Sveikata

Sekoskaitos tyrimus, padedančius nustatyti koronaviruso atmainas, planuojama pradėti spalį, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Sekoskaitos tyrimai dėl koronaviruso bus pradėti vykdyti Lietuvoje nuo spalio 10 dienos“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas Tomas Bagdonas. Anot jo, tyrimai apims atrinktas gydymo įstaigas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės miestuose bei Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio ir Ukmergės rajonuose.

Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti. Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.

Tik prasidėjo mokslo metai, tačiau kai kurie vaikai jau nebenori eiti į mokyklą, o eidami į ją išgyvena didelį stresą. Nenoras eiti į mokyklą gali pasireikšti ir ligą primenančiais požymiais – pilvo skausmu, pykinimu ar net vėmimu. Kiek tai vaikų apsimetimas ir kada tėvams dėl to reikėtų sunerimti? Koks maistas situaciją tik pablogins? Nors tam tikri rytiniai vaiko skundai gali pasirodyti tik kaip atsikalbinėjimas ar net apsimetinėjimas, gydytojo prof.

Sveikatos priežiūros specialistai pastarosiomis dienomis stebi it ant mielių augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Iš viso sergančiųjų arba persirgusių erkių platinamomis ligomis jau dabar yra daugiau nei pernai per visus metus. Šiemet tirtos ir erkės, paaiškėjo, kad Laimo liga mus užkrėsti gali kas šešta miške ar pievoje sutikta erkė. Iš miško su pintinėmis grybų išeina senjorės Irena ir Galina.

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 770 000 vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Tokio amžiaus žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Ne išimtis – ir psichikos sveikatos problemos. Kasdien LSMU Kauno ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų.

Nors traukiantieji dūmą darbe pertraukėlių metu seniai nieko nestebina, pasirodo, daugėja ir vartojančiųjų alkoholį darbovietėse. Profsąjungų atstovai konstatuoja, kad sutramdyti taurelę mėgstančius kilnoti darbuotojus būdų yra, tačiau jie nesprendžia pačios priklausomybės problemų. Nors stebimos bendros alkoholio vartojimo tendencijos visuomenėje, vartojančiųjų alkoholį darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo.

Romualdas Rupkus jau 46 metus dirba šeimos gydytoju Biržų rajone, Papilio miestelio ambulatorijoje. Nors kolegos dar jaunystėje sukiojo pirštu prie galvos ir stebėjosi, ką jis veikia kaime, gydytojas teigia net neturėjęs minties skubėti darbuotis į miestą. Pasak jo, kaime ir oras grynesnis, ir žmonės geresni. Nors iš pradžių R. Rupkus pasakojo pirmiausia ruošęsis stoti į teisę, susiklostė taip, kad atsidūrė medicinoje. Tačiau dėl šio sprendimo vyras sako niekada nesigailėjęs.

Pasaulio mokslininkai, medikai ir industrijos atstovai iki šiol ieško kelių, kaip padėti visuomenei atsikratyti didžiausių sveikatos rykščių – alkoholio, narkotikų vartojimo bei rūkymo, kuris yra tiesioginis daugybės ligų provokatorius. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ švedų psichologas, rūkymo metimo klinikos įkūrėjas Karlas Fagerstromas aiškino, kad dažnas pilietis galvoja, jog tik stiprieji nelegalūs narkotikai sukelia priklausomybę.

Per praėjusią parą nustatyti 990 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 763, antrą – 216, trečią kartą – 11 žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 567 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 38,2 procento.  Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Gyventojai laukia jau nuo kitų metų dalyje savivaldybių startuosiančio pacientų pavėžėjimo pilotinio modelio. Neabejojama, kad tokios sistemos reikėjo jau vakar, dar labiau jos reikia dabar, kai reformuojant sveikatos įstaigas dalis paslaugų persikels toliau nuo namų. Vis tik kai kurie pacientai pavėžėjimo paslaugą gali matyti kaip savo ausis.

Nuolatinis nuovargis, staigiai augantis ar mažėjantis kūno svoris, padidėjęs irzlumas – skamba pažįstamai? Nors dažnas linkęs dėl to apkaltinti intensyvų darbų sezoną, verčiau sukluskite – šie organizmo ženklai gali signalizuoti hormoninės sistemos disbalansą. Nesiimdami priemonių laiku, galite neišvengti rimtų sveikatos problemų – nutukimo, diabeto ar net depresijos.

Smegenyse rasta aneurizma ir dabar reikia priimti sprendimą, kokį gydymo būdą – stebėjimą, aneurizmos embolizaciją ar neurochirurginę operaciją – rinktis? Pasaulinė praktika rodo, jog tokioje situacijoje labai svarbu išgirsti dviejų skirtingų specialistų nuomones: neurochirurgo ir intervencinio radiologo. Iki šiol pas pastarąjį Lietuvoje patekti būdavo beveik neįmanoma, tačiau SAM įgyvendinus pokytį pacientams šis kelias tapo atviras.  Smegenų aneurizmą Lietuvoje turi 1 iš 20 žmonių.

Turbūt retas iš mūsų nėra susidūręs su kraujavimo iš nosies problema. Remiantis moksliniais duomenimis, kraujas iš nosies bent kartą gyvenime yra bėgęs apie 60 proc. žmonių, o 10 proc. iš jų netgi prireikia medicininės pagalbos. Tad dėl kokios priežasties prasideda kraujavimas iš nosies, ar tai pavojinga ir kaip su tuo kovoti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologe Gabriele Valiūnaite.

Per praėjusią parą nustatyti 984 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 757, antrą – 218, trečią kartą – devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 172 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 584 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 38,1 procento.

Antradienio vakarą LSMU Kauno klinikų darbuotojai pasigedo paciento, kuris dingo iš savo palatos. Po kelių valandų paieškų vyras buvo rastas tualete, tačiau medikai jam padėti negalėjo. Konstatuota vyro mirtis. 20.53 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, jog LSMU Kauno klikose iš palatos pasišalino pacientas ir dingo. Policijos pareigūnai vyko ieškoti dingusio 57 metų vyro. 22.55 val.

Odontologai išplatino viešą laišką atkreipdami dėmesį, kad jau kuris laikas juos pasiekia informacija iš susirūpinusių kolegų ir socialinių tinklų apie Lietuvoje pradėtą vykdyti pacientams pavojingą medicininę veiklą – ortodontinį gydymą dantų tiesinimo kapomis, visą procesą pacientui atliekant savarankiškai namuose, be gydytojo priežiūros.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Minint Pasaulinę širdies dieną – rugsėjo 29-ąją, Vilniuje rengiama kraujospūdžio ir cholesterolio matavimo akcija, kviečianti suklusti ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Renginys vyks PC „PANORAMA“ Vilniuje nuo 17 iki 20 val.  Pastarųjų metų duomenimis, visuomenės žinios apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų prevenciją – gana menkos.

Dėl patiriamų sunkumų įvairiose gyvenimo srityse autizmo spektro sutrikimas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje – 10 (TLK – 10) įvardinamas kaip įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio pirmuosius požymius galima pastebėti dar visai ankstyvoje vaikystėje. Iš tiesų, autistiški asmenys yra daugialypiai ir individualūs, turintys ir bendrų bruožų, ir išskirtinių gebėjimų bei sunkumų, todėl šis sutrikimas ne veltui vadinamas spektru.

Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystančių kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimančių daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku.

Per praėjusią parą nustatyti 1248 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 953, antrą – 278, trečią kartą – 17 žmonių. Ligoninėse gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 600 atvejų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 39,1 procento.

Kėdainių greitosios medikai, nuteisti dėl neatsargaus paciento gyvybės atėmimo, siekia išteisinimo. O tėvą ir vyrą praradę artimieji tikisi didesnių ieškinių sumų. Pirmos instancijos teismo nuosprendį skundė visos pusės, tad dabar senolio mirtimi pasibaigusią tragišką istoriją narplioja jau Kauno apygardos teismas. Dėl neatsargaus paciento gyvybės atėmimo 2 metų lygtine bausme nuteisti Kėdainių greitosios medikai siekia išteisinimo.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti gyventi sveikiau. Vienas iš trijų pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dislipidemija, populiariai dar vadinama bloguoju cholesteroliu, yra rūkymas. Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr.

Kiekvienais metais diagnozuojama 3 milijonai naujų dėmesio trūkumo/hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) diagnozių, todėl tai yra viena dažniausių mūsų kartos klinikinių diagnozių. ADHD kelia didelius iššūkius vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomai gali būti suskirstyti į 2 elgesio problemų tipus: nedėmesingumas (sunku koncentruoti dėmesį ir jį fokusuoti); hiperaktyvumas ir impulsyvumas.

Liūdna žinia – kovą su klastinga liga pralaimėjo ilgametė buvusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja Elžbieta Vita Metrikienė. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. Ligoninės bendruomenės šviesuolės, ilgametės Kardiologijos skyriaus vadovės Elžbietos Vitos Metrikienės gyvybė užgeso rugsėjo 26 d. Gydytoja mirė sulaukusi 87 metų. Gyd. Elžbieta Vita Metrikienė baigusi Kauno Medicinos instituto gydomąjį fakultetą savo darbinę karjerą pradėjo mūsų ligoninėje.

Sutrikusio širdies ritmo – aritmijos – simptomus atpažįsta ne kiekvienas, kuris su tuo susiduria, todėl tik nedaugelis pacientų laiku kreipiasi į gydytojus ir pradeda gydymą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Kanaukė sako, kad dalis širdies ritmo sutrikimų yra gyvybiškai pavojingi ir jų nediagnozavus rizika patirti insultą padidėja net penkis kartus.

Per praėjusią parą nustatyta 1319 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1007, antrą – 291, trečią kartą – 21 žmogus. Ligoninėse gydomi 167 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 608,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 39,8 procento.

Raumenų skausmas – vienas dažniausių skundų, dėl kurių pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Manoma, kad lėtinius nugaros raumenų skausmus gali jausti net iki 20-40 proc. suaugusių pacientų, o ūminių skausmų bent kartą gyvenime patyrusi didžioji dalis bendrosios populiacijos.

Dauguma odontologų jau prisijungė prie e.sveikatos sistemos ir teikia joje duomenis nuo rugsėjo atsiradus šiai prievolei, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Teisę teikti odontologijos paslaugas turi apie 2,2 tūkst. įstaigų ir pavienių odontologų. „Šiuo metu mes matome, kad iš jūsų minėto skaičiaus keturi penktadaliai įstaigų yra sudarę sutartis su Registrų centru arba yra sutarčių pasirašymo procese.

Vartojančiųjų alkoholiu darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo, bendras rūkančių darbuotojų skaičius sumažėjo, rodo antradienį konferencijoje pristatytas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimas. Departamento komanda susistemino beveik dešimties tyrimų šioje srityje duomenis, kurie buvo atlikti nuo 2014 iki 2021 metų. Tyrimai buvo atliekami rengiant sociologines gyventojų apklausas.

Daugumai šeimų kūdikio laukimas suteikia didelį džiaugsmą. Deja, kartais nėštumo eiga klostosi ne taip, kaip turėtų. Nuo 2 iki 4 proc. visų nėštumų yra susiję su įgimta vaisiaus patologija. Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Netrukus 66-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis Olegas apie onkologinę ligą sužinojo prieš 9-erius metus, dalyvaudamas prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tiesa, kone dešimtmetį prostatos vėžį pakako tik stebėti, vėliau prireikė operacijos. Olegas sako, kad jei nebūtų profilaktiškai tikrinęsis dėl vėžio, apie ligą galbūt būtų sužinojęs per vėlai. „Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 metais.

Netikėčiausiais atvejais gelbėjanti namų vaistinėlė – vienas svarbiausių atributų kiekviename namų ūkyje. Nors vaistinėlę savo namuose turi bene kiekvienas Lietuvos gyventojas, neretai pastebima, kad jos turinys neatitinka svarbiausių kiekvienos šeimos individualių poreikių, o beveik kas trečias namų ūkis namuose turimus vaistus laiko netinkamai.

Lietuvoje praėjusią parą patvirtinta 2 170 naujų koronaviruso atvejų, antradienį praneša Statistikos departamentas. 1 727 atvejai yra pirminiai, 422 yra antriniai, o likęs 21 – tretinis. Nuo šios ligos pirmadienį nemirė nė vienas žmogus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 70 proc. gyventojų.

Apklausų duomenimis, daugelis žmonių negali tiksliai atsakyti, ką veikia gydytojai hematologai ir kada reikėtų kreiptis į šiuos specialistus. Apie tai, o taip pat apie dažniausias ligas, su kuriomis jiems tenka susidurti, pasakoja gydytoja hematologė Eglė Simaškienė. „Hematologija – tai mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai yra aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos.

Nors toliau plintanti COVID-19 infekcija artimiausiu metu „užlaužti“ sveikatos sektoriaus negrasina, vis tik gydytojai jau dėlioja galimus scenarijus artėjančiai žiemai. Įspėdami, kad sveikatai žalos pridaro ne tik ūmi COVID-19 liga, bet ir liekamieji jos reiškiniai, medikai primena, kad poreikis skiepytis niekur nedingo.

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, rašoma pranešime spaudai.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų paklausimų dėl vaikams skirtų odontologinių paslaugų bei odontologinių medžiagų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo.

Per praėjusią parą nustatyti 88 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 76, antrą – 11, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 174 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 626,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 42,7 procento.

Praėjusiais metais Lietuvoje pagimdė 21 paauglė, o nemokama kontracepcija nuo pernai balandžio pasinaudojo 39 lytiškai aktyvios paauglės, rodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Valstybinės ligonių kasos duomenys.  „Matome, kad skaičiai kiek ūgtelėję gimdžiusių paauglių.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.

Nors medicina ir farmacija žengia sparčiais žingsniais žengia į priekį pasiūlydami naujų, efektyvesnių vaistų, gydytojai apgailestauja, kad vartojant medikamentus vis dar labiau pasitikima ne jų, o kaimyno ar giminaičio žodžiu. Be kita ko, vis dar dažnos ne tik liūdnai galinčios pasibaigti vaistų vartojimo klaidos, bet ir mitai apie vaistų šalutinį poveikį.

Lietuva jau kurį laiką liūdnai pirmauja pagal savižudybių skaičius. Specialistai konstatuoja, kad tiek kalbėti apie psichikos sveikatą vis dar lieka tabu, tiek ir pagalbos sistema šalyje gerokai šlubuoja. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas neslėpė, kad šiandien psichikos sveikatai vis dar yra skiriamas per mažas dėmesys.

Alzheimeris pasireiškia nykstančia atmintimi, orientacijos sutrikimais, silpnaprotyste, todėl daugelis žmonių bijo susirgti šia liga, tačiau liga neklausia, ką pasirinkti.  Naujausiais mokslininkų duomenimis segančiųjų Alzheimeriu liga amžius vis jaunėja. Alzheimerio liga neatsiranda vien dėl amžiaus, tai lemia keli faktoriai.

Per praėjusią parą nustatyti 119 naujų COVID-19 atvejų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 104, antrą – 14, trečią – 1 žmogus. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų yra  pakilęs iki 625 atvejų.   Numanomas sergančiųjų skaičius siekia 23 116. Iš viso nuo koronaviruso mirė 9315  žmonių. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Prie e.sveikatos prisijungti delsiantys odontologai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prašydami atidėti įstatymu jiems numatytą prievolę prisijungti prie šios sistemos, kol bus sudarytos techninės galimybės tą padaryti pilna apimtimi. „Mes prašome imtis šio įstatymo vykdymo parlamentinės kontrolės. (...) Visiems yra sunku dirbti su šia sistema, tačiau odontologijai ji yra visiškai nepritaikyta“, – BNS sakė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė.

Sunkus šis ruduo grasina būti ne tik dėl energijos kainų krizės, bet ir galimos naujos COVID-19 ir gripo bangos. Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad rizika yra didžiulė ir tam pasiruošti būtina jau dabar. Neatmetama, kad reaguojant į infekcijos protrūkius gali tekti prisiminti ir itin griežtus ribojimus.