Koronavirusas COVID-19

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau yra savivaldybių, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo Vyriausybei svarstyti karantino ribojimų atlaisvinimo galimybę pagal teritorinį kriterijų, pranešime spaudai rašo Liberalų sąjūdžio frakcija. Jų nuomone, toks būdas šiuo metu būtų saugi pagalba žmonėms, verslui ir regionų ekonomikai. „Suprantame dabartinę ekspertų poziciją, jog imtasi atsargiausios perspektyvos vertinant padėtį.

Didžioji Britanija nustatė dešimtis Pietų Afrikos ir Brazilijos koronaviruso atmainos atvejus. Įspėjus, kad virusas keičiasi, kiekvienais metais gali prireikti naujų vakcinų. Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sakė, kad atvejai buvo „labai atidžiai stebimi“, pabrėždamas, kad jie yra susiję su keliautojais. Kaip tik šiuo metu Britanijos ministrų pirmininkų kabinetas ginčijasi dėl to, kaip reikėtų sugriežtinti pasienio reguliavimo tvarkas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Taip pat 6 mirtys į Covid-19 statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė šeši vyrai ir šešios moterys. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų, po du – 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių, o dar vienam vienam – nuo 60 iki 69-erių.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1442 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 948 žmonės, 133 tūkst. 994 asmenys pasveiko, 45 tūkst. 753 – tebeserga.

Šalies informacinę erdvę nuolat stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad besitęsiant karantinui internetinės žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse ir socialiniuose tinkluose toliau skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Analitikai pastebi vykstančias destruktyvias diskusijas ir tikslingas provokacijas, vyraujančius anoniminius neapykantos komentarus.

Kaune nuo COVID-19 paskiepijus apie 2 tūkst. pedagogų, Vilniuje ir Klaipėdoje šis procesas turėtų vykti kitą savaitę, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko, Vilnius atsilieka, nes, nors savivaldybės vakcinų gauna proporcingai, šiuo metu skiepijamos prioritetinės grupės Vilniuje yra didesnės. Ugdymo specialistus vakcinuoti čia planuojama pradėti kitą savaitę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį. Įrašą feisbuke I. Šimonytė paskelbė komentuodama Vyriausybės posėdį, kuriame nuspręsta kol kas nesvarstyti karantino reikalavimų švelninimo.

Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.

Skiepijimas nuo COVID-19, nors ir lėtai, bet pamažu įsibėgėja – štai netrukus sulauksime ir trečiojo gamintojo – „AstraZeneca“ vakcinų. Vis dėlto dar daug kyla klausimų, ar turimos vakcinos yra tinkamos visoms visuomenės grupėms, kokios šalutinės skiepų reakcijos gali pasireikšti ir ar jos yra pavojingos. Jau sulaukta apie šimtas lietuvių skundų dėl vakcinų šalutinių reiškinių.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi Vyriausybės sprendimu šią savaitę dar nešvelninti karantino, nes nuo to atkalba ekspertai. Seimo nario teigimu, ministrų kabinetas, o ne ekspertai turi priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Vyriausybė, trečiadienį ketinusi priimti sprendimus dėl karantino švelninimo daliai ne maisto prekių parduotuvių ir grožio centrams, netikėtai persigalvojo.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus vakcinacijos nuo Covid-19 planą, kai kuriems žmonėms ėmė kilti klausimų dėl jame išdėstytų prioritetų. Diabetu sergantis vaikinas neslepia nusivylimo, jog savo vakciną jis gaus vienas paskutiniųjų, nors priklauso rizikos grupei. Pasak SAM, diskriminacijos čia nėra – planas sudarytas pagal ekspertų rekomendacijas. Į tv3.lt redakciją kreipėsi lėtine liga, diabetu, sergantis vaikinas Aurimas (vardas pakeistas – aut. past.

Vieno geriausių mokslininkų teigimu, vakcina gali padėti Didžiajai Britanijai iki vasaros grįžti į prieš pandeminį laikotarpį. Profesorius Mike'as Tildesley'as, infekcinių ligų ekspertas ir „Sage“ patariamosios grupės narys, sakė, kad per kelis mėnesius vakcina gali sukelti didžiulius pokyčius, jei skiepijimas tęsis sparčiai.

Siekdama paspartinti vakcinų tiekimą ir gyventojų vakcinaciją nuo koronaviruso (COVID-19), Vyriausybė trečiadienį pritarė vakcinų įsigijimui iš dar dviejų farmacijos kompanijų: „Novavax“ ir „Valneva“. Pirmasis gamintojas pradėti tiekimą galėtų jau antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Ruošiantis pradėti oficialias derybas su „Novavax“ ir „Valneva“, Europos Komisija apklausia valstybes nares dėl numatomų įsigyti vakcinų kiekio.

Rutgerso universiteto mokslininkas, profesorius Andriu Brooksas, sukūręs pirmąjį seilių tyrimą koronavirusui nustatyti, mirė nuo infarkto, sulaukęs 51-erių. Kaip praneša universitetas, A. Brooksas, užėmęs svarbų vaidmenį kovoje su pandemija, netikėtai mirė sausio 23 d. Jo sesuo Janet Green CNN papasakojo, kad jis patyrė infarktą. Prisimindama savo brolį, J. Green jį apibūdino kaip: „Intelektualą, nepaprastą mokslininką ir nepakartojamą tėvą... nuostabų šeimos žmogų.

Šiandien vis garsiau tiek medikai, tiek patys pacientai kalba apie liekamuosius COVID-19 reiškinius. Persirgusieji šia infekcija skundžiasi nuovargiu, įvairiais skausmais, susilpnėjusia atmintimi ar kitais neurologiniais sutrikimais. Pasirodo, kai kurie negalavimai net gali paguldyti ir į ligoninės palatą.

Lietuviai kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir skundžiasi šalutinėmis skiepo nuo koronaviruso reakcijomis. Iš viso nuo skiepijimo pradžios vaistų kontrolės tarnyba sulaukė apie šimtą tokių skundų dėl aukštos temperatūros, patinimų skiepo vietoje ar pykinimo. Tuo metu Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei 55-erių metų amžiaus žmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nepritaria Vyriausybei patariantiems ekspertams dėl karantino švelninimo atidėjimo. Ministrė mano, kad ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams reikėtų leisti veikti jau dabar. „Mes, žinoma, labai vertiname ekspertų žinias, tiktai kaip žmonės, kurie priimame sprendimus ir matome, kaip sprendimai veikia žmonių gyvenimą, mes prisiimame atsakomybę.

Dar pirmadienį svarsčiusi, kad trečiadienį galėtų priimti pirmuosius karantino atlaisvinimus, Vyriausybė šio plano atsisakė. Ministrų kabinetas trečiadienį nesiėmė svarstyti karantino klausimų. Pirmadienį po Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad artimiausiame Vyriausybės pasitarime, trečiadienį, turėtų būti sprendžiama dėl karantino atlaisvinimo daliai verslų.

Ministrų kabinetas trečiadienį sprendžia karantino švelninimo žingsnius. Pirmiausiai turėtų būti apsisprendžiama, ar leisti veikti daliai ne maisto prekių parduotuvių bei grožio centrams. Šią savaitę įvairių sričių ministrai Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje išgrynino, kaip karantinas bus švelninamas, žingsnis po žingsnio. Galutinį sprendimą dėl plano ministrų kabinetas priims trečiadienio posėdyje.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui kiekvieną dieną informuojant visuomenę apie naujus ir besiplečiančius Covid-19 židinius, informuota ir apie naujus atvejus, siejamus su keturiais Klaipėdos lopšeliais-darželiais. Klaipėdos miesto savivaldybė sako, kad iš dalies dėl atvejų darželiuose kalti patys tėvai – nors jų prašoma vaikus į ugdymo įstaigas vesti tik būtinais atvejais, tačiau jie piktnaudžiauja ir vaikus veda net tada, kai dirba namuose.

Meksika trečiadienį tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įregistravusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF). „Sveikiname Meksikos reguliavimo institucijų sprendimą registruoti vakciną „Sputnik V“ ir įtraukti ją į nacionalinį preparatų nuo koronaviruso portfelį“, – pranešime spaudai cituojamas RTIF vadovas Kirilas Dmitrijevas. Preparatas buvo registruotas skubos tvarka, neatlikus šalyje jokių papildomų klinikinių tyrimų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1444 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 998 asmenys.

Britų farmacijos grupė „GlaxoSmithKline“ (GSK) ir vokiečių biotechnologijų firma „CureVac“ trečiadienį paskelbė planus bendrai kurti vakciną nuo COVID-19, kuri galėtų apsaugoti ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Kūrimo programa prasidės nedelsiant; siekiama pristatyti vakciną 2022 metais, priklausomai nuo reguliuotojų patvirtinimo“, – sakoma bendrame pareiškime. GSK šiemet taip pat rems iki 100 mln. „CureVac“ pirmos kartos vakcinos dozių gamybą, sakoma jame.

Pernelyg didelis alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos sparčiam COVID-19 ligos plitimui bei sveikatos priežiūros sistemos perkrovai, skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Šią savaitę Švedijoje paskelbtoje garsių tarptautinių ekspertų grupės parengtoje tyrimo ataskaitoje pirmą kartą išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti alkoholio ir COVID-19 krizės sąveikos aspektai, turintys įtaką asmeniui, visuomenei ir politikai.

Vyriausybei netrukus ketinant nuspręsti, ar leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams, ministrų kabinetui patariantys ekspertai ragina neskubėti. Jų teigimu, paskubėjus atverti šiuos verslus, po kurio laiko gali tekti skelbti trečiąjį karantiną.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Latvijos vyriausybė ir krizės valdymo taryba antradienį per bendrą posėdį sutarė ekstremaliąją padėtį šalyje pratęsti iki balandžio 6-osios, žiniasklaidai sakė premjeras Krišjanis Karinis. Ekstremalioji padėtis, apimanti COVID-19 plitimo stabdymo priemones, buvo paskelbta lapkričio 9 dieną. Pasak premjero, vyriausybė antradienį iš principo sutarė keisti saugumo priemones, kad jos būtų efektyvesnės ir suprantamesnės. Buvo aptarinėjami suvaržymai trijose sferose: prekybos, kelionių ir švietimo.

Trečiadienį paskelbta apie dar 20 mirčių nuo COVID-19. Nors apie vieną mirusįjį 30–39 metų amžiaus grupėje pranešta šiandien, jo faktinė mirties data ankstesnė. Anot specialistų, šis atvejis kitoks, nes liga žmogui nustatyta po mirties. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, miręs asmuo yra Ukrainos pilietis, kuriam koronavirusinė infekcija patvirtinta po mirties.

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 3 285 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 165 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 394 naujus užsikrėtimo atvejus ir 156 pacientų mirtį. M. Stepanovas socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad per pastarąją parą buvo hospitalizuoti 2 159 COVID-19 pacientai, o 10 101 žmogus pasveiko.

Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad Covid-19 gali turėti ilgalaikį poveikį vyrų vaisingumui. Tyrimo metu buvo lyginamos dviejų grupių spermos savybės. Vienoje grupėje buvo koronavirusu persirgę, o kitoje – juo niekada neužsikrėtę vyrai. Tyrėjai atrado, kad persirgus koronavirusu, suprastėja spermos kokybė bei sumažėja apvaisinimo potencialas. Buvo pastebėta, kad virusu sirgusių vyrų spermatozoidai dažniau buvo deformuoti, mažiau judrūs, o jų koncentracija – mažesnė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devyni vyrai ir septynios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Latvijoje antradienį įsigaliojo reikalavimas apsauginius veido skydelius dėvėti tik kartu su kaukėmis, šalies medicinos ekspertams pasigedus įrodymų, kad jie veiksmingai apsaugoja nuo užsikrėtimo koronavirusu.  Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui nebepriskirti šių skydelių asmeninėms nosį ir burną dengiančioms apsaugos priemonėms.

Vakcinavimas nuo koronaviruso tampa geopolitiniu iššūkiu ir šioje situacijoje negalima pamiršti Rytų partnerystės šalių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1081 asmuo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 208 žmonės, 132 tūkst. 326 asmenys pasveiko, 46 tūkst. 722 – tebeserga.

Vyriausybės trečiadienį turėtų svarstyti, ar leisti veikti grožio centrams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko. Jei sprendimas būtų teigiamas, jos galėtų atsidaryti nuo vasario 8-osios.  Ekonomikos ir inovacijų ministrės atstovė Skaistė Barauskienė BNS teigė negalinti pasakyti, ar klausimas tikrai bus svarstomas ir kokios konkrečiai parduotuvės galės veikti.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios jau nustatyta 103 866 068 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo JAV įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys. Trečiadienio ryto duomenimis, pandemijos aukų skaičius per praėjusią parą išaugo iki 2 352 923, o pasveiko daugiau kaip 75 mln. užsikrėtusiųjų. Po 5 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inspektoriai trečiadienį lankosi laboratorijoje Kinijos Uhano mieste, kuri, kaip užsiminė JAV pareigūnai, galėtų būti pandeminio koronaviruso kilmės vieta. Uhano virusologijos instituto, kuriame atliekami pavojingiausių pasaulio ligų tyrimai, inspekcija yra tarp didžiausią susidomėjimą keliančių PSO komandos atliekamo COVID-19 pandemijos ištakų tyrimo etapų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti vakcinų iš jas kuriančių farmacijos kompanijų „Valneva“ ir „Novavax“. Su šiomis kompanijomis Europos Komisija dar nėra sudariusi išankstinio įsigijimo sutarčių, tačiau baigė žvalgomąsias derybas. Pagal numatomą sutartį su „Novavax“, visoms ES valstybėms narėms būtų suteikta galimybė įsigyti 100 mln. dozių ir jos galėtų papildomai pirkti dar iki 100 mln. dozių.

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Iki pavasario besitęsiantis karantinas nebus vienodai griežtas visą mėnesį. Tą neseniai patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vyriausybės parengtas išėjimo iš karantino planas, kuris netrukus išvys dienos šviesą. Artimiausiu metu žalią šviesą ketinama uždegti nebūtinų prekių parduotuvių darbui, grožio paslaugoms, o vasario pabaigoje – ir daliai mokyklų.

Britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo atkeliauti dar lapkričio mėnesį. Mokslininkai įspėja – pusantro karto labiau užkrečiamas virusas galėjo ir paplisti tarp lietuvių, tačiau nėra duomenų, kaip plačiai. Iki šiol koronaviruso atmainų tyrimai dėl jų brangumo vyko lėtai ir vangiai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau žada padėtį keisti.  Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė antradienį per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė bendradarbiavimą Europos Sąjungai apsirūpinant vakcinomis nuo COVID-19. Anot Vyriausybės pranešimo, I. Šimonytė pabrėžė, kad būtina ir toliau raginti farmacijos kompanijas užtikrinti skaidrų bei patikimą vakcinų tiekimą valstybėms narėms.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad sparčiau plintanti „britiškoji“ koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta ir pradėjo plisti dar lapkritį, tačiau ji pabrėžia nemananti, kad ši atmaina yra dominuojanti. „Įvežimo rizika, ji galėjo būti ir rudenį, galbūt tai galėjo būti ir lapkričio mėnuo. Nes kol buvo pavieniai atvejai, mažai tikėtina, kad ją turėjom. (...) Labai tikėtina, kad gali būti ir daugiau tokių atvejų.

 Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 949 testus nustatyti 775 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 411 naujų COVID-19 atvejų ir septynių pacientų mirtį. Naujausiomis koronaviruso pandemijos aukomis tapo 45–95 metų amžiaus asmenys.

Lietuva pagal užsikrėtimų koronavirusu rodiklius įžengė į karantino C scenarijų, kuris leidžia šiek tiek atlaisvinti ribojimus. Valdžia trečiadienį spręs dėl parduotuvių ir grožio salonų atvėrimo, o žiemos pramogų gerbėjai jau gali mėgautis jomis lauko slidinėjimo trasose, kurių veiklą Vyriausybė leido atnaujinti šią savaitę. Ekspertai tikina, jei užsikrėtimų kreivė ir toliau smigs žemyn panašiu greičiu, į dar laisvesnį scenarijų galime įžengti jau po mėnesio.

Respublikinė Panevėžio ligoninė pamažu grįžta į normalų ritmą ir atnaujina veiklą skyriuose. Dar praėjusių metų pabaigoje, paskelbus karantiną, laikinai buvo sustabdytos planinės paslaugos, tačiau jau nuo šios savaitės nemaža dalis paslaugų atnaujinamos. Ligos niekur nedingo Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus naujienų portalui JP teigė, kad buvo stebima pandemijos plitimo situacija.

Britiškoji koronaviruso atmaina, kuri plinta greičiau, jau aptikta ir Lietuvoje. Ir aiškėja, kad pas mus ji jau mažiausiai mėnesį. Ši atmaina nustatyta vienai vilnietei, kuri koronavirusu susirgo sausio pradžioje ir jau pasveiko. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai šią informaciją žinojo jau nuo praėjusios savaitės trečiadienio.