Sveikata

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ įsigijo Vilniuje veikiantį šeimos medicinos klinikų tinklą Medicinos paslaugų centras (MPC). „Neabejojame, kad suvienijus jėgas pavyks kokybiškai tęsti MPC veiklą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dar didesniam skaičiui sostinės pacientų“, – pranešime sakė „InMedica“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.

Per praėjusią parą nustatyta 60 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 55, antrą – keturi, trečią kartą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 185 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 451,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 33,9 procento.

Gąsdinančią diagnozė „krūties vėžys“ Dovilė išgirdo būdama vos 32-ejų, tačiau teigia niekada nesijautųsi auka ir neklaususi, kodėl būtent jai teko toks likimo iššūkis. Vis tik šiandien ji neslepia, kad norėtų atsukti laiką atgal ir pasinaudoti gydytojos patarimu prevenciškai pašalinti abi krūtis dar būnant 28-erių.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje drauge su 16 jaunų gydytojų, papildžiusių medikų gretas šį rudenį, ir libanietis kraujagyslių chirurgas Mohamadas Chamsinas. Jaunas gydytojas neslepia, kad kartais jaučia barjerą dėl kalbos, nes lietuviškai dar kalba su akcentu. Tačiau pacientų pasitikėjimas, dėkingumas bei kolegų palaikymas skatina toliau tobulėti toli nuo gimtojo miesto Tripolio esančiuose Šiauliuose ir čia įleisti šaknis ilgam.

Per praėjusią parą nustatyti 76 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 62, antrą – 12, trečią kartą – du žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 452,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 34 procentus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Į pasaulį per anksti pasibeldusių kūdikių mamos susidūria su daugybe iššūkių. Pagimdžiusios neišnešiotą kūdikį mamos dažnu atveju patiria stresą, todėl pirmomis dienomis joms gali būti sunku pamaitinti vaikelį savo pienu. O anksti į pasaulį atskubėjusiam kūdikiui ypač svarbus mamos pienas. Jis ir lengviau virškinamas, ir apsaugo mažylį nuo infekcijų. Tad medikai sako, kad Lietuvoje veikiantys donorinio motinos pieno bankai – tikras išsigelbėjimas.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Per praėjusią parą nustatyti 784 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 609, antrą – 169, trečią kartą – šeši žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 453,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 34 procentus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Ant galvos vidutiniškai auga apie 100 000 – 150 000 plaukų. Plaukai nuolat keičiasi, todėl visiškai normalu, kad per dieną apie keliasdešimt jų iškrenta. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad nemokėdami jų gerai prižiūrėti bei nesirūpindami savo sveikata, net nepastebime kaip suprastėja mūsų plaukų struktūra – plaukai ima slinkti, atsiranda nepageidaujamas jų išretėjimas.

Nesaikingas alkoholio vartojimas – didžiulė žala organizmui, jis ne tik sukelia pagirias, bet ir „džiovina“ smegenis, sutrikdo širdies darbą ir iš organizmo išvaro mineralus. Pagrindinis atsakymas, kaip viso to išvengti, yra saikas. Tačiau ką daryti, kai saiko nebuvo? Vaistininkė pataria, kaip sparčiau atstatyti organizmą po alkoholio vartojimo. Alkoholis degina skrandžio gleivinę Mažas alkoholio kiekis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o dideli pasikartojantys kiekiai – malšina.

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotoja Rosita Marija Balčienė po atlikto vidinio tyrimo sulaukė pranešimo apie atleidimą iš darbo. Ji sako ketinanti šį sprendimą skųsti.

Sutrikus riešo ar plaštakos judesiams, kiekvieno paciento gyvenimo kokybė ženkliai suprastėja: tampa sunku suimti smulkius daiktus, ima skaudėti pirštus, jie „stringa“ ar „spragsi“. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojo ortopedo traumatologo Vytauto Tamaliūno teigimu, rankų sveikata yra labai svarbi kasdienėms užduotims atlikti, tačiau dauguma lietuvių delsia kreiptis į gydytojus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gyrėsi, kad pavyko pakartoti precedentą – lėšos augs visose sveikatos priežiūros srityse. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais simboliškai peržengta 3 mlrd. eurų ribą. „Augimas yra 9,3 proc. arba apie 260 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais“, – sakė jis. Išlaidų struktūroje didžioji dalis – apie 70 proc.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo birželio vidurio atliekama endoskopinė skrandžio plastika. Tai yra visiškai nauja procedūra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Operacija unikali tuo, kad į paciento skrandį, kuris ir sumažinamas, patenkama per burną, neatliekant jokio pjūvio. Procedūra atliekama su anestezija, pacientas miega, nejausdamas jokio skausmo.

Per praėjusią parą nustatyti 782 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 600, antrą – 172, trečią kartą – 10 žmonių. Ligoninėse gydoma 180 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 467,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 34,9 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pokyčius, kad žmonėms su negalia būtų lengviau surasti jiems reikiamą pagalbą, būtų aišku, kur kreiptis ir ko tikėtis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Žmonės su negalia sudaro beveik dešimtadalį visų šalies gyventojų.

Dėl karo Ukrainoje sutrikus gamybos ir logistikos procesams, šiuo metu rinkoje stebimas atnaujintos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinių trūkumas. Atsižvelgdama į tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė atidėti terminą, iki kurio vairuotojai turėtų atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose, iki 2023 m. liepos 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas. 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai jau gali pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant adaptuotas vakcinas. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik rizikos grupių asmenys. Gyventojai bus skiepijami tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose turimomis vakcinomis. „Lietuvą pasiekiant vis naujoms adaptuotų vakcinų siuntoms, išplečiamas gyventojų ratas, kurie gali vakcinuotis.

Peršalimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nerimtas sveikatos sušlubavimas. Visgi laiku nesiėmus gydymo, peršalimo simptomai gali progresuoti, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad norint greičiau pasveikti – vien vaistų nepakanka. Todėl ji atskleidžia, kas papildomai turėtų įeiti į „receptą nuo peršalimo“. Elektrolitai – nr. 1 pagalba Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, pasakoja vaistininkė.

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir kitos virusinės ir infekcinės ligos – kaip ir kasmet, šaltuoju metų laiku sugrįžta pneumokokinė infekcija, apie kurią daugelis vis dar per mažai žino ir neįvertina jos rizikų.

Radiologinis širdies ištyrimas magnetiniu rezonansu (MRT) yra laikomas auksiniu širdies ištyrimo standartu, kurio metu tiriama širdies anatomija, funkcija bei jos struktūriniai pakitimai. Įprastai širdies ligoms nustatyti atliekami tyrimai: elektrokardiograma, echoskopija. Širdies MRT atliekamas tuomet, kai kitais tyrimais nepavyksta gauti pakankamai informacijos apie pakitimus širdyje.

Per praėjusią parą nustatyti 892 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 699, antrą – 180, trečią kartą – 13 žmonių. Ligoninėse gydomi 158 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 481,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 35,5 procento.

Nuo ketvirtadienio visi vyresni nei 18 metų asmenys galės vėl skiepytis vakcina nuo koronaviruso. Kuo ši adaptuota vakcina skiriasi nuo ankstesniųjų ir kam skiepytis nėra būtina, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė priėmė sprendimą išeiti iš užimamų pareigų.  Spalio 25 diena bus paskutinė direktorės darbo diena, o Kėdainių rajono savivaldybė bus priversta skelbti naują konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Apie tai, kad ligoninės direktorė apsisprendė pasitraukti iš pareigų, pranešė meras Valentinas Tamulis, šiandieną lankęsis ligoninėje.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui gydytojai nuolat primena nepamiršti skiepų nuo šios, atrodo, primirštos infekcijos. Gripo vakcina jau pasiskiepijęs Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kodėl šie skiepai šiuo metu itin svarbūs. Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5-ios per naktį budinčios vaistinės: dvi jų yra Kaune ir po vieną – Vilniuje, Šiauliuose bei Alytuje. Klaipėda tapo penktuoju šalies miestu, kur yra bent viena budinti vaistinė – čia nuo spalio 3 d. duris atvėrė visą parą veiksianti „Gintarinė vaistinė“. Pasak darbą laiką prailginsiančios „Gintarinės vaistinės“ uostamiestyje vedėjos, vaistininkės Editos Drungilienės, poreikis visą parą veikiančiai vaistinei buvo jaučiamas ne tik iš gyventojų, bet ir gydytojų pusės...

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Per praėjusią parą nustatyta 1013 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos dvi mirtys, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 793, antrą – 214, trečią kartą – šeši žmonės. Ligoninėse gydomi 155 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 502 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 36,2 procento.

Užsiregistruoti antrai stiprinančiai skiepo nuo koronaviruso dozei nuo trečiadienio gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jie skiepijami bus nuo ketvirtadienio. „Jau registracija galima, o skiepytis galima nuo ketvirtadienio“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Iki šiol antra stiprinančia doze buvo skiepijami senjorai, kiti žmonės, kuriems rizika sunkiai sirgti yra didesnė.

Lietuvos gydytojai sako, kad pastaruoju metu išgyvename tikrą psichologinių problemų epidemiją, kuri daro įtaką ne tik žmonių emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Kaip žmonėms susidoroti su tokiu iššūkiu, kokių veiksmų imtis pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Virmantas Rinkevičius.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. Farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė dalinasi, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria, kaip greičiau ir sveikiau atsisveikinti su varvančia nosimi.

Per praėjusią parą nustatyti 1724 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtys, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1382, antrą – 327, trečią – 15 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 167 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 526,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 37,4 procento.

Ukrainos sostinės valdžia pirmadienį paprašė gyventojų vėl dėvėti veido kaukes, dėl padidėjusio COVID-19 atvejų skaičiaus ir Rusijos invazijos nualintos sveikatos sistemos. Per praėjusią savaitę Kyjive užregistruota 2 515 koronaviruso atvejų, 242 žmonės buvo hospitalizuoti, o 22 pacientai mirė, pranešė miesto savivaldybė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikę ypač sudėtingą operaciją, medikai išgelbėjo moters gyvybę. Pradėjusi dusti 60-metė Druskininkų gyventoja kreipėsi į gydytojus ir šie nustatė, kad pacientės trachėja susiaurėjo iki pusės centimetro skersmens, kai įprastas sveiko žmogaus trachėjos skersmuo pustrečio centimetro.  Kad moteris neuždustų, medikai pasiryžo unikaliai – dar niekad Lietuvoje neišbandytai operacijai.

Laiku gauti teisingą širdies nepakankamumo diagnozę, tada – geriausią šiuo metu prieinamą sveikatos priežiūrą pagal priimtus gydymo standartus, turėti galimybę bendrauti su daugiadisciplinės priežiūros komanda ir dalyvauti sprendimų priėmime visu mano sveikatos priežiūros laikotarpiu – tai tik keli teisėti lūkesčiai, nugulę ką tik lietuviškai pasirodžiusiame pirmame tokiame pacientams ir jų artimiesiems skirtame leidinyje apie lūkesčius ir atsakomybes.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvą pasiekė atnaujintos COVID-19 vakcinos, pritaikytos koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5. Šios ir kitos adaptuotos vakcinos nuo COVID-19 ligos netrukus pasieks gydymo įstaigas ir bus naudojamos gyventojų skiepijimui pirma arba antra sustiprinančiąja doze. Per rugsėjo mėnesį Lietuva gavo tokius adaptuotų vakcinų kiekius: „Comirnaty Original/Omicron BA.1“ – 53 280 dozių; „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“ – 40 320 dozių; „Spikevax bivalent Original/Omicron BA.

Rugsėjo paskutinėmis dienomis minint Pasaulinę širdies dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragino gyventojus pasinaudoti valstybės teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą aktyviai dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.