Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet šios ligos nusineša 18 mln. žmonių gyvybių. Keturi iš penkių mirties atvejų įvyksta dėl širdies priepuolių ir insultų, o trečdalis šių mirčių ištinka per anksti – jaunesniems nei 70 metų žmonėms.
Ne išimtis ir Lietuva. Higienos instituto duomenimis, pernai dėl kraujotakos sistemos ligų šalyje mirė per 23 tūkst. gyventojų. Tai yra 100 gyvybių daugiau nei užpernai. Auganti ir sergamumo statistika: pernai šiomis ligomis sirgo beveik 914 tūkst. žmonių. Tai net 40 tūkst. atvejų daugiau nei užpernai.
Išsamus patikrinimas padės užbėgti ligai už akių
Sveikatos specialistai sutinka, kad žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau drauge ne mažiau svarbus ir laiku atliktas išsamus medicininis sveikatos tikrinimas. Rizikos veiksniai gali būti išmatuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir parodyti padidėjusią širdies priepuolio, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų riziką. Pasak PSO ekspertų, nustačius, kad pacientams gresia didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir užtikrinus jiems tinkamą gydymą, galima išvengti ne tik sunkių susirgimų, bet ir ankstyvos mirties.
„Statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos tapo tikra amžiaus rykšte. Padėtis išties rimta. Tačiau negalime pasiduoti, nes mokame pačią didžiausią kainą – savo sveikata ir gyvybėmis. Kad pakeistume situaciją, kiekvienas pradėkime nuo savęs: ne tik tausokime širdį sveikiau gyvendami, bet ir aktyviau tikrinkime širdies sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva pajėgi teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir nemokamai tirti gyventojus dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tereikia apsilankyti pas gydytoją ir šia valstybės parama pasinaudoti“, – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Ligonių kasos jau šešioliktus metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuoja širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, kurioje dalyvaujantys 40–54 m. (imtinai) amžiaus vyrai ir 50–64 m. (imtinai) moterys kartą per metus gali apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl šių ligų ištyrimo. Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti.
Nepasitikrina nė pusė galinčių
Nors širdies ir kraujagyslių ligomis serga ir nuo jų miršta daugiausiai žmonių, tačiau prevenciškai sveikatos nepasitikrina nė pusė tai galinčių nemokamai padaryti gyventojų. VLK duomenimis, pernai širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvavo kiek daugiau nei 291 tūkst. žmonių, tačiau tai sudarė tik apie 44 proc. tikslinės amžiaus grupės Lietuvos gyventojų.
„Kraujotakos sistemos ligos yra išties pavojingos ne tik savo paplitimu visuomenėje, bet ir tuo, kad dažnai pagrindinės kraujagyslių ligos simptomų nėra, o širdies priepuolis ar insultas gali ištikti staiga. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas, kad būtų galima pradėti pacientų gydymą gydytojų specialistų konsultacijomis ir vaistais. Pakanka vos vieno vizito per metus, kad šeimos gydytojas išsamiai ištirtų paciento sveikatą ir nustatytų galimą riziką susirgti. Tik ankstyva diagnostika leidžia medikams pamatyti tai, kas paslėpta, ir neretu atveju išgelbėti pacientų gyvybes“, – pabrėžia VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Šalies gydymo įstaigų pateikti duomenys rodo, kad pernai net 8 proc. pacientų, pasitikrinusių pagal prevencinę programą, buvo nustatyta didelė rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis. Taigi jiems pasisekė užkirsti kelią ligos plitimui, nes į šeimos gydytoją kreipėsi pačiu laiku.
Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdymui. 2020-aisiais tam buvo skirta 10,4 mln. eurų, pernai – 11 mln. eurų, o šiemet jau 12 mln. eurų.
Šiuo metu PSDF lėšomis yra finansuojamos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems ir į tikslinę amžiaus grupę patenkantiems žmonėms, norintiems pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pacientams, kurie nepatenka į prevencinėse programose nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
