Sveikata

Per praėjusią parą nustatyti 1485 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1069, antrą – 392, trečią – 24 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 518 atvejų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 46 procentus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Dvi dienas Kaunas aidi nuo sirenų, o Laisvės alėjoje pagalbą teikia gausybė medikų. Vyksta 14-osios greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Medikai mokosi gelbėti sužeistus, apsinuodijusius ir sutrikusios psichikos pacientus, pirmą kartą žaidynėse inscenizuota ir masinė nelaimė, kurioje teko gelbėti apie 400 nukentėjusiųjų. Scenarijus toks: sprogimas įvyksta Kauno Sobore. O iš šventovės esą veržiasi dūmai ir klykdami bėga šimtai žmonių.

Jau daugiau nei 21-erius metus Rūta gyvena su mintimi, kad jai reikalinga inksto transplantacija. Kai jai buvo 12 metų, Rūta susirgo sunkios eigos šlapimo pūslės uždegimu, kuris organizme paliko savo žymę. Sulaukus pilnametystės moteriai buvo ir nustatyta sudėtinga autoimuninė liga. Bėgant metams ir savijautai vis prastėjant, galiausiai prireikė dializės procedūrų, kurios atliekamos 3 kartus per savaitę, o viena procedūra trunka daugiau nei 4 valandas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, todėl asmenys, daug laiko praleidžiantys gamtoje, poilsiautojai, grybautojai, uogautojai, turėtų išlikti itin budrūs, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai.

Lietuva gydymui ir reabilitacijai priėmė 110 Ukrainos karių bei pareigūnų, bet pasirengusi jų priimti daugiau, sako sveikatos apsaugos ministras. Arūno Dulkio teigimu, Lietuva Ukrainos gynėjams gali skirti iki 600 vietų ligoninėse ir apie tūkstantį vietų reabilitacijos įstaigose. Penktadienį paramą Ukrainai Lietuvos sveikatos apsaugos ministras aptarė su kolega iš Lenkijos Adamu Niedzielskiu. Ministrai taip pat kalbėjo apie COVID-19 pandemijos pamokas, valstybių aprūpinimą vakcinomis.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

Per praėjusią parą nustatyti 1446 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1080, antrą – 348, trečią – 18 žmonių. Ligoninėse gydomi 153 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 493,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 46,1 procento.

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Ši liga – vienas dažniausių vyrų navikinių susirgimų Lietuvoje. Ligonių kasos dalijasi paciento, sergančio prostatos vėžiu (jo sutikimu), ir gydytojo urologo pastebėjimais. Taip pat atkreipia dėmesį, ką apie prostatos vėžį būtina žinoti bei primena, kaip galima ligai užbėgti už akių.

Visuomenės sveikatos, medicinos studijose atsiras psichologinio raštingumo, atsparumo temos, pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. „Šiuo metu švietimo mokslo ir sporto ministrės įsakymas dėl visuomenės sveikatos studijų krypčių aprašų jau pasirašytas, o medicinos studijų yra dienų klausimas kada bus pasirašytas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kaune teigė ji.

Nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka, leidžianti nėštumą nusprendusioms nutraukti moterims tą padaryti medikamentiniu būdu. Medikai pažymi, kad toks būdas – saugesnis už chirurginį ir kitos šalys jį taiko jau seniai. Visgi ne visi palaiko tokį sprendimą ir įžvelgia rimtų rizikų.

Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo informacija visuomenės informavimo priemonėse apie tabako žalos mažinimą. Tabako žalos mažinimo koncepcijos šalininkai siūlo pakeisti žalingą rūkymą į taip pat sveikatai žalingų nikotino turinčių elektroninių cigarečių, bedūmių ar kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą.

Per praėjusią parą nustatyti 1526 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1090, antrą – 414, trečią kartą – 21 žmogus. Ligoninėse gydomi 147 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 467 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 45,7 procento.

Pasaulinė aortos diena Lietuvoje šiais metais minima rugsėjo 17 dieną. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o šiais metais ir Panevėžyje – kraujagyslių chirurgai organizuoja aortos aneurizmos prevencijai skirtą akciją. Šia proga visi norintieji galės nemokamai išsitirti aortą echoskopu ir gyvai konsultuotis su gydytojais apie gyvybei pavojingą ligą. Pasaulinei aortos dienai paminėti skirta sveikatos akcija vyksta jau trečius metus iš eilės.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms naujovėms, tarp kurių – tobulesnis negalios vertinimo modelis, didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos, o viešoji informaciją labiau prieinama žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc.

Patvirtinamų naujų COVID-19 atvejų skaičius smarkiai sumažėjo, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paraginusi pasaulį pasinaudoti šia galimybe padaryti galą pandemijai. Infekcija, pirmą kartą aptikta Kinijoje 2019 metais, iki šiol nusinešė milijonų žmonių gyvybes pasaulyje. Tačiau praėjusią savaitę užfiksuotas naujų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, nurodė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Dažnas net ir pietų pertrauką praleidžia sėdėdamas, o atsistoja tik prisiminęs, kad visą dieną nebuvo išėjęs pakvėpuoti grynu oru. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, tad dirbančius tokio pobūdžio darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti.

Apie 200 sveikatos apsaugos organizacijų ir daugiau kaip 1,4 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų trečiadienį paragino vyriausybes parengti teisišką privalomą tarptautinę sutartį, kuris leistų laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, jų teigimų, keliančio „rimtą ir nuolat didėjančią grėsmę žmonių sveikatai“. Šiam tikslui laiško autoriai siūlo sudaryti „iškastinio kuro neplatinimo sutartį“. Toks dokumentas galėtų būti panašus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų k...

Paveldima angioedema – laikinas giliųjų odos sluoksnių ir poodžio ar pogleivio patinimas, reta liga, kankina apie 30 mūsų šalies žmonių. Kadangi paveldėtoji angioedema yra reta liga ir jos simptomai panašūs į kitų ligų, dažnai ji nediagnozuojama, o pacientai, kuriems liga nustatyta, neretai susiduria su gydymo problemomis.

Lietuvoje startuoja skiepijimas adaptuota COVID-19 vakcina. Tiesa, jo pradžia kiek nukeliama – tą bus galima padaryti nuo pirmadienio, o ne šios savaitės, kaip buvo žadėta iš pradžių. Pirmiausia pasiskiepyti kviečiami didžiausios rizikos grupėms priklausantys žmonės. Kiti pilnamečiai asmenys adaptuotą vakciną galės gauti spalio pradžioje. SAM dar praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvą pasiekė pirma adaptuotų vakcinų siunta.

Atėjus rudeniui, kai prasideda naujas darbų ir mokslų sezonas, o orai suprastėja, neretai žmogaus organizmas patiria didelį stresą ir tampa pažeidžiamas. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė įvardija, kokie nusiskundimai sveikata dažniausiai pasireiškia šiuo metų laiku ir kokios jų priežastys bei pataria, ką turėti vaistinėlėje norint savimi pasirūpinti prevenciškai ir netikėtai užklupus negalavimams.

Praėjusią parą Lietuvje patvirtinti 1 699 nauji užsikrėtimai koronavirusu, trečiadienį praneša Statistikos departamentas. Iš minėtų 1 699 atvejų 1 201 yra pirminis, 473 antriniai, o 25 – tretiniai. Nuo COVID-19 praėjusią parą nemirė nė vienas žmogus. Šiuo metu šalyje užimtos penkios reanimacijos ir intensyvios terapijos lovos COVID-19 gydymui. Kritinė riba yra 240. Bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyta 69,9 proc. šalies gyventojų.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, specialiai pritaikyta naujesniems ir labiau užkrečiamiems COVID-19 omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams, Lietuvą turėtų pasiekti spalį, antradienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Pirmoji vakcinos nuo koronaviruso subvariantų BA.4 ir BA.5 siunta Lietuvą pasieks spalio pradžioje“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.  Pasak jo, pirminė siunta sudarys apie 130 tūkst. vakcinos dozių.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus pacientai gali rinktis vieną naujausių gydymo metodų – chirurginę kobliaciją. Tokiu būdu gydomas ne tik lėtinis tonzilitas, lėtinė sloga, bet ir knarkimas bei obstrukcinės miego apnėjos sindromas.

Dauguma žmonių dar vaikystėje susipažino su liaudiškais gydymo būdais. Kojų kaitinimas karštame vandenyje, bulvių ar kiaušinio kompreso laikymas ant nosies ar akies, vaistažolių arbatos gėrimas ir dauguma kitų liaudies medicinos gydymo metodų dabar kelia diskusijas dėl jų veiksmingumo. Apie praeities gydymo metodų efektyvumą portalas tv3.lt pasikalbėjo su vaistininke Giedre Tautkevičiene.

„Save matau ne kaip mokslininką, bet gydytoją, kuris turi smalsumo“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbantis gydytojas anesteziologas reanimatologas Šarūnas Judickas. Pasak jo, būtent smalsumas skatindavo studijų metais dalyvauti konferencijose, susipažinti su kolegų atliekamais tyrimais ir pačiam ieškoti srities, geriausiai atliepiančios jo interesų kryptį.

Gliuteninė enteropatija, dar žinoma kaip celiakija – lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga. Nors pats sutrikimas šiuo metu nėra pagydomas, celiakija sergantys pacientai gali gyventi visavertį ir kokybišką gyvenimą. Gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius sako, jog tai užtikrina griežta begliutenė dieta, kurios nesilaikant liga progresuoja, prastėja gyvenimo kokybė ir didėja onkologinių susirgimų rizika.

Lietuvoje praėjusią parą patvirtinti dar 2 328 koronaviruso atvejai, antradienį praneša Statistikos departamentas. 1 743 iš 2 328 atvejų yra pirminiai, 561 antrinis, 24 tretiniai. Nuo COVID-19 praėjusią parą nemirė nei vienas žmogus. Nuo pandemijos pradžios infekcija pareikalavo 9 295 gyvybių. Bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyta 69,9 proc. gyventojų.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pranešė apie naujovę – prie įstaigos atsidūrė savitarnos ramentų pardavimo automatą. „Pacientų, patyrusių traumą ir atsidūrusių mūsų ligoninėje, patogumui lauke įrengėme 24/7 veikiantį savitarnos ramentų pardavimo automatą, kuriame galima įsigyti alkūninių ramentų“, – pranešė ligoninė socialinio tinklo paskyroje.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, specialiai pritaikytą naujesniems ir labiau užkrečiamiems COVID-19 omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams. Tai pirma tokia vakcina, patvirtinta 27 nares vienijančiame bloke. „EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas rekomendavo leisti naudoti adaptuotą dvivalentę vakciną, skirtą ne tik originaliai SARS-CoV-2 padermei, bet ir omikron BA.4 ir BA.5 potipiams“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios agentūros pranešime.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda priėmė itin reto atvejo iššūkį ir išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją. Pacientė galėjo uždusti Į Klaipėdos universitetinę ligoninę pacientė atvyko dėl ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. „Negalėjau įkvėpti ir iškvėpti. Atrodė, kad tuoj uždusiu.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šlaunies protezo su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis modernus protezas pacientams leis gyventi aktyviai, suteiks visišką saugumą ir judėjimo laisvę. „Džiaugiamės, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašas netrukus pasipildys pacientų ilgai lauktu protezu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje daug šiltų žodžių iš pacientų sulaukia trys Neurologijos II skyriuje dirbantys slaugytojai. Vyrai sutartinai pabrėžia nejaučiantys jokio diskomforto dėl to, kad daugiausiai šią profesiją renkasi moterys. Atvedė skirtingi keliai Virgilijus Ragauskas į slaugą atėjo išbandęs ne vieną darbą įvairiose paslaugų ir prekybos srityse, kol nusprendė susieti savo gyvenimą su medicina.

Per praėjusią parą nustatyti 62 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 44, antrą – 18, trečią kartą užsikrėtusių nefiksuota. Ligoninėse gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 391,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat padidėjo ir šiuo metu siekia 42,4 procento.

Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškinius. Vaistininkė Virgilija Bečelytė įvardija penkis dažniausius nusiskundimus, dėl kurių pagalbos vaistinėje ieško persirgę COVID-19. Ką vaistininkai jiems pataria? „Didžioji dauguma pacientų, persirgusių COVID-19, skundžiasi silpnumu ir nuovargiu. Juos taip pat vargina įvairaus pobūdžio – raumenų, sąnarių, galvos – skausmai, miego ar virškinimo sutrikimai bei plaukų slinkimas.

Lietuvą jau pasiekė pirmosios omikron atmainai adaptuotos vakcinos, o skiepytis ketvirtąja skiepo doze nuo kitos savaitės ketinama leisti visiems norintiems nuo 18 metų. Kaip atrodys nauja vakcinacijos tvarka ir kokio rudens su koronavirusu galima tikėtis šiemet, teiraujamės imunologės Aurelijos Žvirblienės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje.

Nors peršalimo ligų sezonas dar tik artėja, kai kuriose vaistinėse gyventojai pasigenda tam tikrų vaistų. Vaistinės neslepia, kad dalies prekių trūksta tiek dėl išaugusios jų paklausos, tiek ir dėl dar nuo pandemijos besitęsiančių bei augančių energetinių kaštų sąlygotų žaliavų tiekimo trikdžių.   Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rima (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – red. past.

Vėstant orams ir pamažu grįžtant į įprastą ritmą, dažnas pagalvoja apie sportą. Iš pirmo žvilgsnio mažiausiai pasiruošimo reikalaujanti sporto šaka yra bėgimas, tad daugelis prisimena giliai spintoje paslėptus bėgimo batelius ir pradeda bėgioti. Tačiau ar tikrai žinome, kokią avalynę geriausia rinktis? Kaip apšilti prieš treniruotę ir ar bėgant reikia gerti vandenį? Apie tai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutas Ugnius Vyšniauskas.

Naujagimius dėl genetinių ligų tiriame nepakankamai – tvirtina specialistai. Šiuo metu Lietuva nemokamai naujagimius tiria tik dėl keturių genetinių ligų. Tiesa, jau nuo sausio Lietuvoje naujagimiai bus papildomai tiriami dar dėl 8 retų ligų. Gydytojai nerimauja, ar nebus taip, kad medikai ligą greitai diagnozuos, tačiau gydymo teks laukti ilgai, kol liga visiškai palauš vaiką. Vienerių metų Milana guli Kauno klinikų palatoje.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Organų donorystė suteikia galimybę, pasibaigus vieno žmogaus gyvenimui, išsaugoti gyvybę net keliems kitiems sergantiems žmonėms. Nors organų transplantacija yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tačiau dėl žinių trūkumo apie organų donorystę žmonės ima tikėti įvairiais mitais. Šiandien pateikiame 8 faktus apie organų donorystę ir transplantaciją. Kalbėti apie organų donorystę yra sudėtinga, nes kartu kalbama apie mirtį ir artimų žmonių netektį.

Net 1 iš 10 vilniečių yra išgyvenęs artimojo savižudybę, rodo birželio mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atlikta psichikos sveikatos apklausa. Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos išvakarėse artimojo savižudybę išgyvenęs advokatas Justinas Jarusevičius dalinasi savo istorija ir teigia, jog netekties metu atsiranda nejauki tyla, tačiau paprasto dėmesio parodymas mylimo žmogaus netekusiam yra labai galingas ginklas, o užmegztas pokalbis gali padėti.

Radiologiniai tyrimai suteikia galimybę pamatyti tai, kas nematoma plika akimi – kaulus, kraujagysles, minkštuosius audinius, vidaus organus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė sako, kad be gydytojų radiologų ir technologų ligoninės veikla ir pacientų gydymas neįsivaizduojamas. O štai pacientai dažnai painioja įvairius radiologinius tyrimus, jų vengia dėl apšvitos ar nežino, kaip pasiruošti.

Miokardo infarktas, dar kitaip vadinimas širdies smūgiu, gali kardinaliai pakeisti žmogaus gyvenimą. Visgi neretu atveju po širdies smūgio žmonės nedrįsta užsiimti aktyvia fizine veikla bei susiduria su nežinomybės baime, kaip užkirsti kelią širdies problemoms ateityje. Tačiau farmacininkė Jovita Aleknienė tikina, kad yra keletas paprastų kasdienės rutinos faktorių, kurie gali turėti didžiulį vaidmenį sveikstant bei sumažinti infarkto riziką.

Per praėjusią parą nustatyti 935 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 712, antrą – 206, trečią – 16, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 97 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 388,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 41,8 procento.

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad bet kurioje šalyje vykdoma vaistų politika yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip sveikatos apsaugos sistema sugeba reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius bei kaip greitai gali išanalizuoti ir realizuoti įvairių ligonių organizacijų bei gydytojų profesinių draugijų pasiūlymus, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

COVID-19 vakcinos nosies purškalo forma gali padėti suvaldyti koronaviruso pandemiją, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Indijai ir Kinijai registravus tokius šiose šalyse sukurtus preparatus. PSO sveikino naują kovos su koronavirusu priemonę, tačiau taip pat nurodė norinti susipažinti su vakcinų duomenimis, kad galėtų nuspręsti, ar jas patvirtinti.