Migrantų krizė

Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas Gintaras Grušas kviečia pagelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems neteisėtiems migrantams, kartu sakydamas, kad valstybė privalo stabdyti valstybiniu mastu veikiančios „gaujos“ vykdomą prekybą žmonėmis.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti septyni migrantai, vienam asmeniui suteikta medicininė pagalba, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos., dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį į šalį įleistų užsieniečių nebuvo. „Vienas migrantas nuvežtas į gydymo įstaigą po to, kai vadinamieji savanoriai vėl, įtariama, slėpė nuo pasieniečių jo buvimo vietą ir galimai laiku nepasirūpino, kad žmogui pagalba būtų suteikta kuo greičiau“, – teigia VSAT.

Opozicija siekia sudaryti tyrimo komisija, kuri tirtų situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą. Seimo nariai taip pat nori išsiaiškinti, ar aukšti Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su įmonės „Belaruskalij“ atstovais. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei komisija bus sudaryta, ji yra pasiruošusi atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Opozicija premjerei Ingridai Šimonytei pateikė 12 klausimų ir klausia, ar aukšti Vyriausybės pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su „Belaruskalij“ atstovais. Seimo nariai kelia prielaidą, kad derybos su Minsku lėmė tai, kad spaudimas nuo Lietuvos sienos buvo permestas prie sienos su Lenkija. „Tai tie patys klausimai, kuriuos ir tyrimo komisija galėtų nagrinėti.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 13 migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį įleisti du užsieniečiai. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje tebevykdoma sustiprintu režimu.

Vienas lenkų karys, patruliavęs prie Europos Sąjungos rytinės sienos su Baltarusija, dezertyravo ir paprašė ten politinio prieglobsčio, penktadienį pranešė Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnai. Įtampa pasienyje tvyro jau kelis mėnesius, tūkstančiams migrantų bandant patekti į ES. Bendrija kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Po trijų dienų pertraukos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vėl fiksavo sieną iš Baltarusijos bandžiusius pažeisti neteisėtus migrantus. VSAT pranešimu, per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose į Lietuvą neleido patekti keturiems užsieniečiams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.

Vienas Lenkijos karys buvo sužeistas sekmadienį ryte grupei migrantų pabandžius prasiveržti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija, pranešė pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos „Twitter“ pranešime sakoma, kad incidentas įvyko ties Čeremchos pasienio užkarda Palenkės vaivadijoje. „Šiandien ruože, saugomame Sienos apsaugos tarnybos Čeremchos užkardos [pareigūnų], 55 agresyviai nusiteikusių asmenų grupė jėga veržėsi per sieną.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni migrantai, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, dėl humanitarinių priežasčių neįleistas nė vienas užsienietis. Kaip nurodo pasieniečiai, šeštadienį priešpiet ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleista 20 šūvių. Popiet ties Šalčininkų rajonu kaimyninėje šalyje buvo iššauta du kartus.

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija daugiau kaip mėnesiui. Nors planuota šį režimą įvesti ir rajonuose, kurie yra pasienyje su Lenkija, kol kas tokių planų atsisakyta.  Vyriausybė teikė Seimui siūlymą, kuriuo nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos.

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė rūpestį dėl kaistančios situacijos prie Ukrainos sienos. Rusijai telkiant gausias karines pajėgas, Lietuvos prezidentas kreipėsi į Prancūzijos prezidentą su prašymu aptarti, kaip Vakarai galėtų užtikrinti, kad Ukraina jaustųsi saugi. G. Nausėda pabrėžė, kad Ukraina Europai itin svarbia kaip saugumo ir stabilumo garantas. Prezidentas Gitanas Nausėda nuo pirmadienio su darbo vizitu vieši Prancūzijoje.

Baltarusijai apkaltinus Lietuvą dėl mirtinai sumuštų migrantų ir esą permestų lavonų, šalies pasieniečiai kaltinimus vadina absurdiškais. „Baltarusijos pareigūnai platina nieko bendra su tikrove neturinčius pranešimus, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami žiauriu elgesiu su migrantais, jų mušimu iki mirties ir net lavonų „permetimu“ į Baltarusiją.

Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas pirmadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis į Baltarusiją atvyko ilgalaikių ryšių su Rusija turintys afganistaniečiai, norintys patekti į Vakarus. „Tarp migrantų, pastarosiomis dienomis atvykusių į Baltarusiją, kad patektų į Vakarus, yra afganistaniečių.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pirmadienį pranešė, kad naujas Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai paketas turi įsigalioti ketvirtadienį. „Penkto sankcijų Baltarusijai paketo parengimas artėja prie pabaigos, jį planuojama priimti šią savaitę. Planuojama, kad tai įvyks gruodžio 2-ąją“, – visuomeninio transliuotojo ERR portalui sakė ministrė.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra apgyvendintos bent 28 besilaukiančios migrantės. Didžioji dalis jų gyvena Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, čia yra nuolat apžiūrimos ir konsultuojamos. Besilaukiančias migrantes konsultuojanti Raudonojo kryžiaus specialistė pasakoja, kokius prašymus vizitų metu jos išreiškia. Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3,5 tūkst. nelegalių migrantų.

Pasienyje su Baltarusija apgręžta 18 migrantų, vienas žmogus įleistas, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Užsienietis į šalį įleistas dėl humanitarinių priežasčių. Sekmadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 užsieniečių, šeštadienį – 44, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65. Ryte ties Varėnos rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistas vienas šūvis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel norėjo labai tiksliai žinoti, kas yra sutarta su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Šalies vadovas tikino, kad Vokietija nesutarė priimti migrantų ir paneigė informaciją, kurią anksčiau skelbė Minsko režimas.

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 migrantų. Šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 2 užsieniečiai.

Į Lietuvą per parą neįleista 70 migrantų, įleisti du prieglobsčio paprašę Baltarusijos piliečiai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – lrt televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Druskininkuose lankys karius, vykdančius užduotis pasienio ruože. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas vyks pasveikinti karių, padedančių saugoti valstybės sieną, su Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima lapkričio 23-iąją. Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį atvyko į Lietuvą, kur su premjere Ingrida Šimonyte aptarė situaciją šalių pasienyje ir tolimesnius bendrus veiksmus didinti bendruomenės spaudimą Minskui. I. Šimonytė ragino Europą derybas su Minsku derinti su regiono šalimis, o M. Morawieckis prabilo apie naujus Minsko režimo planus, iš kur būtų galima atsivežti dar daugiau migrantų.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu BBC pripažino, kad visiškai įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną ir patekti į Lenkiją, tačiau neigia, kad kvietėsi migrantus į Baltarusiją. Išskirtiniame interviu, kurį A. Lukašenka BBC davė Minske, Baltarusijos lyderis pripažino, kad įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo migrantams veržtis prie Lenkijos sienos. „Manau, kad tai įmanoma. Mes slavai, mes turime širdį.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Europos gynybos lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje stiprėjanti migracijos krizė gali sukelti dar vieną krizę – smurtinį konfliktą.  „Tikimybė, kad viskas eskaluosis, yra nepaprastai didelė“, – sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas, rašo politico.eu.  Jo komentarus tpakartojo aukšti Graikijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai, kurie visi baiminosi dėl situacijos eskalacijos.

Tūkstančiai migrantų stumdomi pirmyn ir atgal tarp dviejų šalių. O Lenkijos miestelyje Hajnówka, netoli sienos su Baltarusija, jauna moteris, vardu Anna K., ramiai pasakoja tai, ką pamatė miške, ir tada apsipila ašaromis, politico.eu.  Po akimirkos ji susigriebia ir sako: „Nemanykite, kad mes esame krūva verkiančiųjų. Mes tikrai čia susitvarkome – renkame daiktus, užmezgame ryšius, stengiamės daryti tai, ką galime. Bet visą tai matyti savo akimis – per daug skaudu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Šiuo metu situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pasak ministrės, kol kas prie Lietuvos-Baltarusijos sienos nėra didesnių incidentų, tačiau pareigūnai toliau yra pasiruošė įvairiems scenarijams. Apie tai daugiau ministrę TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Gauname pranešimų apie masinį migrantų atitraukimą nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną Europos Sąjungos narę. Tačiau ir Lietuvos prezidnetas Gitanas Nausėda sako, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Rusija yra pasirengusi padėti sureguliuoti krizę Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje, jei nuo jos kas nors priklausys, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir patarė kaltinantiems Maskvą užsiimti savo vidinėmis problemomis ir neprimesti savo klausimų kitiems. „Apie tai, kas vyksta Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, aš asmeniškai sužinojau iš žiniasklaidos, niekada šio klausimo anksčiau su A. Lukašenka neaptarinėjome.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

Baltarusijos režimui toliau telkiant migrantus prie rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars atsaką į šiuos veiksmus, įskaitant ir platesnį sankcijų taikymą, poreikį stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lietuvos ir Latvijos vyriausybės vadovais ir vėliau pareiškė, kad trys šalys kartu saugo Europos Sąjungos (ES) sieną nuo Baltarusijos hibridinės atakos, skelbia Lenkijos radijas. M. Morawiecki tviteryje pranešė, kad dėl susidariusios migracijos krizės kalbėjosi su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte bei Latvijos premjerui Krišjaniu Kariniu, rašo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Lenkijos televizija „TVP Info“ skelbia, kad grupė migrantų bandė jėga pereiti sieną ir apmėtė lenkų pareigūnus akmenimis. Palenkės policija informuoja, kad maždaug 50 migrantų grupė įsiveržė į šalį. Sekmadienio rytą Palenkės policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad šeštadienį apie 20 val. vakaro netoli Klukoviče Kolinija kaimo buvo bandoma jėga persibrauti per sieną.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje nelaimė – netyčia iššovus ginklui žuvo lenkų karys. Teigiama, kad jokie tretieji asmenys incidente nedalyvavo. Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, šeštadienį Lenkijos saugumo tarnyba patvirtino, kad Lenkijos-Baltarusijos pasienyje per nelaimingą atsitikimą iššovus ginklui žuvo karys. Teigiama, kad incidentą sukėlė netyčia iššovęs Lenkijos kariuomenės ginklas, prie sienos susitelkę migrantai neturėjo įtakos incidentui.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 114 migrantų, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai, kas praėjusią naktį įvyko Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, buvo itin pavojinga ir galėjo sukelti neprognozuojamas pasekmes. Užfiksuota, kaip praėjusią naktį režimo pareigūnai Lenkijos pareigūnams trukdė dirbti šviesdami jiems į akis lazeriais. Be to, bandyta sugadinti sieną saugančią tvorą, migrantai į Lenkijos pareigūnus purškė ašarines dujas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) užfiksavo palei sieną su Baltarusija einančią maždaug 70 migrantų grupę. Migrantai pasieniečiams pasakojo, kad juos prie Lietuvos sienos baltarusiai jėga atvežė nuo sienos su Lenkija. Tarnyba teigia, kad grupė penktadienį susiformavo iš dviejų panašaus dydžio grupių, prie sienos su Lietuva priartėjusių ties Varėnos rajonu.

Miuncheno valdžia siūlo priimti migrantus, įstrigusius Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, penktadienį pranešė lenkų televizija „Polsat“. „Nebegalime žiūrėti, kaip žmonės lieka ES pasienyje be perspektyvų ir tvyrant nežinomybei“, – televizijos kanalas cituoja Miuncheno miesto valdžios paskelbtą pranešimą žiniasklaidai. „Bavarijos sostinei žmonių gyvybių gelbėjimas yra svarbiausias prioritetas.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 144 migrantams, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad sprendimą dėl NATO sąjungininkų pasitelkimo valstybės vadovai turi priimti vienu balsu. Ministras taip pat teigė, kad Lietuvos žiniomis, netoli Lietuvos pasienio žuvo du rusų desantininkai. Taip A. Anušauskas kalbėjo penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame aptarta padėtis prie Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos sienos.

Migrantų, bandančių nelegaliai patekti į Lenkiją, antplūdis vyksta šalies valdančiajai partijai tinkamu metu. Neabejotina, kad Lenkija susiduria su kritine situacija. Tūkstančiai migrantų, siekiančių kirsti Baltarusijos sieną, įsirengė stovyklą drėgnuose beržynuose, žyminčiuose abiejų šalių sieną.

Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad Lietuvos pareigūnai yra aukščiausioje parengtyje ir yra pasiruošę reaguoti į bet kokį įvykių scenarijų pasienyje. Visgi, anot jo, neįmanoma pasakyti, nei kiek tiksliai migrantų yra Baltarusijos pusėje, nei kada situacija gali paaštrėti.