Socialinėse medijose sklindantys baimės kupini gandai ir žmonės, kurie jais tiki, pasak specialistų, neturėtų stebinti. Baimė, nerimas ir netikrumas dėl ateities mus supa nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
Taip, karas vyksta Ukrainoje, bet tai liečia visą regioną, todėl ir bet kokias žinias apie grėsmę žmones reaguoja jautriau. Visgi bilietų į užsienį vasario gale pirkti nereikėtų, nebent išties senokai planuojate atostogas. Jokie ženklai, išskyrus iracionalios baimės, nerodo, kad Rusija suktų į Baltijos šalių pusę, nes Rusijos kariuomenė yra įklimpusi į karą Ukrainoje, o pergalės tame fronte – nesimato.
Tiesa, ukrainiečiai bjaurių „siurprizų“ iš Rusijos, deja, tikisi. Ukrainos saugumo pareigūnai tikina, kad Rusijos režimas skiria daug dėmesio datoms, todėl Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ karo su Ukraina metinių proga, skelbia Ukrainos žiniasklaida.
Kremlius gali nuspręsti eini va bank ir bandyti įtikti Rusijos visuomenei, kuri tikisi pergalių karo lauke. Todėl karo Ukrainoje metinių proga, perspėja ukrainiečiai, Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ 2023 metų vasario 24-osios išvakarėse.
Specialistai mano, kad Putinui bus svarbu pranešti apie bent tam tikrą pažangą fronte per šituos karo metus. Todėl artimiausi du ar trys mėnesiai bus sunkūs ir lemiami.
„Du ar trys mėnesiai mums bus sunkūs ir lemiami. Tai reiškia, kad ir Rusijoje turi kažkas nutikti. Ji irgi negali be galo vilkinti šio karo, ten padėtis taip pat nėra paprasta, o problemos Rusijoje kaupiasi“, – svarsto ukrainiečių specialistai.
Jie taip pat neabejoja, kad Rusijos režimas ypač „gerbia“ datas. „Vasario 24-oji bus viena iš tų dienų, kada jie norėtų savo visuomenei pranešti apie bent šiokią tokią sėkmę“.
Baimė yra propagandos karalienė
Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Mantas Martišius, komentuodamas sklindančius gandus ir baimes sako, kad didžiausias propagandos ginklas yra baimė. Rusija tuo puikiai naudojasi.
„Propaganda visada pirmiau veikia jausmus, o tik vėliau logiką. Taigi, jausmai visada eina pirmiau. Pasitelkęs jausmus, o ne argumentus visada gausi geresnį rezultatą. Nes argumentus dar reikia išklausyti, suprasti, pritaikyti. O su jausmais daug paprasčiau. Iš visų jausmų pats svarbiausias propagandai, taip sakant, propagandos karalienė ir karalius yra baimė.
Tai yra didžiausias propagandos variklis. Jei įteigi žmonėms, kad kažkas yra neaišku, pavojinga, tai žmogus ima elgtis neracionaliai. Tada žmonės ima galvoti, kad štai „dėl viso pikto“ aš nusipirksiu bilietą į užsienį toms dienoms, kai sukaks metai nuo karo pradžios. Mes dažnai nuvertiname žmones, esą tie, kurie patiki tam tikrais dalykais kažko nesupranta, neskaito, nežino. Bet taip nėra. Dauguma žmonių yra racionalūs, bet, kai jie jaučia baimę, tada randa įvairių pateisinimų savo veiklai arba kitų neveiklumui.
Skleisti nebūtą informaciją, skatinti baimes kai kuriems žmonėms yra naudinga ir net malonu.
Tarkime, jie gali sakyti, kad jei centrinis bankas bankrutuos – jo vadovas niekada iš anksto to nepasakys. Taip pat ir su karu. Ar generolas, politikas galėtų sakyti kitaip, nei dabar sako? Ne. Įsibaiminusius žmonės tai įtikina. Jie jaučia egzistencinę baimę. Tas pats dalykas buvo ir pernai, kai prasidėjo karas. Dalis žmonių juk taip pat išvažiavo, nes buvo pranešimų, kad Ukraina kris per tris dienas, o paskui bus mūsų eilė“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Anot jo, kur kas sudėtingesnis klausimas yra, kam tai naudinga. Iš kur tos baimės? Pasak jo, daugiausia informacijos žmonės pasigauna socialiniuose tinkluose, o ten yra visko. Yra ir tų, kurie dirba sau, ir tų, kurie dirba Rusijai ar dar kam. Taigi, skleisti nebūtą informaciją, skatinti baimes kai kuriems žmonėms yra naudinga ir net malonu.
„Žmonės bijodami randa pateisinimą bet kokiems, tarkime, Putino veiksmams. Tvirtina, kad jis elgiasi neracionaliai, tuo tiki ir atitinkamai – bijo, kad, tarkime, dabar neužsuktų į Lietuvą. Karine prasme mes žinome, kad taip nebus. Tu gali norėti nusipirkti daug sklypų, bet jei turi pinigų tik vienam, tai kitų neįpirksi. Taip ir čia. <...> Išvesti žmones iš to tikėjimo ar baimių – sunku. Nėra burtažodžio, kad pasakai ir žmogus supras, kad yra taip, o ne kitaip“, – sakė M. Martišius.
Jis tikina, kad tokios baimės trumpalaike prasme Rusijai nėra labai naudingos, bet tai duoda ilgalaikę naudą. Dalis visuomenės jau yra linkusi abejoti, bijoti, netikėti, pirkti bilietus ir bėgti, kai jiems atrodo, kad šalyje tam nesaugu. Dabar tai, gali būti mažuma, kažkada tai gali būti dar daugiau žmonių.
Kremlius mėgsta datas ir bauginimus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Viktoras Denisenka, sako, kad Rusija kariauja ne tik karštąjį karą su Ukraina, bet ir šaltąjį su Vakarais. Kremliaus propagandos tikslas yra palaikyti tam tikrą įtampą kitų valstybių visuomenėse, skatinti baimes, nes žmonių nerimas silpnina valstybę.
„Baimės gali skatinti skilimą visuomenėje, nepasitikėjimą savo vyriausybe, netikėjimą, kad Lietuva ar NATO gali užtikrinti saugumą. Tam tikrų informacinio ir psichologinio karo interesų išties galima matyti.
Komunikaciškai žiūrint gana sunku pasakyti ar čia tikslinės Rusijos pastangos, ar žmonės patys pradeda bijoti, galvoti, kaip čia bus, gal Rusija kažką ruošia toms metinėms, gal bandys „perlaužti“ konflikto eigą. Metinės yra svarbi simbolinė proga, todėl gali būti, kad žmonės patys sugalvoja ir patys ima bijoti“, – svarstė propaganda besidomintis specialistas.
Anot jo, Rusija gali siekti, kad žmonių baimės pamažu virstų į politinį spaudimą. Visuomenė gali norėti skubinti derybas su Rusija, siekti karo pabaigos, spausti Ukrainą, kad ši derėtųsi. Pasak jo, baimė, kad kažkas gali prasidėti nėra racionali, bet tai nereiškia, kad ji – netikra.
„Rusijai pradėti karą prieš Ukrainą nebuvo racionalu. Ji hibridiniais būdais galėjo siekti savo tikslų ir jei mes pažiūrėsime, tai prieš metus realiai nelabai kas tikėjo, kad karas prasidės. Nors JAV žvalgyba tekino informaciją, kad Rusija ruošiasi karui, bet mažai kas tikėjo, nes gi – neracionalu. Rusija elgiasi neracionaliai, žmonės tai supranta, todėl ir dabar baimė tuo grindžiama.
Kitas dalykas, kad baimė pati iš savęs yra stiprus jausmas, žmonės psichologiškai ruošiasi blogiausiam scenarijui. Tai gali turėti poveikį. Išties apie karą kalbama daug, jis tapo objektyvia realybe, karo diskursas kuria nesaugumo jausmą. Konfliktas nėra tik lokalus, jis kelia iššūkius visam regionui. Todėl įtampų ir baimių išties yra“, – sakė V. Denisenka.
Jis pridūrė, kad datas Kremlius mėgsta, simbolius – taip pat. Kai fiksuoji tam tikrą datą, tai pasakojimas apie įvykį tampa stipresnis.
„Tarkime, manoma, kad Rusija norėjo pasiekti tam tikro persilaužimo kare iki Sovietų Sąjungos sukūrimo šimtmečio praeitų metų pabaigoje. Nepavyko. Bet štai galime prisiminti Ukrainos masinį bombardavimą Naujųjų metų išvakarėse. Tai ne tik karinis, bet ir psichologinis momentas. Taigi, tam tikro prisirišimo prie datų yra, nes jos simboliškai svarbūs reiškiniai. Veiksmai tada sulaukia daugiau dėmesio ir gali turėti simbolinę reikšmę“, – kalbėjo V. Denisenka.
Reikia mažiau krūpčioti
Politologas Vytis Jurkonis, kalbėdamas apie visuomenės nerimą dėl Rusijos ir kalbas apie galimas provokacijas karo metinių proga sako, kad tai, jog žmonės bijo – nenuostabu, o ir skatinti tokius jausmus yra palanku Rusijai.
„Vienas iš Rusijos tikslų yra sėti baimę ir nerimą, nes agresija prie Ukrainą turėtų kelti siaubą ne tik Ukrainos piliečiams, bet ir kaimyninėms valstybėms. Panašios asociacijos kyla daugelio žmonių galvose, net tada, kai galvoji racionaliai, žinai, kad esame NATO, veikia 5-asis straipsnis, o Rusija racionaliai galvojant neturėtų veltis į dar vieną konfliktą, kai jai ir taip nesiseka Ukrainoje.
Panašias baimes matėme karo pradžioje, kovo mėnesį, kai buvo daug spekuliuojamą apie galimą branduolinį smūgį. Tai tik rodo, kad didžiąja dalimi yra naudojamasi informacinėmis atakomis bandant skleisti nerimą.
Tai, matyt, yra mažiausias sąnaudas turintis dalykas, tiesiog pasėji mintį ir ją kartoji įvairiuose kontekstuose. Ir tada žmonės gyvena nuolatiniame strese, dalis jų išvažiuoja, auga nepasitikėjimas institucijomis. Tai – pats pigiausias dalykas Rusijai ir jie tuo neišvengiamai naudosis“, – sakė V. Jurkonis, patikinęs, kad nuolat reikia sau priminti, ko Kremlius siekia tokiomis žinutėmis?
Jis svarsto, kad iš Rusijos pusės galima laukti pačių įvairiausių provokacijų, jos vyksta nuolatos. Tai esame patyrę ir mes, ir kaimynai: buvo Krymo aneksija, karas Sakartvele, bronzinio kario istorija Taline, gąsdinimai, kitokios atakos.
Tai, kad dalis piliečių, pasak politologo, nemato pažeidžiamos oro erdvės ar kibernetinių atakų, nereiškia, kad tai – nevyksta. Kartu tai reiškia, kad valstybės institucijos dirba savo darbą, atremia atakas, kažkaip kitaip kovoja.
Tai, kad dalis piliečių nemato pažeidžiamos oro erdvės ar kibernetinių atakų, nereiškia, kad jos nevyksta
„Krūpčiojimo ir nuogąstavimo reiktų mažiau. Privalu aiškiai sau pasakyti, kad pagrindinis karas vyksta Ukrainoje. Parama ir dėmesys dabar turi būti nukreiptas ten, nes kol Ukraina nepatirs visiškos pergalės, mes būsime pasmerkti nuolatiniam netikrumui ir nesaugumui.
Svarbu suprasti, kad mes žiūrime ir savo užnugario, nes niekam nebūtų naudinga, jei Baltijos valstybės savo užnugario neužsitikrintų. Mes šiaip ar taip turime NATO partnerius, Ukraina jų neturi, jos partneriais esame mes“, – svarstė V. Jurkonis, pripažinęs, kad rusams, Putinui svarbios datos, bet kartu galima matyti, kad jiems nereikia ypatingos progos ir preteksto surengti didelę raketų ataką.
„Nereikia savęs paralyžiuoti ties tomis datomis, suprantu, kad tarnybų dėmesys tomis dienomis padidintas, siekiama susekti provokacijas ar incidentus, bet tai Putino problema ir fiksacija. Tam tikra prasme tai leidžia lengviau nuspėti jo žingsnius ar veiksmus“, – tikino politikos mokslų specialistas.
