Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija
M. Morawieckis pabrėžė, kad ši migrantų krizė – tik ilgesnės krizės pradžia, kurią iššaukė su Kremliumi bendradarbiaujantis Aliaksandro Lukašenkos režimas.
„Verta suvokti, kad tai nėra tik dirbtinis konfliktas su Lenkija ar su Lietuva. Tai yra bandymas pažeisti NATO ir ES rytinę sieną. Šiandien tikrai žinome, kad šie veiksmai, kurie daromi pasienyje, yra visiškai režisuojami Lukašenkos“, – spaudos konferencijos metu sakė Lenkijos premjeras M. Morawieckis.
Nors M. Morawieckis pasidžiaugė, kad aktyvus veikimas leido pristabdyti migrantų srautus, vykdomi skrydžiai, kuriais migrantai grįžta namo, Lenkijos premjeras perspėjo apie naujus pavojus.
„Laukia dar sunkesnis scenarijus. Mes žinome apie diplomatinius ir tarnybinius kontaktus baltarusių ir rusų su Uzbekistanu, su Afganistanu. Bus bandymas panaudoti Afganistano krizę kitai migracijos krizės bangai“, – sakė M. Morawieckis.
„Nors ne vieną mėnesį mes tikrai nuolat palaikome labai labai glaudžius ryšius ir aktyviai bendradarbiaujame kasdieniniais klausimais, susijusiais su hibridine ataka ties Rytinėmis Europos Sąjungos sienomis, tiek aš su kolega premjeru, tiek mūsų ministrai <...>, tiek mūsų institucijos, kurios atsakingos už sienos apsaugą, bet vis tiek labai džiaugiuosi, kad šiandien galėjome susitikti ir pasikalbėti akis į akį, kadangi situacija nėra maloni ilgesnį laiką, bet akivaizdu, kad pastarąsias keletą savaičių pasidarė dar labiau įtempta“, – po susitikimo su Lenkijos premjeru kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, tokiomis aplinkybėmis strateginė partnerystė, kurią vysto Lenkija ir Lietuva, yra be galo svarbi.
„Saugumo iššūkiai mūsų regionui yra bendri, todėl labai svarbu, kad tuos saugumo iššūkius mes bendrai ir atlieptume. Todėl mūsų bendradarbiavimas tiek saugumo, tiek gynybos, tiek sienos apsaugos srityse tarp įvairių institucijų, jis yra jau šiandien pavyzdinis, bet ir toliau turi galimybių būti dar stipresnis“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrų kabineto vadovė išreiškė stiprią paramą su didžiuliu spaudimu susiduriančiai Lenkijai.
„Šiandien labai norėčiau pabrėžti savo solidarumą su Lenkija, nes šiandien didžiausias krūvis tos hibridinės atakos, kuri vyksta ties Europos Sąjungos rytinėmis sienomis tenka būtent Lenkijai. Tačiau reikia neapsigauti ir nepasiduoti propagandos bandomam piešti kažkokiam neva dvišalių diskusijų ar dvišalių nesutarimų tarp Lenkijos ir Baltarusijos vaizdui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, panašų vaizdą baltarusių propagandą bandė piešti ir krizės pradžioje, neva tai tik dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų išdava.
„Dabar ta situacija šiek tiek pakitusi, bet pati esmė nesikeičia. Tai yra Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai, spaudimas atšaukti sankcijas, pripažinti kažkokį pono Lukašenkos statusą ir tuo tikslu nesiskaitoma su absoliučiai jokiomis priemonėmis, įskaitant ir žmonių naudojimą kaip priemones“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Anot I. Šimonytės, dėl tos priežasties reikia ir toliau didinti spaudimą Minsko režimui. Jos teigimu, spaudimas turi užtikrinti ir tai, kad ši hibridinė ataka liautųsi, ir tai, kad būtų išspręsta humanitarinė krizė, kuri yra Baltarusijoje.
„Taip pat, kad būtų įvykdyti tie reikalavimai, kuriuos Europos Sąjunga kėlė nuo pat pradžių, nuo 2020-ųjų rugpjūčio ir suklastotų, pavogtų rinkimų, kad bet kokiai diskusijai prasidėti, privalo būti paleisti politiniai kaliniai, kurie yra kalinami toje šalyje, ir organizuojami demokratiniai rinkimai“, – tvirtino I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad su Minsku techninius pokalbius vykdo Europos Komisija ir Išorės veiksmų taryba.
„Mums labai svarbu, kad bet kokie pokalbiai būtų koordinuojami su tomis šalimis, kurios yra hibridinės atakos priešakinėse linijose. Tai yra ir su Lietuva, ir su Lenkija, ir su Latvija. Kad nebūtų priimami tokie sprendimai, kurie neleis išspręsti situacijos iš esmės“, – sakė I. Šimonytė.
Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija šeštadienį pranešė, jog M. Morawieckis nusprendė artimiausiu metu surengti keletą vizitų Europos šalyse. Sekmadienį jis taip pat lankysis Latvijoje ir Estijoje.
Socialiniame tinkle „Facebook“ M. Morawieckis sakė, kad susidarė „labai rimta geopolitinė situacija“ ir kad reikia daug diplomatinių pastangų, nes Baltarusijoje tebėra daug migrantų iš Vidurinių Rytų, toliau bandančių prasiveržti į Lenkiją.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio apgręžta daugiau nei 7 tūkst. žmonių.