Koronavirusas COVID-19

Europos vyskupai kviečia melstis už COVID-19 pandemijos aukas – simbolinis maldos tinklas suvienys visas Europos šalis, pranešė Vilniaus arkivyskupija. „Ši maldos grandinė simboliškai apjungs Europą, kuri kaip ir visas pasaulis kovoja su pandemija. Mišiose bus prisimenami mirusieji dėl COVID-19, jų šeimos ir visi tie, kurie vis dar kenčia nuo viruso ir kurių gyvenimai skendi netikrume“, – rašoma pranešime.

Nuo šeštadienio įsigalioja ne vienas karantino laisvinimas. Nuo šiol bus galima susitikti dviem namų ūkiams, lankytis renginiuose neišlipant iš automobilio, o nuo kovo 10 – ir laikyti vairavimo egzaminus. Nuo kovo 6 dienos atvirose erdvėse galima bendrauti dviem namų ūkiams arba ne daugiau nei 5 asmenų grupėms. Taip pat toks pats žmonių skaičius galės organizuoti šventes.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Malta ir Serbija, nebeliko – Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Albanijos, Andoros, Sent Lucijos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų, sparčiai plintančių visame pasaulyje, patekimo į Lietuvą riziką ir užtikrinti kelionių saugumą nuo trečiadienio, kovo 10 dienos, dėl COVID-19 bus privaloma išsitirti dar prieš kelionę į Lietuvą.

Kai kurioms savivaldybėms susiduriant su sunkumais skiepijimo nuo COVID-19 procese, Sveikatos apsaugos ministerija žada tam tikrus tvarkų palengvinimus, kurie leistų lengviau pereiti nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pabrėžia, kad siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausių grupių atstovus ir nenueiti lengviausiu keliu, atlaisvinant platesnius skiepijimo mastus.

Jungtinėje Karalystėje jau beveik 40 proc. suaugusiųjų yra paskiepyti mažiausiai viena vakcinos nuo koronaviruso doze, penktadienį pranešė televizija „Sky News“, remdamasi sveikatos apsaugos sekretoriumi Mattu Hancocku. Pasak M. Hanckoko, vyriausybė planuoja, kad iki liepos pabaigos pirmoji vakcinos dozė bus suleista visiems to panorėjusiems suaugusiems šalies gyventojams. Nuo pandemijos pradžios Britanijoje nustatyta daugiau kaip 4,1 mln.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidžiaugė pasiektu Covid-19 skiepijimo rekordu, tačiau taip prabilo ir apie neraminančią tendenciją – kai kuriose savivaldybėse vakcinacijos procesas per lėtas. Socialinėje paskyroje „Facebook“ A. Dulkys sveikino savivaldybes, kurios aktyviai įsitraukia į vakcinavimo procesą. „Vakar pasiektas dienos rekordas – beveik 14 tūkstančių paskiepytų žmonių! Bravo savivaldybėms, kurios demonstruoja puikius vakcinacijos rezultatus.

Jeigu Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduos patvirtinti Rusijoje sukurtą vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, Latvija tikrai numatys galimybę įsigyti šios rusiškos vakcinos, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas. Sveikatos apsaugos ministerija jau apsvarstė tokį variantą ir sutarė, kad Latvijos vakcinų portfelyje bus tik preparatai, kuriuos EVA rekomendavo patvirtinti, naujienų agentūrai AFP sakė ministro patarėja Lasma Binderė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės skiepas nuo COVID-19 įaudrino antivakserius. Po prezidentės apsilankymo poliklinikoje feisbuke pasipylė sąmokslo teorijos ir melagienos. Dalis komentatorių skleidžia surežisuotą melą, neva Grybauskaitė nepasiskiepijo, o tik suvaidino skiepą. Ta pačią taktiką dezinformatoriai naudoja ir skiepijantis daugybei garsių žmonių visame pasaulyje.

Tarptautinio tyrimo dėl COVID-19 pandemijos kilmės Kinijoje ataskaita bus paskelbta kovo 15-oios savaitę, pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas. Ataskaita turėjo būti pristatyti dviem etapais. Vasarį turėjo būti paskelbta pirminė ataskaitos santrauka, o vėliau – visas jos tekstas. Tačiau dabar abi dalys bus paskelbtos iškart, nurodė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Kanada penktadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, kuri galės būti naudojama kartu su anksčiau patvirtintais „AstraZeneca“, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ preparatais. Viena doze suleidžiama vakcina nuo COVID-19 galės būti skiepijami žmonės nuo 18 metų amžiaus. Otava yra užsakiusi iki 38 mln. šio preparato dozių.

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Mažiausiai – 3,4 proc. – gyventojų paskiepijusios Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai siūlo keisti vakcinavimo tvarką, leidžiant nepanaudotomis vakcinomis skiepyti kitas žmonių grupes pagal prioritetą. Statistikos departamento duomenimis, Šalčininkų rajone iš viso paskiepyti 1023 rajono gyventojai. Vienos pažeidžiamiausių amžiaus grupių – 80-ies ir daugiau metų šiame rajone paskiepyta vos 6,7 proc.

Kokios COVID-19 perspektyvos? Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, lygindamas dabartinę situaciją su gripo pandemijų pamokomis, prognozuoja, kad „naujojoje realybėje“ plintant virusui gali tekti gyventi dar net 18–24 mėnesius. Profesorius priminė, kad gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės infekcijos panašios tuo, kad abi yra perduodamos kvėpavimo takais ir geresnio lyginamojo pandemijų modelio tiesiog neturime.

Praktinio vairavimo egzmainai „Regitroje“ turėtų būti atnaujinami jau kitą savaitę. Vyriausybė penktadienį turėjo spręsti, ar šių egzaminų rengėjų nereikėtų privalomai testuoti dėl koronaviruso. Klausimas dėl netikslumų įstatymuose vis dėlto buvo nukeltas kitai savaitei. Vyriausybė penktadienį žadėjo spręsti dėl privalomo koronaviruso testo vairavimo egzaminų rengėjams.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nenoriai kalba, kokie ribojimai bus taikomi Velykų savaitgalį, tačiau užsimena, kad priemonės gali būti kitos nei taikytos per Kalėdas. Ministras tikina, kad būtina padidinti testavimo apimtis bei svarstoma, kad kai kurių profesijų atstovai gali būti testuojami privalomai.

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1091 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 62 128 asmenys.

Klaipėdoje veiklą pradeda dar vienas vakcinacijos centras – jis įkurtas Galinio Pylimo g. 3, patalpose, kur iki šiol veikė Karščiavimo klinika. Vakcinacijos centro veiklą koordinuos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. „Antrajai COVID-19 bangai atslūgus, pastaruoju metu Karščiavimo klinika pacientų beveik nebesulaukdavo, tad nuspręsta patalpas panaudoti šiai dienai ypač aktualiam dalykui – vakcinacijai.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 434 COVID-19 atvejai ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 247,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 201 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7 tūkst. 110 asmenys. Pasveikusiųjų – 187 tūkst.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Lietuvai gaunant vis daugiau vakcinų nuo koronaviruso, kai kurie skiepijimo centrai darbo dienomis nebesuspėja jų visų panaudoti. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ragina apsvarstyti skiepijimą savaitgaliais.  Kaip skelbia lrt, tris vasario sekmadienius Lietuvoje nuo koronaviruso nepaskiepytas nė vienas žmogus. Šeštadieniais skaičiai taip pat buvo nedideli. Tik praėjusį savaitgalį per abi dienas paskiepytų asmenų skaičius viršijo tūkstantį.

Vyriausybė trečiadienį papildė karantino atlaisvinimų sąrašą – atsirado galimybė bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės patarėja užsimena, ar per šv. Velykas ribojimai išliks, taip pat nurodė, kada galime tikėtis dar daugiau atlaisvinimų. Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra pandeminė situacija Lietuvoje, teigė, kad stabilumas kol kas išlikęs.

Vaistų kontrolės tarnyba dėl nepageidajamų vakcinų nuo Covid-19 reakcijų pasiskundė 1200 lietuvių iš beveik 200 tūkstančių pasiskiepijusių. Dažniausiai du, tris kartus dažniau nei kitais skiepais gyventojai skundžiasi „AstraZeneca“ skiepu, tiesa, tokių buvo vos 13 žmonių iš tūkstančio paskiepytų. Visos nepageidaujamos reakcijos žmonėms praėjo per keletą dienų.

Panevėžyje nuo pirmadienio atidaromas koronaviruso vakcinavimo centras, ketvirtadienį pranešė miesto savivaldybė. Laisvės aikštėje, pastate priešais savivaldybę įsikuriantis centras per dieną, tikimasi, galės aptarnauti iki 1000 panevėžiečių. Patalpos pačiame miesto centre, kaip teigiama pranešime, pasirinktos dėl didelių erdvių ir gero susiekimo iš bet kurios miesto dalies.

Lietuvoje nustatyta dar 13 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). „Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje buvo ištirta 96 ėminiai, iš kurių – 13 atvejų priskirti „britiškajai“ atmainai“, – rašoma pranešime. NVSPL duomenimis, kitose laboratorijose kol kas nenustatyta naujų atvejų.

Vokietijos vakcinų komisija pateikė rekomendaciją, kad žmonės nuo 65 metų gali būti skiepijami vakcina nuo koronaviruso, sukurta bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Vakcinų komisija dabar rekomenduoja skiepyti „AstraZeneca“ vakcina ir vyresnius kaip 65 metų žmones. Tai gera žinia vyresniems žmonėms, laukiantiems pasiskiepyti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre pasiskiepijo nuo koronaviruso. Kaip rašė prezidentė, skiepytis yra moralinė pareiga. „Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso - tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 19-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 15-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 15-ta ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 229 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 32 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Su ministru kalbėsimės apie sveikatos sistemą krečiantį korupcijos skandalą, vakcinacijos procesą ir karantino režimą. Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė trečiadienį priėmė visą pluoštą smulkių karantino atlaisvinimų. Tarp jų – leidimas bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke.

 Vyriausybei nagrinėjant galimybes atlaisvinti karantino suvaržymus atskirose savivaldybėse, būtina padvigubinti testavimo dėl COVID-19 apimtis, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ketvirtadienį po pasitarimo su savivaldybių asociacijos, Vyriausybės kanceliarijos atstovais ministrė teigė, kad siekiant šio tikslo svarstoma ir galimybė įvesti privalomą testavimą veiklą atnaujinančių sektorių atstovams – šiuo metu testai yra tik rekomenduojami.

Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. „Siūlome leisti atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą. Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi.

Lietuvoje vėl pradėjus augti gyventojų mobilumui, ekonomistas pabrėžia, kad gruodžio viduryje sugriežtinto antrojo karantino efektas mažėja. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Lietuva artėja prie taško, kai griežto karantino režimo prasmė mažės ne tik dėl neigiamo poveikio ekonomikai.

Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto, kaip būtų galima švelninti karantiną atskirose savivaldybėse. Teigiama, kad pirmiausiai karantinas galėtų švelnėti šiaurės ir vakarų Lietuvoje, kalbama apie švietimo ir kultūros veiklų atnaujinimą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad dabartinė epidemiologinė situacija kai kuriose savivaldybėse leistų jose imtis karantino švelninimo.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė pradėjusi rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ vakcinos „tęstinę peržiūrą“. Ši procedūra yra pirmasis žingsnis norint patvirtinti šį preparatą vartojimui bloko teritorijoje. „EVA pradėjo tęstinę „Sputnik V“ – Gamalėjos nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro sukurtos vakcinos nuo COVID-19 – peržiūrą“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime.

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1106 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 60 586 asmenys.

Lietuvos žvalgyba neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę daryti įtaką kitoms valstybėms. Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM pristatė bendrą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2021. „Galima įvardinti, kad pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą valstybių kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną, kaip tam tikrą priemonė daryti įtaką pasauliui.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per pirmus du mėnesius (nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos), kai šalyje vykdoma vakcinacija nuo COVID-19 ligos, iš viso jau yra gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. VVKT atkreipia dėmesį, kad pirmąjį vakcinacijos mėnesį žmonės buvo skiepijami dviem, tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiomis vakcinomis. Vasario pradžioje pradėta skiepyti ir trečiąja vakcina.

Pasaulinė Covid-19 pandemija nugulė tarp 10 didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu su Baltarusijos politine krize, Rusijos uždarumu ir karine galia, Covid-19 pandemija įvardijama kaip pavojus, mat prisidengdamos viruso valdymu kai kurios valstybės seka savo gyventojus ir užsienio piliečius. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su visu grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui dešimtuku.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 517 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 256 atvejus. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 200 tūkst. 884 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 186 tūkst. 737 žmonės, deklaruota – 141 tūkst. 983 pasveikusieji.

Šitą savaitę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) ketina svarstyti planą, kokias karantino sąlygas taikyti skirtingą epidemiologinę situaciją turinčioms savivaldybėms, sako vidaus reikalų ministrė. „Kitą savaitę, pirmadienį, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje turėtų būti svarstomas tam tikras planas ar strategija, kuri būtų taikoma konkrečioms savivaldybėms“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Agnė Bilotaitė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paskelbė, kad nuo kitos savaitės šalyje bus palaipsniui švelninami suvaržymai dėl koronaviruso, augant regionų lyderių ir visuomenės spaudimui gauti daugiau laisvės po kelių mėnesių uždarymo. „Naują pandemijos etapą“ paskelbusi A. Merkel teigė, kad nuo pirmadienio bus leista labiau bendrauti namų ūkiams. Be to, visoje šalyje vėl galės veikti knygynai, gėlių parduotuvės ir sodo centrai.

Lenkijos biotechnologijų bendrovė „Mabion“, įsikūrusi trečiame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Lodzėje, planuoja gaminti JAV farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtus skiepus nuo COVID-19 ligos. Apie šį projektą, kurio įgyvendinimui numatyta skirti 40 mln. zlotų (beveik 9 mln. eurų), pranešė Lenkijos plėtros fondo vadovas Pavelas Borysas, skelbia Lenkijos radijas. „Lenkija prisijungs prie skiepus nuo COVID-19 gaminančių šalių“, – pabrėžė P. Borysas.

Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, atrodo apsauganti 80 proc. veiksmingumu senyvus, rizikos grupei priklausančius asmenis nuo sunkių COVID-19 simptomų, sušvirkštus jau pirmąją preparato dozę, rodo trečiadienį paskelbtos preliminarios naujo tyrimo išvados.

Slovakijoje bręsta politinė krizė dėl iš Rusijos įsigytų „Sputnik V“ vakcinų. Paaiškėjo, kad pirmadienį pasirašyta sutartis buvo asmeninė premjero iniciatyva, apie kurią nežinojo net valdančiosios koalicijos partneriai. Premjeras Igoris Matovičius gynė savo poziciją teigdamas, kad tai buvo padaryta visuomenės labui. Slovakijoje šiuo metu stebimas naujų susirgimų šuolis, šalis pirmauja pagal mirusiųjų nuo koronaviruso skaičių tūkstančiui gyventojų visame pasaulyje.

Vilniuje nuo COVID-19 pradėti skiepyti vyresni nei 70-metų asmenys, Kaune šią savaitę baigiama 80-ies ir vyresnių gyventojų vakcinacija, BNS trečiadienį informavo savivaldybių atstovai. „Jau pradėtos skiepyti ir grupės virš 70 metų, tokių pacientų paskiepyta, vakar duomenimis, 17,9 procento“, – BNS atsiųstame komentare teigė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Lietuvoje tęsiantis karantinui, nors jo ribojimai ir švelninami, dalis visuomenės jaučia nepasitenkinimą ir vis mažiau laikosi reikalavimų. „Baltijos tyrimų“ vadovė sako, kad didžioji dalis apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai. Ekspertų teigimu, dėl per ilgo karantino kenčia žmonių emocinė būklė bei sveikata, situacija nedžiugina ir verslų.

Dėl viruso mutacijų sugriežtintas reikalavimas keliautojams – jau atvykstant į Lietuvą, išskyrus tam tikras išimtis, reikia turėti galiojantį neigiamą PGR testą. Ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad toks sprendimas neišvengiamas siekiant apsisaugoti nuo naujų viruso atmainų plitimo. Vyriausybės sprendimu, dabar jau atvykti į Lietuvą reikia su neigiamu koronaviruso testu, jo pasidaryti atskridus nebūtų galimybės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė palaiko galimybę privalomai dėl Covid-19 testuoti dalį darbuotojų. Tačiau dėl to atskirą sprendimą dar turės priimti Vyriausybė. Premjerė patikino, kad Vyriausybė imsis spręsti šį klausimą. „Manau, kad privalomas testavimas profesijoms, kurios yra kontaktinės, tikrai galėtų būti nustatytas. Bet tam reikia Vyriausybės atskiro apsisprendimo. Tai dabar mes tą klausimą turėsime papildomai svarstyti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.