Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams. Todėl neatsitiktinai primenama, kad trimis rudens sezonui reikalingomis vakcinomis – nuo pneumokokinės infekcijos, gripo ir COVID-19 – galima pasiskiepyti vienu metu. Klausiame specialistų, ar tą išties visiems ir būtų rekomenduojama daryti.
Vienu skiepu siūlo pasirūpinti jau šiandien
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis patvirtino, kad vienu metu įskiepijamos kelios vakcinos – jokia naujiena. Tačiau, jo teigimu, kitas klausimas – ar reikia taip daryti.
„Trys skiepai vienu metu – nieko baisaus. Tačiau ar tai yra pats optimaliausias variantas, būtų galima kalbėti. Akivaizdus privalumas skiepijant trimis vakcinomis vienu metu – taip yra patogu, nes pakanka vieno vizito į gydymo įstaigą.
Kas yra diskutuotina? Štai pneumokoko vakciną galima įskiepyti bet kada – šiai infekcijai nėra sezoniškumo. Suaugusiems ji yra įskiepijama tik vieną kartą ir tą daryti galima jau dabar, nelaukiant, kol įsibėgės ruduo“, – aiškino profesorius.
Jis teigė, jei tik galėtų iškart patekti pas gydytoją ir nebūtų pasiskiepijęs anksčiau, šiandien pat nuo pneumokokinės infekcijos ir pasiskiepytų. „Bet jei žmogus pasiskiepijo pernai, užpernai ar dar anksčiau, kasmet skiepo kartoti nereikia“, – pridūrė jis.
Vakcina nuo COVID-19 geriausiai apsaugo 3–4 mėnesius
Pasak V. Usonio, kitas dalykas – COVID-19 vakcinos. „Ką jau tikrai žinome apie koronavirusą – jo pakilimas būna sausį–vasarį. Tą jau žinojome tiek dar iki pandemijos iš kitų koronavirusų sezoniškumo tyrimų, tiek tuo įsitikinome patys pandemijos metu. Atsimename, kaip atrodė 2021-ųjų, 2022-ųjų sezonas, gali būti, kad tą išvysime ir 2023 m.
Taip pat žinome, kad, deja, povakcininė apsauga nėra visiems laikams. Geriausia apsauga po vakcinos trunka 3–4 mėnesius. Tai galime paskaičiuoti, geriausia pasiskiepyti nuo COVID-19 būtų spalio–lapkričio mėnesiais“, – aiškino gydytojas.
Be kita ko, Lietuva jau sulaukė ir naujosios dvivalentės COVID-19 vakcinos, kuri turi elementų ir prieš viruso senąjį Uhano štamą, ir omikroną.
„Šios vakcinos klinikinių tyrimų rezultatai teikia daug vilčių. Jie rodo, kad tai yra labai veiksminga. Iš esmės, jei sutampa logistikos aspektai ir abi vakcinos yra pirminės sveikatos priežiūros centre, tiek nuo gripo, tiek COVID-19 galima pasiskiepyti vienu metu. Tuo metu nuo pneumokokinės infekcijos, kaip kalbėjome, galima pasiskiepyti dar šiandien. Tokia „schema“ galioja ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – nurodė V. Usonis.
Vakcinos nuo gripo – rugsėjo pabaigoje
Kalbėdamas plačiau apie gripo vakciną, pašnekovas priminė, kad ji yra gaminama kiekvienam sezonui ir Lietuvoje atsiranda rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.
Kaip portalui tv3.lt nurodė SAM, Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį sudarė pirkimo sutartį ir planuoja įsigyti šiek tiek daugiau nei 201 tūkst. (201 425 dozės) keturvalentės vakcinos dozių. „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto už skiepus sumokėta kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų. Planuojama, kad vakcina į Lietuvą bus pristatyta vienu kartu – rugsėjo pabaigoje“, – komentavo VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Ji priminė, kad iš PSDF lėšų įsigyta vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais.
„Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – nurodė VLK specialistė.
Kaip gaminama gripo vakcina?
V. Usonis priminė, kad gaminant skiepus sezoniniam gripui jau daug metų egzistuoja gerai veikianti sistema.
„Kaip viskas vyksta? Visus metus yra renkama informacija apie gripą – patvirtinti gripo atvejai, cirkuliuojančios atmainos, sergamumas į gripą panašiomis ligomis, net tokie dalykai kaip priešgripinių vaistų panaudojimas.
Šiaurės pusrutulyje maždaug vasario mėnesį analizuodama minėtus daugybę duomenų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kokios gripo viruso padermės tikimybė ateinantį gripo sezoną yra didžiausia. Tada gamintojai iš PSO gauna tų gripo viruso štamų, kurių plitimo tikimybė yra didžiausia, pavyzdžius ir gamina tam sezonui skirtą vakciną. Po to visas procesas sukasi toliau – gripo sezono metu žiūrima, kaip vakcinų gamintojai pataikė su vakcinomis. Paprastai tas procentas yra geras, vienais metais daugiau, kitais – mažiau“, – komentavo V. Usonis.
Gripas gali pateikti siurprizų?
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nors gripo sezonas pastaruosius dvejus ar net trejus metus buvo labai švelnus, klaidinga būtų manyti, kad skiepytis nereikia.
„Žmonės tuos kelis sezonus nebuvo susitikę su gripo virusu. Aišku, labai gerai, kad žmonės nesirgo, bet jei taip jų imuninė sistema nebuvo suaktyvinta ir pastimuliuota. Tad tik laiko klausimas, kuris sezonas gali būti blogesnis.
Taip gali nutikti dėl to, kad mes ne tik užmiršome gripo virusą, bet yra ir panaikintos įvairios priešpandeminės priemonės, kurios buvo taikomos praėjusius sezonus. Tad išties yra rizika, kad gripo sezonas gali būti intensyvesnis, gali būti daugiau susirgimų.
Čia negalioja ta taisyklė, kad štai kelis metus gripo jau nėra, tai jo ir nebebus. Jo nebuvo, bet jis dėsningai ateis. Kiek bus sunkus, prognozuoti sudėtinga, bet yra, kaip yra“, – konstatavo infektologas.
Australija jau susidūrė su sunkesniu gripo sezonu
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas patvirtino, kad tam tikri ženklai Pietų pusrutulio valstybėse išties verčia nerimauti dėl ateinančio šaltojo sezono.
„Žiūrint į tai, kiek sunkesnis gripo sezonas buvo Australijoje ir kaip amerikiečiai susirūpinę dėl to, kas gali laukti ir jų, galima tikėtis, kad kažkas panašaus gali būti ir Europoje, t. y. kartu ir Lietuvoje.
Kita vertus, koks peršalimo ligų, tarp jų – ir COVID-19 sezonas bebūtų, vis tik tokių didelių judėjimo ribojimų greičiausiai neturėsime, žmonės labiau kontaktuos, tad galimybių plisti kvėpavimo takų virusams bus daugiau“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, situaciją taip pat gali komplikuoti ir tai, kad dėl ribojimų pandemijos metu mažiau bendravusių ir kontaktavusių su virusais žmonių imuninė sistema nebuvo treniruota. To pasekmė – didesnė tikimybė užsikrėtus virusu sirgti sunkiau.
„Tą rodo ir pasikeitęs vaikų sergamumas įprastomis ligomis. Jie tiek mažiau bendravo tarpusavyje, tiek didesnė dalis praleido kalendorinius skiepus“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Profesorius pridūrė, kad visą tai įvertinusi atitinkamas išvadas turėtų pasidaryti tos institucijoms, kurios atsakingos už komunikaciją su visuomene, jos švietimą.
„Vis tik norėtųsi, kad jos įvertintų situaciją, kyla klausimas, ar yra aiškūs komunikacijos planai, kaip atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus, išsklaidyti abejones, kad jie vadovautųsi mokslu pagrįsta informacija. Labai svarbu, kad ji būtų operatyviai ir suprantamai perduota tikslinėms žmonių grupėms“, – akcentavo jis.
Kas gali pasiskiepyti 4 COVID-19 skiepu?
Portalas tv3.lt primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze galima Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika. Toks sprendimas paremtas naujausiomis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) bei Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupės ekspertų pateiktais siūlymais.
Skiepytis galės šiai grupei priklausantys 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jų sveikatos būklė didina sunkaus susirgimo tikimybę. Dėl rizikos veiksnių įvertinimo ir poreikio skiepytis būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.
Atkreipiamas dėmesys, kad šeimos gydytojui net ir įvertinus bei patvirtinus poreikį žmogui skiepytis, antrąją sustiprinančiąją dozę galima skirti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskutinio skiepo nuo COVID-19 ligos.
Sergantieji lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat – asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais pasiskiepyti antrąja sustiprinamąja galima ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.
Be kita ko, šią savaitę šalį jau pasieks ir omikron atmainai pritaikytų 100 tūkst. vakcinos dozių, ministerija prabilo apie pokyčius dėl skiepų. Planuojama, kad jau netrukus 4-ąja skiepo doze leis pasiskiepyti visiems norintiems nuo 18 m.
