Taip A. Anušauskas kalbėjo penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame aptarta padėtis prie Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos sienos.
Pasak A. Anušausko, tarybos posėdyje kalbėta apie galimus Lietuvos veiksmus migrantų krizės eskalacijos kontekste.
„Mes apsikeitėme informacija apie dabartinę situaciją, kuri iš dalies stabili, iš dalies ją pakeičia kai kurie kiti atsiradę nauji elementai, apie kuriuos mes iš anksto žinojome.
Pavyzdžiui, Rusijos desanto išmetimas šalia Lietuvos sienų. Deja, kiek mums žinoma, neišvengęs ir tragedijų ir incidento, kurio metu žuvo du desantininkai“, – sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, aptarusi dabartinę situaciją, taryba priėmė sprendimą, jeigu situacija Lietuvos pasienyje komplikuosis, sprendimas dėl NATO partnerių pasitelkimo būtų priimtas vienu balsu.
„Manau, kad dabartinėje situacijoje svarbiausia, kad mūsų pagrindinės politinės institucijos ir jų vadovai kalbėtų vieningai ir aiškiai“, – teigė A. Anušauskas.
Prakalbo apie Rusijos įsitraukimą
Pasak A. Anušausko, karinis aktyvumas šiuo metu prie Lietuvos sienos yra mažesnis nei per pratybas „Zapad“.
„Nei pajėgumų lyginti negalima, nei tų veiksmų, kurie buvo vykdomi Baltarusijos teritorijoje. Šiuo atveju, Rusijos įsitraukimas, net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožos poligone, netoli Lietuvos sienos, labiau yra simbolis, politinis veiksmas, atsiliepiant į Lukašenkos demonstratyvų prašymą ir sakymą, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes atseit Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienos telkia karius“, – sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją kartu su pasieniečiais saugodami sieną, neleisdami jos kirsti nelegaliems migrantams.
„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją. Jeigu situacija keistųsi iš esmės, būtų ir Lietuvos reakcija“, – teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, nei Lietuva ar Lenkija, nei kitos Vakarų valstybės nėra suinteresuotos krizės eskalavimu.
„Vienintelis žmogus, kuris nori eskaluoti šią situaciją, yra Lukašenka. (...) Būtent Lukašenkos režimas veža žmones prie mūsų šalių sienų, dabar juos yra uždaręs (...) su ginkluotų žmonių pagalba, tuos žmones kontroliuoja tam tikrose sutelkimo vietose, neleidžia jų palikti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Tai eskalavimas vyksta iš anos pusės, siekiant, be abejonės, politinių dividendų, tai yra to, kad ES arba nesiimtų naujų sankcijų, dėl tokios jo agresyvios laikysenos ar veiklos, (...) arba atšauktų ankstesnes sankcijas“, – pridūrė jis.
Į Valstybės gynimo tarybą, svarstančią svarbiausius valstybės gynimo klausimus, įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir prieglobsčio prašytojų stovyklose, baimindamasi naujų neteisėtų migrantų prasiveržimo iš Baltarusijos. Tokį nerimą paskatino įvykiai Baltarusijos pasienyje su Lenkija savaitės pradžioje, kai čia susitelkė keli tūkstančiai migrantų.
Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Dar didesniam skaičiui jų nebuvo leista atvykti į šalį, nuo rugpjūčio pasieniečiams ėmus taikyti apgręžimo taktiką.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridine ataka.
