Koronavirusas COVID-19

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1352 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 410 asmenys.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septyni vyrai ir penkios moterys. Keturi mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, po du – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 90 iki 99-erių.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 953 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 83 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 67 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2364 lovos, 256 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 387 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 5, todėl bendras mirčių skaičius – 17. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2110 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 421 žmongus, 140 tūkst.

Vyriausybės ekstremaliųjų situaciją komisija patvirtino planą, pagal kurį žingsnis po žingsnio paliksime karantiną. Teigiama, kad plane numatoma imtis karantino švelninimo ne tik nacionaliniu, bet ir pavienių savivaldybių lygiu. Antradienio rytą premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad jau trečiadienį Vyriausybė turėtų patvirtinti sprendimą, kuriuo nuo ateinančio pirmadienio būtų leista pradėti veikti daliai paslaugą teikiančių įmonių, praneša naujienų portalas LRT.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus skirti 30 mln. eurų darbuotojų testavimui dėl koronaviruso, dalis verslo atstovų pageidautų, kad parama būtų numatyta ne tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklą apribojo karantinas. „Aš už tai, kad ji būtų platesnė (...) Suprantu, kad didelės įmonės – rodo ir ekonominiai rodikliai – jos geriau gyvena, bet dar geriau gyvena įmonės, kurios buvo neuždarytos. Tai man pats principas selektyvumo nelabai aiškus.

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. Aiškėja, kokiam sergamumui esant gyventojai galėtų lauke nebedėvėti kaukių, pietauti kavinėse, bendrauti ir judėti neribotai.

Europos Komisijos vadovė pirmadienį sakė, jog paragino Europos Sąjungos valstybes nares paaukoti kažkiek savo vakcinų nuo COVID-19 dozių Ukrainai, bandančiai pradėti vakcinavimo kampaniją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalyje sulaukė kritikos, kad nesugebėjo apsirūpinti Vakarų gamybos vakcinomis, ir ragino ES šiuo klausimu padėti Ukrainai.

Ekspertų tarybos nariai tikina, kad karantino atlaisvinimas bus politinis Vyriausybės sprendimas ir už jį atsakomybę turės prisiimti ministrų kabinetas. Kalbintų ekspertų teigimu, sergamumo rodikliai dar nerodo, kad įžengėme į geresnį karantino scenarijų, o dalies paslaugų atvėrimą lems politiniai ir ekonominiai motyvai. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos plano, kaip etapais išeiti iš karantino.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Atskirose savivaldybėse gali būti atlaisvinami tokie draudimai, kurie neskatintų žmones į jas vykti, pavyzdžiui, bendravimo ribojimai arba būreliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant apie nacionalinį mastą ir savivaldybių mastą, mes negalime nustatyti tokių reikalavimų, kurie labai patrauktų žmonių judėti į konkrečią savivaldybę todėl, kad joje yra koks nors ypatingas traukos punktas.

Kol kas kaukių dėvėjimo visose viešose erdvėse atsisakyti neplanuojama, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, kol kas numatoma, kad kaukės lauke galėtų neprireikti pasiekus scenarijų A, kai sergamumas būtų 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Anot ministro, su ekspertais šia tema diskutuota ir sutarta, kad tai efektyvi ir pigi priemonė, kuri kol kas turėtų išlikti.

Profilaktiškai ištyrus 6 tūkst. pedagogų net 18 proc. jų gavo teigiamus antikūnų testų rezultatus, pirmadienį pranešė ministras Arūnas Dulkys.  Vertindamas epidemiologinę situaciją ministras konstatavo, kad sumažėjus simptomų turinčių asmenų testavimui, žadama toliau plėsti profilaktinius tyrimus. „Virusui po truputį traukiantis sumažėjo simptominio testavimo ir tai atveria naujas galimybes, dabar plėsime labiau savanorišką testavimą.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad išėjimo iš karantino planas nėra iškaltas akmenyje. Premjerė akcentuoja, kad laipsniškas karantino švelninimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Naujos – daug lengviau plintančio – Covid-19 atmainos ir toliau plinta pasaulyje. Danijos mokslininkai, kurie šiais metais tapo pasauliniais koronaviruso genomo šifravimo srityje, savo šalyje faktiškai realiu laiku stebi britų koronaviruso atmainos įsigalėjimą. Ekspertai perspėja, kad ši atmaina gali sukelti naują, trečiąją bangą. Britų atmaina, kuri yra 1,55-1,7 karto labiau užkrečianti už pavasarines, Danijoje pasirodė kai šalis, rodėsi, jau buvo įveikusi eilinę epidemijos bangą.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino. Premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad planas negali turėti konkrečių įgyvendinimo datų, nes viskas priklausys nuo sergamumo Covid-19 Lietuvoje. Dėl prekybos vietų ir grožio paslaugų ketinama apsispręsti šį trečiadienį.

Rusijos ambasada Lietuvoje socialiniuose tinkluose atsikirto Premjerės Ingridos Šimonytės kritikai rusiškai „Sputnik V“ vakcinai. Rusijos atstovų teigimu, ministrės pirmininkės žodžiai yra klaidinga ir šališka informacija. Praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė pasidalino žinute, jog Rusijoje kuriama vakcina „Sputnik V“ yra tik dar vienas Vladimiro Putino kuriamas hibridinis ginklas. Rusijos ambasada Lietuvoje į šį Vyriausybės vadovės pasisakymą sureagavo itin neigiamai.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesiima teigti, kad greitu metu bus sprendžiama dėl karantino nutraukimo kovą. Ministrės teigimu, kol fiksuojamos naujos viruso mutacijos, tol reikės taikyti apribojimus. „Kol yra mutacijos, matyt reikės sugriežtinimus taikyti. Tai nėra labai greitas metas, kada mes galėsime atsisakyti šitų reikalavimų, kontrolės“, – paklausta, kada galima tikėtis karantino pabaigos, pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Kaip sostinė pasiruošusi masiniam vakcinavimo procesui? Ar Vilniaus meras pritaria karantino atlaisvinimui? Ir koks likimas laukia svarbiausių Vilniaus projektų? Apie tai pirmadienį kalbėsime naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“, kuriame svečiuojasi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš kelias savaites Lietuvą užklupęs smarkus snygis pridarė problemų didelei daliai gyventojų.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) siūlo griežtinti atvykstančiųjų sausumos keliais kontrolę pasienyje, sako komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė. „Siūlymas būtų, kad atitraukus šiek tiek nuo sienos, įrengiant tam tikrus postus medicininiais pagrindais, būtų stabdomi automobiliai ir prašoma pateikti informaciją apie turimą testą ir pateikti užpildytą formą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Vyriausybės ekstremaliųjų situaciją komisija patvirtino planą, pagal kurį žingsnis po žingsnio paliksime karantiną. Teigiama, kad plane numatoma imtis karantino švelninimo ne tik nacionaliniu, bet ir pavienių savivaldybių lygiu. Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtai strategijai, kaip išeiti iš karantino etapais.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, jog prezidentas Gitanas Nausėda mato galimybę švelniems karantino atlaisvinimams. Prezidentūros teigimu, galimi keli būdai – saugių regionų atlaisvinimas arba sustiprintos apsaugos priemonės kai kuriems atsidarantiems verslams. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarė Vyriausybės planus dėl karantino švelninimo etapų.

Vyriausybei svarstant karantino atlaisvinimo planą mokslininkai ragina nepasiduoti spaudimui ir neskubėti atlaisvinti, nes tai gali duoti blogą efektą. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė LRT RADIJUI teigia, kad Vyriausybė dabar turėtų nepasiduoti ministrų kabineto keliamam spaudimui ir neskubėti atlaisvinti karantino. „Mes esame už ribojimų laikymą, kiek įmanoma.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 691 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 65 945 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir penki vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1004 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 82 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 73 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2476 lovos, 264 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 270 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 14 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 18. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 57 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 39 žmonės, 138 tūkst. 207 pasveiko.

Vyriausybė šią savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino atlaisvinimo kai kuriose savivaldybėse, kur sergamumo COVID-19 rodikliai yra geresni nei šalyje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė pirmadienį numato svarstyti karantino švelninimo planą, šalyje mažėjant sergamumui koronavirusu. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia ministrai turėtų patvirtinti principinę karantino laisvinimo schemą ir pagal ją priimti konkrečius sprendimus.

Siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, nuo pirmadienio stiprinama į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste, tačiau Lietuva kol kas neseka Latvijos pavyzdžiu uždrausti skrydžius iš Britanijos.  Susisiekimo ministerija pranešė, kad kontrolės punktuose bus tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytos anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas.

Vis daugiau kalbama apie tai, kad net ir persirgęs COVID-19 pacientas negali būti iki galo ramus. Neretai tuo liga neužsibaigia ir įvairūs pokovidiniai simptomai, galintis stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, nepraeina net ir po 6 mėnesių. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Pasaulio sveikatos organizacijos suformuota ekspertų grupė, viešėdama Kinijoje, surinko svarbios informacijos apie jūros gėrybių turgų Uhane ir naująjį koronavirusą, pranešė vienas šios grupės narių – britų zoologas Peteris Daszakas, vadovaujantis nevyriausybinei ekologinei organizacijai „EcoHealth Alliance“. Pasak jo, surinkta „svarbių įrodymų“ apie tai, kokia buvo šios turgavietės įtaka infekcijos išplitimui, o šių tyrimų duomenys bus paskelbti iki vasario 10-osios.

Koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos vien tik oficialiai patvirtintų atvejų skaičius viršijo 105 mln., mirčių dėl jos – 2,3 mln., skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO vasario 7 dienos duomenimis, nuo pandemijos pradžios virusu SARS-CoV-2 jau užsikrėtė 105,394 mln. planetos gyventojų, o šio užkrato sukeliama COVID-19 liga pasiglemžė 2,302 mln. žmonių gyvybių.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį pranešė, kad Vyriausybei siūlys kitą savaitę patvirtinti antrąjį subsidijų paketą labiausiai nuo karantino nukentėjusiam verslui, kurio apyvarta smuko 60 proc. Pasak ministrės, į tokią paramą galėtų pretenduoti turizmas, maitinimo įstaigos, barai, renginiai, pramogos, viešbučiai, grožio industrija, sportas, prekyba ne maistu, kuri neturi galimybių prekiauti internetu. „Antras subsidijų paketas bus tik labiausiai nukentėjusiems.

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

Oksfordo universiteto ir Jungtinės Karalystės (JK) farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina neapsaugo nuo lengvos ir vidutinės COVID-19 ligos formos, sukeltos Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) aptiktos atmainos, sekmadienį pranešė mokslininkai. Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto mokslininkai paskelbtame pareiškime teigia, kad vakcina „suteikia minimalią apsaugą nuo lengvos ir vidutinės COVID-19 ligos formos“, kurią sukelia minėta koronaviruso atmaina.

Paauglys, kuris ištiktas komos išbuvo beveik metus, prabudo nieko neprisimindamas apie koronavirusą, nepaisant to, kad juo sirgo du kartus. 19-metis Josephas Flavillas, buvo partrenktas automobilio netoli savo namų Tetburyje, Stafordšyre, kovo 1-ąją. Po trijų savaičių Didžiojoje Britanijoje prasidėjo pirmasis karantinas. Jis komos būklės išbuvo 11 mėnesių, tačiau dabar, jam prabudus, vaikinas iš lėto sveiksta. Dabar su artimaisiais jis komunikuoja mirksėdamas ir nusišypsodamas.

Bandydami sustabdyti naujas koronaviruso mutacijas įvairių šalių valdžios ar bendrovių atstovai pradėjo reikalauti neigiamų Covid-19 testų atsakymų tiems, kurie nori kirsti valstybių sienas. Tačiau kai kurie keleiviai net neslepia, kad imasi dokumentų padirbinėjimo, siekiant apeiti draudimus.  „Aš paprasčiausiai atsidariau „Photoshop“ ir pakeičiau datą, – „Motherboard“ cituojamas žmogus, falsifikavęs neigiamus Covid-19 testo rezultatus net ne sau, bet ir grupei savo draugų.

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos pernai pasiekė beveik 393 mln. eurų, tačiau situacija, palyginti su 2019 metais, pagerėjo, o tam nesukliudė net pandemija, sako kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ ekspertai.  Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10  tūkst. – po tris skolas.

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios vis dar lieka stebėtinai daug neatsakytų klausimų. Per šį laikotarpį keitėsi požiūris į viruso kilmę, jo gydymo metodus ir pačios ligos vystymosi eigą. Tačiau galutinio atsakymo į šiuos svarbius klausimus, siekiant suvokti ir pažaboti ligą, vis dar nėra. 1. Nežinoma, kaip epidemija prasidėjo Labiausiai tikėtina hipotezė vis dar laikoma, kad SARS-CoV-2 žmogui persidavė nuo šikšnosparnių Kinijoje.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 5 152 testus nustatyta 480 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 12 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 044 naujus COVID-19 atvejus ir 18 pacientų mirtį. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinta iš viso 71 800 COVID-19 atvejų, mirė 1 339 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad vakar Lietuvą pasiekusiomis „AstraZeneca“ vakcinomis bus skiepijami asmenys iki 55 metų.  Ji teigia, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į klinikinius tyrimus. Jų metu ši vakcina buvo skiepijami asmenys nuo 18 iki 55 metų, todėl priimtas saugus sprendimas skiepyti asmenis atsižvelgiant į klinikinius tyrimus.

Kino salių durys žiūrovams užvertos jau tris mėnesius, o jei priskaičiuotume ir pirmąjį karantiną, kino teatrai įprasta tvarka neveikia jau beveik metus. Kino rodytojai sako gyvenantys liūdnomis nuotaikomis – dėl pandemijos jau patirti milijoniniai nuostoliai, kai kam teko atleisti dalį darbuotojų. Jei neįsikiš valstybė, galimas ir visiškas nukraujavimas. Viešojoje erdvėje jau pasigirsta siūlymų dėl kai kurių verslo sričių atlaisvinimo. Tačiau kino rodytojai jaučiasi užmiršti.