Profesorius priminė, kad gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės infekcijos panašios tuo, kad abi yra perduodamos kvėpavimo takais ir geresnio lyginamojo pandemijų modelio tiesiog neturime.
„Nuo 1700-ųjų pradžios įvyko mažiausiai 8 pasaulinės gripo pandemijos, iš kurių galima pasimokyti bandant nuspėti COVID-19 pandemijos ateities viziją. Pagrindinių COVID-19 ir pandeminio gripo epidemiologijos panašumų ir skirtumų įvertinimas gali padėti numatyti keletą galimų COVID-19 pandemijos eigos scenarijų.
Atšilus orui, gripo plitimas nuslopsta pats. Buvo tikimasi, kad taip bus ir su COVID-19 ligą sukeliančiu virusu. Tačiau dabar jau aišku, kad šiltu oru COVID-19 ligą sukeliantis virusas jaučiasi gana gerai. Tai reiškia, kad šaltu oru jis tiesiog siautės, ypač perpildytose ir prastai vėdinamose patalpose, o atšilus orams jo plitimas prislops, bet nesustos. 1918 m. gripas, greičiausiai, išsisėmė pats, nes pasikeitė oras, kai kurie žmonės turėjo imunitetą ir virusas galėjo nusilpti ir tapti ne toks agresyvus“, – dėstė profesorius socialiniame tinkle.
Gali plisti skirtingo aukščio bangomis
Jis priminė, kad kasmet sergama vis kita gripo forma ir tai nulemia šeimininkas, kuriuo gali būti tiek gyvūnas tiek žmogus, bei gripo viruso mutagenezės dinamika.
„Tikroji COVID-19 istorija prasidėjo tada, kai žmogus savo elgesiu sudarė galimybes koronavirusui mutuoti ir jis peršoko iš savo įprasto šeimininko (kad ir koks tai buvo gyvūnas) organizmo į žmogaus organizmą ir tuomet virusas pradėjo lengvai plisti tarp žmonių oro lašiniu būdu.
Dėl ilgesnio inkubacinio laikotarpio, ilgesnio besimptomio plitimo ir didesnio reprodukcijos rodiklio (R0) SARS-CoV-2 plinta lengviau ir greičiau nei gripo virusai. Didesnis R0 reiškia, kad, norint įveikti pandemiją, daugiau žmonių turės užsikrėsti (arba būti paskiepyti) ir įgyti imunitetą, kad taptų atsparūs virusui.
Remiantis gripo pandemijomis, galima prognozuoti, kad šis SARS-CoV-2 protrūkis greičiausiai truks 18–24 mėn. ir jo nepavyks sustabdyti tol, kol apie 70 proc. gyventojų nebus apsaugoti (įgiję imunitetą). Kol visuomenėje nesusiformuos kolektyvinis imunitetas, nepavyks tvariai išvengti susirgimo atvejų ir mirčių nuo COVID-19 ligos. Todėl ribojimo priemonės yra tik „slėpimasis“ nuo viruso, nesukuriant ilgalaikės organizmo apsaugos“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jis pažymėjo, kad priklausomai nuo atsako į pandemiją, kiekvienoje šalyje (teritorijoje) priemonių ir kitų veiksnių, COVID-19 ligą sukeliantis virusas ateityje gali toliau plisti skirtingo aukščio bangomis.
„Nepaisant to, koks pandemijos scenarijus mūsų laukia, turime gyventi „naujoje realybėje“ ir būti pasirengę dar mažiausiai 18–24 mėn. aktyviam COVID-19 ligos plitimui su įvairiose geografinėse vietovėse periodiškai atsirandančiais karštais taškais (protrūkiais). Visgi, pandemijai slopstant, tikėtina, kad SARS-CoV-2 virusas, kaip ir gripo ar kiti peršalimo ligų virusai, toliau cirkuliuos žmonių populiacijoje sezoniškai. Ligos sunkumas, bėgant laikui, sumažės, kaip yra kitų, mažiau patogeniškų koronavirusų, pvz., betakoronavirusų OC43 ir HKU1 bei ankstesnių pandeminių gripo virusų atveju“, – rašė jis.
Kokios COVID perspektyvos? Ką sako gripo pandemijos pamokos? Gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės...
Posted by Saulius Čaplinskas on 2021 m. kovo 5 d., penktadienis
