Koronavirusas COVID-19

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda pristatė išskirtinį produktą – permatomą apsauginė veido kaukę. Jos veikimo principas toks pat, kaip įprastų medicininių kaukių ar respiratorių, tačiau kaip vienas pagrindinių privalumų pabrėžiama tai, kad ji leidžia matyti žmogaus mimiką.  KTU studentų komanda „Assero Transparent Mask“ kartu su KTU mokslininkų startuoliu „Assero“ pristatė sukurtą permatomos veido kaukės prototipo idėją.

Nuo antradienio galimybių pasas tampa privalomas ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Tai reiškia, kad norėdami patekti į pramogų ir prekybos vietas, jei tai nėra susiję su ugdymo procesu, tokio amžiaus paaugliai turės pateikti galimybių pasą ir tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitaip tariant, nuo šiandien jei vaikas su tėvais lankosi kine, kavinėje, kitose prekybos ir pramogų vietose, jis taip pat turės turėti galimybių pasą ar jį atitinkančius dokumentus.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst.

Prieš pat metų pabaigą, gruodžio 28-ąją, Lietuvoje įsigalioja svarbūs galimybių paso pakeitimai. Gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Per Kūčias koronavirusas nusinešė vieną jauniausių aukų – mirė nė 18 metų nesulaukęs nesiskiepijęs jaunuolis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad karantinas truktų tris-keturias savaites, jei šalyje epidemiologinė situacija sparčiai imtų blogėti. Tokiu atveju tektų grįžti ir prie nuotolinio ugdymo, ir prie judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

Naujoji koronaviruso atmaina omikron Lietuvoje dominuojančia taps sausio viduryje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Sausio viduryje – tikrai. Tiksliai taip negaliu pasakyti, kad sausio 15 dieną bus dominuojanti, bet sausį bus visą Lietuvą padengusi tikrai“, – BNS pirmadienį sakė D. Razmuvienė, paklausta, kada naujoji koronaviruso atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Nuo gruodžio 28 d., antradienio keičiasi periodinio darbuotojų testavimo tvarka. Pagal ją, praėjus 7 mėnesiams nuo paskutinio skiepo testuotis turės ir pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys. To daryti nereikės neribotą laiką, jei jie bus gavę papildomą COVID-19 vakcinos dozę. Testuotis neribą laiką galės ir tie, kurie yra persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir pasiskiepiję pagal pilną schemą.

Į „Kėdainių mugę“ kreipėsi Kėdainių „Aušros“ progimnazijos gimnazistės mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). „Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytoja į darbą atėjo po 10 dienų saviizoliacijos, jausdama COVID-19 ligai būdingus simptomus. Vedė pamokas. Ji yra nepasiskiepijusi ir atsisakė pasidaryti greitąjį testą. Kadangi jai reikia testuotis kas dešimt dienų, toks laikas atėjo po trijų dienų. Testas parodė teigiamą COVID-19. Dėl to daug mokinių turėjo izoliuotis.

Pasaulyje plintant omikron atmainai, ši neaplenkė ir Lietuvos. Kiek anksčiau buvo skelbta apie pirmuosius patvirtintus atvejus. Iškart po didžiųjų metų švenčių pasirodė žinia, kad dar bent 100 atvejų įtariama Klaipėdoje. Šiuo metu koronaviruso tyrimų mėginiai perduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Apie tai LRT radijui pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.   „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Pirmąją skiepo nuo COVID-19 dozę gavo 242 Lietuvoje esantys migrantai, antrąją – 122, BNS pirmadienį informavo skiepijimą vykdęs Nacionalinis kraujo centras. Jo darbuotojai migrantus jų apgyvendinimo centruose Rukloje, Kybartuose ir Medininkuose pradėjo skiepyti spalio viduryje. Užsieniečiai skiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis. Skiepijant migrantus, didžiausias dėmesys skirtas šeimoms ir vaikams nuo 12 metų.

Lietuvoje jau yra nustatyta virš 50-ies naujosios omikron atmainos atvejų – užsikrėtimai fiksuojami visoje šalyje, didžioji dalis susirgusių jaučia simptomus. Tiesa, omikron diagnozės neišvengė ir paskiepyti asmenys. Kaip portalą tv3.lr informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta virš 50-ies COVID-19 omikron atmainos atvejų.  „Dar neturiu duomenų vienetų tikslumu, bet yra virš 50-ies atvejų.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Socialiniuose tinkluose gyventojai sujudo dėl galimybių paso – užplūdo klausimai, ar jis nuo rytojaus galios ir tiems žmonėms, kurie dar negavo sustiprinančios vakcinos dozės, bet jau praėjo 7 mėnesiai, o galimybių pasą jie buvo gavę ilgiau iki sausio ar vasario mėnesio. Registrų centro specialistas paaiškina, kad galimybių pasas galios jiems tiek, kiek yra nurodyta informacinėje sistemoje, panaikinti jų neketina.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 5 029 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 38 anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 6 252 naujus COVID-19 atvejus ir 16 pacientų mirtį. Naujausi sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 21 109 COVID-19 pacientai. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 2 069 iš jų. 38 mln.

Šeštadienį Kaune vykęs SEL koncertas supykdė dalį visuomenės – buvo pastebėta, kad dauguma koncerte esančių žmonių nedėvi kaukių, rašo „Kauno diena“. „Man išvis net neįdomu apie tai šnekėti“, – „Kauno dienai“ teigė dainininkas Egidijus Dragūnas, paklaustas, ką mano apie kaukių nedėvėjusius jo gerbėjus.

Minint pirmuosius skiepijimo nuo koronaviruso metus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 6605 pirminius pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo. Kaip BNS pirmadienį nurodė tarnyba, iki Kūčių dėl „Comirnaty“ vakcinos gauti 3243, dėl „Spikevax“ – 604, dėl „Vaxzevria“ – 2267, dėl „Janssen“ – 463 pranešimai. 28 atvejais vakcinos pavadinimas nėra žinomas. Skiepyti nuo koronaviruso Lietuvoje pradėta 2020-ųjų gruodžio 27-ąją, pirmieji skiepą gavo medikai.

Pietų Korėjos valdžia pirmadienį leido ekstremalios padėties sąlygomis naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19, pranešė šalies žiniasklaida.  Maisto ir vaistų saugos ministerija surengė ekspertų grupės posėdį, kuriame prieita prie išvados, kad preparatą „Paxlovid“ reikėtų naudoti COVID-19 gydyti.

Šventinį savaitgalį pranešta apie liūdną įvykį – per Kūčias užgeso 10–19 m. amžiaus grupei priklausiusio asmens gyvybė. Kaip nurodoma, pagrindinė jo mirties priežastis buvo COVID-19. Gydymo įstaiga praneša, kad koronavirusas nusinešė paauglio gyvybę. Kaip portalui tv3.lt patvirtino VUL Santaros klinikos – per Kūčias nuo COVID-19 miręs nepilnametis buvo ligoninėje gydytas paauglys. Visgi dėl duomenų apsaugos gydymo įstaiga jokių detalių pateikti negalėjo.

Praėjusią parą nustatyti 639 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1161 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis daugiau, nei buvo praėjusią parą, 110 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 3,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Koronaviruso paveiktų šalių sąraše nuo pirmadienio į raudoną zoną iš geltonos perkeliama Rumunija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Visiems atvykusiems iš raudonos ir pilkos zonos valstybių, įskaitant persirgusius ir vakcinuotus, ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo rekomenduojama atlikti PGR tyrimą COVID-19 ligai nustatyti.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Iki šiol 184 pasaulio valstybėse suleista kiek daugiau kaip 8,95 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 ligos dozių, sekmadienį paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo skaičiavimais. „Didžiausia vakcinavimo kampanija žmonijos istorijoje tęsiasi – iš viso jau suleista kiek daugiau nei 8,95 mlrd. vakcinos dozių. Statistiškai tai – 116 dozių 100 žmonių. Vidutinė skiepijimo sparta – 43,4 mln. dozių per dieną. Jei ji tokia išliks, 75 proc.

Omikron atmainai keliant specialistų ir visuomenės nerimą raginama kuo skubiau pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Nors dėl to ministerija yra net patvirtinusi paankstintos revakcinacijos tvarką, ja patenkinti nėra visi. Pilnai pasiskiepiję ir persirgę asmenys taip pat norėtų papildomos skiepo dozės, tačiau ją gauti galimybių šiuo metu nėra.

Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas COVID-19 situacija šalyje išlieka stabili, jau rengiami planai, kaip galėtų atrodyti naujas šalies lokdaunas. Be kita ko, kai kurie nauji ribojimai jau gali laukti artimiausiu metu, dar nepriartėjus prie juodžiausio scenarijaus ribos. Jau nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantys galimybių paso pakeitimai – jo galiojimo termino pasiskiepijus įvedimus ir taikymas vaikams nuo 12 m. – dar ne viskas.

Praėjusią parą nustatyti 673 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1143 COVID-19 sergantis pacientas, 115 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai sumažėjo ir siekia 731,3 atvejo.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Kinija šeštadienį nustatė daugiausiai per pastaruosius keturis mėnesius naujų COVID-19 atvejų, pareigūnams skubant suvaldyti protrūkius keliuose vietovėse, įskaitant Siano miestą, kur milijonai žmonių tebesilaiko karantino. Kinijoje, kur 2019 metų pabaigoje buvo pirmąkart aptiktas pandeminiu tapęs koronavirusas, uoliai ieškoma infekcijos židinių, šaliai ruošiantis vasarį prasidėsiančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 10 788 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 269 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 15 392 naujus COVID-19 atvejus ir 596 pacientų mirtį. Naujausi sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydoma 20 916 COVID-19 pacientų. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 2046 iš jų. 38 mln.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 859 testus nustatyti 465 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 711 naujų COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 619,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 249 nėra pasiskiepiję, likę – baigę vakcinavimo kursą.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tarp mirusių asmenų – 10–19 metų amžiaus grupei prilklausęs asmuo. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo. Praėjusią parą 34 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 289 žmonės.

Lietuva kitą savaitę gaus pirmuosius vaistus nuo COVID-19, kurie bus skiriami ligoninių pacientams, kai jiems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi.  Kaip BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuva sulauks „Ronapreve“ preparato. „Ministerijoje dėliojamos pirkimo procedūros, sprendžiama dėl įsigijimo, pradėti tam tikri įsigijimo veiksmai.

Praėjusią parą nustatyti 1581 naujas COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni 70-79 metų žmonės, po keturis – 80-89 ir 90-99 amžiaus grupėms priklausiusius žmones, po du – 50-59 ir 60-69 metų asmenis. Pilnai paskiepyti buvo keturi iš mirusiųjų iš jų: po du priklausė 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėms. Iš 7,2 tūkst.

Žymiai kritus dviejų pirminės skiepijimo schemos COVID-19 vakcinos dozių apsaugai nuo koronaviruso omikron atmainos, specialistai ragina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Primename, kad šių metų lapkritį buvo pakeistas galimybių paso galiojimo algoritmas: gruodžio 28 d. galimybių pasas nustos galioti tiems gyventojams, kurie skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius (210 dienų), rašoma Vyriausybės pranešime.

Seimas priimtų etišką sprendimą, jei įvestų reikalavimą parlamentarams įeinant į Seimo rūmus turėti galimybių pasą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš manau, kad tai yra natūralus sprendimas, jeigu mes jau reikalaujam galimybių paso įeinant į įvairias vietas, kur žmonės susiburia, būtų labai etiška, jei pats parlamentas tokius sprendimus priima“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. Premjerė taip pat priminė, kad panaši tvarka nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bandė prezidentui išaiškinti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nėra noras privestinai paskiepyti vaikus, o praktiką vaikams taikyti galimybių pasus taiko ir kitos valstybės. Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Praėjusią parą nustatyti 1722 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1740 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 843 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1222 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 115 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,7 tūkst.

Lietuvoje vis labiau plintant omikron atmainai, vyriausybė rengiasi svarstyti naujus griežtinimus. Tarp siūlymų – trumpinti galimybių paso galiojimą, jam gauti nebepriimti antikūnų testų. Jei reanimacijų ligoninėse užimtumo ribos būtų viršytos, 3 savaitėms tektų skelbti ir griežtą užsidarymą. Beje, jau po savaitės nustos galioti galimybių pasai tiems, kas nespės gauti sustiprinančios dozės. Skiepijimo centruose žmonių srautai jau didėja.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms – Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis siunčia gyventojams įspėjimą. Jis skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 nusinešė maždaug tiek europiečių gyvybių, kiek gyvena Mažeikiuose. Todėl kad šventės netaptų dar viena baisia tragedija, specialistas dalijasi svarbiausiais patarimais kalėdiniam laikotarpiui.

Galimas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimo apsunkintų situaciją, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu. „Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė ketina svartyti ir dėl griežtesnių priemonių renginiams. Viena iš jų galėtų būti privalomas respiratorių dėvėjimas, nurodė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Ji patvirtino, kad šiandien turėtų vykti Vyriausybės posėdis ir dėl naujų kontrolės priemonių. „Tikrai žinome, kad yra šventinis laikotarpis, vyksta daugybė renginių, sakykime, planuojami ir šventiniai susitikimai.

Nuo gruodžio 28 d. įsigaliojant naujai tvarkai dėl galimybių paso galiojimo žmonėms kilo labai daug klausimų. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys juos siūlo spręsti paprastai – pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze. Taip pat jis konstatavo, kad omikron atmainos neišvengsime, tačiau čia svarbus tik vienas rodiklis. Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.

Vakcinacijos centro sostinės „Litexpo“ rūmuose darbas pratęsiamas iki sausio vidurio. „Litexpo“ darbo laikas pratęsiamas iki sausio 15 dienos, tiesiog įvertinus situaciją, kad tai nebūtų netikėtumas žmonėms, atsižvelgiant ir į sveikatos apsaugos ministerijos pageidavimą. Suprantame, kad tai yra patogu žmonėms, todėl dviem savaitėms laiką pratęsiame“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas. Anot jo, vakcinacijos centras, kaip ir iki šiol, dirbs nuo 8 iki 20 val.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą yra įtraukta, kad atlikę antikūnų tyrimą, jam esant teigiamam, 60 d. galima turėti ir galimybių pasą.