ir kariuomenių atstovai. Apie galimus scenarijus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Generalinei prokuratūrai pranešus apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su vaikų seksualiniu prievartavimu bei tvirkinimu, kuriame figūruoja buvęs konservatorių Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, advokatas Gintaras Černiauskas teigia manantis, jog mesti tokių rimtų įtarimų vien tik pagal nukentėjusių asmenų pareiškimą, nesurinkus papildomų duomenų, prokurorai nesiryžtų.

Generalinei prokuratūrai pranešus apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su vaikų seksualiniu prievartavimu bei tvirkinimu, dėl ko būtina panaikinti konservatorių Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus imunitetą, parlamentaras toliau laikosi pozicijos, jog nieko nežino apie tyrimą, o prieš prokuratūros kreipimąsi Seimo nario mandato nutarė atsisakyti tiesiog dėl asmeninių priežasčių.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne. Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus miesto merus Eglė Radvilė teigia, kad dabartinė miesto valdžia užsiima eksperimentais, o šie rinkimai parodys, ar vilniečiai nori žengti pirmyn, ar juos tenkina sąstingyje gyvenantis miestas. IT ekspertė siūlo sisteminį požiūrį į daugelį vilniečių kamuojančių problemų ir tikina, kad svarbiausius darbus įgyvendintų daug greičiau, nei dauguma politikų.

Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.

Kas būtų nutikę, jeigu vasario 24-ąją Rusija būtų užpuolusi ne Ukrainą, o Lietuvą ir kitas Baltijos šalis? Ar būtume atsilaikę prieš Kremliaus invaziją? Tokį hipotetinį scenarijų tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Jūratė Važgauskaitė, Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Kai per Kūčias Raseinių rajone šeimoje galimai buvo sumušta dvejų metų mergytė, sujudo visos tarnybos, nes paaiškėjo, kad šeima, kurioje 19-metė mama augino dvynukes mergaites, nebuvo domėtasi nepakankamai, nors mama pagimdė pati būdama nepilnametė, o tai savaime reiškia, kad tokia šeima būtinai turi gauti socialines paslaugas iš savivaldybių institucijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo Raseinių rajono atvejo analizę, kad ateityje tokių atvejų būtų išvengta.

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas, dabar JAV Saugumo politikos centro vyresnysis analitikas Andrejus Illarionovas paskelbė, kad Kremlius rengiasi didžiuliam karo eskalavimo etapui ir bandys atkirsti Ukrainą nuo Vakarų ginkluotės tiekimo smogdamas Lvivo kryptimi bei į Vakarus nuo Odesos norint atkirsti tiekimą iš Moldovos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Konferencijos Seime metu taip pat buvo pareikšta, kad šiuo metu mes pilnai nežinome galimo pasipriešinimo potencialo, o kovoti už laisvę išaušus valandai X ateitų tie žmonės, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai sustiprėjo dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija dar labiau parodė šių santykių strateginę svarbą. Ekspertai pažymi, Lietuvos ir Lenkijos balsas dėl Rusijos grėsmės ir pagalbos Ukrainai būtinumo girdimas ir Vašingtone, o daug didesnės Lenkijos norą būti Lietuvos sąjungininke lemia ir tokie dalykai kaip Adomo Mickevičiaus poezija ar lietuvių kelionės apsipirkti į Lenkiją.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Vilniaus miesto merus Vytautas Sinica sako, dabartinė miesto valdžia yra tolimiausia jam pažiūromis, kokia tik gali būti. Jei taptų sostinės meru, V. Sinica žada daugiau demokratijos savivaldoje, atsakingesnio planavimo ir didelio dėmesio švietimo sričiai. Švietimui didelį dėmesį skyrė ir dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, o tai, anot V. Sinicos, vienintelis pagarbos vertas miesto mero darbas.

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Buvę Lietuvos ambasadoriai teigia, kad nėra ženklų, kad šiemet Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykiai turėtų šiltėti, jie gali tik dar labiau blogėti. Anot jų, nors Vladimiras Putinas ir stengsis eiti į kontaktą su Vašingtonu, geriausiu atveju jis gali tikėtis tik išprovokuoto telefoninio skambučio. Visgi ekspertai įspėja, kad Jungtinėse Valstijose gali atsirasti prorusiškų veikėjų, kurie spaus Baltuosius rūmus eiti į dialogą su Kremliumi.

Jau kelis dešimtmečius naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą, jei neatsisako tėvai, yra skiepijami nuo virusinio hepatito B. Ilgą laiką tėvams kėlė kiek nerimo tokia skuba paskiepyti naujagimį. Specialistai sutinka, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai ir proaktyviai testuojant nėščiąsias verta svarstyti šį skiepą nukelti vėlesniam laikui.  Užkrečiamųjų ligų specialistas prof.

Teismuose stringant naujai kelių rinkliavos mokesčio projektui, vadinamam e-tolling, susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad tokiu atveju reikėtų didinti vinječių kainas vilkikams, nes jos nesikeitė jau septynerius-aštuonerius metus ir neatitinka realijų. Pasak politiko, ministerija iš esmės jau atliko parengiamuosius darbus dėl vinječių įkainių. Kaip žinoma, paprastai jos įsigyjamos dienai, savaitei, mėnesiui ar metams, o įkainis priklauso ir nuo transporto priemonės kategorijos.

Raseinių rajone Kūčių naktį namuose sumuštos dvejų metų mergytės sveikata po truputį taisosi. Kauno klinikos portalui tv3.lt patvirtino, kad mažametė mergaitė perkelta iš Intesyvios terapijos skyriaus. Šaltinių duomenimis, mergaitė atsibudo, bet sumušimas paliko žymę visam gyvenimui – atsisakė vienas inkstas.  „Mergaitė perkeltą į kitą skyrių“, – pažymėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vyriausioji specialistė Jovita Gudelevičiūtė.

Vilniaus apygardos prokuratūra patvirtino, kad 2022 metų rugpjūtį Neries upėje, Vilniaus rajone, ties Kūniškės kaimu rastas vyras yra 32-ejų metų Šri Lankos pilietis, tačiau įdomu tai, kad paskutinė gyvenamoji jo vieta buvo nustatyta Jungtinėje Karalystėje. Neoficialiomis žiniomis, šeima teigia, kad Ši Lankos pilietis Jungtinėje Karalystėje gyveno maždaug nuo 2010 iki 2017 metų.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.