Sveikata

Per praėjusią parą nustatyti 278 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 198, antrą – 75, trečią – penki žmonės.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 117,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis kiek sumažėjo ir siekia 19,7 procento. Ligoninėse gydoma 111 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.

Daliai visuomenei kaip niekada aktyviai ėmus domėtis lašelinėmis kaip sveikatos pagerinimo priemone, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pavedė ištirti tokio gydymo teisėtumą. Apie tai ministras pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Pavedžiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM išsiaiškinti „gydymo“ lašelinėmis pagrįstumą ir teisėtumą. Mokslas – šviesa, be mokslo – prieblanda.

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Nors Europa susiduria su „vėžio epidemija“, šios klastingos ligos galima išvengti arba diagnozuoti ją laiku. Dviejų moterų – Lauros ir Astos istorijos skirtingos, tačiau turi šį tą bendro: reguliariai lankantis pas ginekologą galima užbėgti gimdos kaklelio vėžiui už akių.  Ar įmanoma apsisaugoti nuo šią ligą sukeliančio žmogaus papilomos viruso? Į rūpimus klausimus atsako ekspertai, o pacientės dalijasi savo patirtimi.

Užteršti vaistai sukėlė rimtą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įspėjimą po daugybės vaikų mirčių. Perspėjimu buvo raginama imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apsaugoti vaikus, kai kosulio sirupai susieti su jų su mirtimis.

Per praėjusią parą nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 217, antrą – 92, trečią – 12 žmonių.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 116,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat išaugo ir siekia 20 procentų. Ligoninėse gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų dešimt – reanimacijoje.

Radviliškio gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Šios pavojingos ligos atvira forma susirgo jau trys abiturientai. Mokinių tėvai ir patys moksleiviai išsigandę, ar nėra pavojinga bendrauti su bendramoksliais. Dėl galimo tuberkuliozės užkrato tiriami maždaug 700 mokyklos mokinių bei mokytojų. Visuomenės sveikatos centro specialistai ramina, esą ėmėsi visų reikiamų priemonių suvaldyti protrūkį. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos abiturientai žaidžia tinklinį.

Kauno klinikose mirusio Pravieniškių kalėjimo nuteistojo organai paaukoti donorystei, pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pravieniškių 1-asis kalėjimas informavo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje, mirė nuteistasis, gimęs 1974 metais.

Šiandien pirmą kartą Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgai su kolegos iš Vilniaus pagalba atliko minimaliai invazinį, lazerinį hemorojaus gydymą, panaudodami daugiažiedį šviesolaidinį zondą. „Respublikinė Panevėžio ligoninės chirurgai, lazerių pagalba atlieka inovatyvias operacijas, kad suteiktų pacientams aukščiausio lygio specializuotą pagalbą.

Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Susirgę trys gimnazijos mokiniai gydomi ligoninėje. Nuspręsta ištirti apie 1000 asmenų, t. y. visą gimnazijos bendruomenę ir dalį neformaliojo švietimo atstovų. Savivaldybės duomenimis, du nauji atviros plaučių tuberkuliozės atvejai Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje nustatyti sausio 20 dieną, o pirmasis identifikuotas spalio mėnesį. Šiuo metu sergantys asmenys yra izoliuoti. Kaip teigiama naujienų portale lrt.

Gautas pranešimas, kad socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai naudojasi buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atvaizdu skleisti melagienas apie neaiškios kilmės vaistinį preparatą kraujagyslėms gydyti.

Sausio pabaigoje minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, ligonių kasų specialistai primena moterims apie šios ligos prevencijos svarbą. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, siekiant kuo anksčiau nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.

Peršalimo ligos šaltuoju metų laiku kamuoja dažną lietuvį. Daugelis ieško būdų palengvinti varginančius simptomus, o tam pastaruoju metu vėl vis dažniau pasitelkiamos inhaliacijos. Šeimos gydytojai ir vaistininkai šį metodą vertina pakankamai palankiai, tačiau perspėja vengti kritinių klaidų, kurios gali nulemti net kraujotakos sutrikimus.

Pirmadienį, sausio 23 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Kaišiadorių gydymo įstaigose. Ministras detaliai susipažino, kaip gydymo įstaigose organizuojamos paslaugos gyventojams, domėjosi, kokie sprendimai taikomi, mažinant eiles pas specialistus, taip pat išklausė pasiūlymų, kaip mažinti biurokratinę naštą medicinos personalui.

Per praėjusią parą nustatyta 500 naujų COVID-19 atvejų, trys žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 341, antrą – 140, trečią – 19 žmonių.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 115,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19,6 procento. Ligoninėse gydomi 103 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Lietuva ketina Uzbekistanui perduoti 607 tūkst. adaptuotos vakcinos nuo koronaviruso dozių. Tai numatyta pirmadienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Uzbekistanui ketinama perduoti 607 tūkst. 20 dozių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos, adaptuotos omikron BA.4 ir BA.5 potipiams. Lietuva jau kurį laiką ieškojo šalių, kurioms galėtų padovanoti dalį vakcinų, nes baigiantis jų galiojimui preparatus tenka sunaikinti.

Panika Trakuose – į vieną darželių galimai įsisuko mirtinai pavojinga žaibinė meningokoko infekcija. Į reanimacijos palatą ji paguldė keturmetę mergaitę. Darželio bendruomenė šokiruota, mat dar penktadienį mergytė buvo guvi ir jokių ligos požymių esą nebuvo nė pėdsako. Medikai apie mergytę daugiau informacijos neteikia, tačiau neslepia – situacija sudėtinga. Ir priduria, esą Lietuvoje įvedus privalomą skiepą nuo meningokoko susirgimų žaibine šios infekcijos forma sumažėjo.

Baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įstojęs į rezidentūrą, būsimasis neurochirurgas Rimvydas Balandžiūnas atvyko papildomai dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Padirbėjęs beveik metus ir gavęs diplomą, jaunas gydytojas nebegrįžo į Kauną. Nusprendė savo ateitį sieti su Šiauliais, nes ligoninėje stuburo neurochirurgo darbui – puikios galimybės, modernios, gerai aprūpintos operacinės, motyvuoti ir puikiai besijaučiantys darbuotojai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Kiekvienais metais Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu atliekama virš 1 tūkst. operacijų. Viena iš pacienčių, kuriai pritaikytas gydymas šia inovatyvia technologija, yra 80-metė Rasa. Prieš 15 metų jai ligą išdavė sustingusi plaštaka. Moteris pasakoja, kad visada mėgo rašyti ir didžiavosi gražia rašysena, tačiau pastebėjo, kad tai pasikeitė. „Ranką tapo sunku valdyti. Vėliau atsirado drebulys, – pirmuosius simptomus prisimena pacientė.

Dar viena netektis šiais metais – mirė pirmasis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, paliatyviosios pagalbos Lietuvoje pradininkas gydytojas kardiologas prof. Arvydas Šeškevičius. „Nors ir nujausta, bet vis tik netikėta, graudu, liūdna.

Per praėjusią parą nustatyti 23 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 18, antrą – keturi, trečią – vienas žmogus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai sumenko ir siekia 115,5 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nepakito ir siekia 19,3 procentus. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Įvairiomis grožio procedūromis – botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis – susidomi vis jaunesnio amžiaus moterys. Vis tik gydytojai įspėja – jei norėdami taip pasigražinti papulsite į netinkamas rankas, gali prireikti net skubios plastikos chirurgo pagalbos.

Nors moterys jau daug metų gali nemokamai prevenciškai pasitikrinti nuo gimdos kaklelio vėžio, statistika liūdina – kasmet dėl šios ligos netenkama apie 200 moterų. Gydytojai atviri – sunku suvokti, kodėl tiek daug moterų nepasinaudoja ant lėkštutės padėta valstybės dovana, nors, pavyzdžiui, laiką vizitui pas kirpėją susiplanuoja kruopščiai.  Sausio pabaigoje visame pasaulyje minint gimdos kaklelio žinomumo savaitę Nacionalinio vėžio instituto akušeris ginekologas dr.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Natūralu, kad sunegalavus vaikui tėvai ypač susijaudina ir kuo skubiau puola ieškoti pagalbos. Vis tik gydytojai pažymi, kad toks rūpestis kartais būna perteklinis – ne dėl kiekvieno susirgimo reikėtų galvotrūkščiais lėkti į priėmimo skyrių. Apie priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą ir tai, kokių būklių vedini tėveliai jau turėtų čia atvykti, plačiau papasakojo Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė.

Per praėjusią parą nustatyti 36 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 25, antrą – 10, trečią – vienas žmogus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai ūgtelėjo ir siekia 115,8 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 19,3 procentus. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi kandidatų į pasitraukusios viceministrės vietą, jos funkcijas perskirstė kitiems viceministrams. „A. Dulkys neatmeta galimybės, kad politinė komanda gali pasipildyti, jei bus tinkamų kandidatūrų, tačiau šiai dienai konkrečių kandidatų nėra“, – BNS teigė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Pasak jo, iš pareigų pasitraukus Aušrai Bilotienei Motiejūnienei, ministerijoje įvyko galutinis kuruojamų sričių perskirstymas.

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Kai kurie tyrimai sako, kad net du trečdaliai Lietuvos vyrų nėra patenkinti savo varpos dydžiu. Kasmet vis daugiau vyrų ryžtasi įvairioms lytinio organo didinimo procedūroms. Už jas negaili pakloti ne tik šimtų, bet ir tūkstančių eurų. Tokiems pokyčiams vyrus dažnai paskatina įsivaizdavimas, kad pasididinus apimtis pagerės intymaus gyvenimo kokybė. Tačiau specialistai perspėja, kad tokios viltys dažnu atveju gali būti tik klaidinga iliuzija.

Šiuo šaltuoju laikotarpiu, kai daug žmonių serga, ypač svarbu žinoti, kaip tinkamai vartoti įvairius vaistus. Tuo metu Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys gali nustebinti – daug žmonių juos vartoja neracionaliai ir be reikalo užsiima savigyda. Tyrimai atskleidė, kad kas penktas žmogus, kuriam skirtas specifinis gydymas vaistais, pavyzdžiui, išrašyti receptai, tokių rekomendacijų nustoja laikytis jau po 5 dienų po gydymo pradžios.

Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuris nė karto gyvenime nėra susidūręs su nors trumpam užklupusiu galvos svaigimu. Vis tik pirmą kartą ištikus rimtesniam svaigimo epizodui ar juo labiau jam kartojantis žmogus gali kaip reikiant išsigąsti. Tai ne tik sutrikdo jo įprastą ritmą, darbingumą, bet ir gali priversti nuogąstauti dėl rimtų sveikatos bėdų. Galvos svaigimas – labai populiarus sveikatos sutrikimą, kuris gali pasireikšti labai įvairiai.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne. Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Per praėjusią parą nustatyti 236 nauji COVID-19 atvejai, užfiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 165, antrą – 64, trečią – septyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 115,3 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 25 procentus. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Blizgantis keptas kalakutas. Aukso atspalvio skrudintų bulvių ir pastarnokų riekelės. Į šoninę suvyniotos dešrelės. Briuselio kopūstai. Spanguolių padažas. Ir pabaigai – brendžiu paskanintas pudingas su sviestu. Kalėdų stalo tradicijos įvairiuose kraštuose skiriasi. Lenkai labiau mėgsta žuvį, paprastai karpį. Švediška Julbord pasižymi įvairove, tiesa, čia visuomet bus silkės.

Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos medikai pasidalino neeiliniu įvykiu – skubiai pasitelkus gausias medikų pajėgas pavyko išgelbėti ūmų širdies smūgį patyrusį 54-erių vyrą.  Medikai džiaugiasi sėkmės istorija, kai operatyvūs ir profesionalūs veiksmai padėjo išgelbėti žmogaus gyvybę.

Antrąją šių metų savaitę buvo užregistruoti 2 efektyvūs organų donorai, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Praėjusią savaitę 2 šeimos užgesus mylimo žmogaus gyvybei nusprendė suteikti viltį sunkiai sergantiems žmonėms ir pritarė organų donorystei. Abu Donorai registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

„Nepale nėra valstybinio socialinio draudimo, kuris kompensuotų medicinos paslaugas, net skubios pagalbos besikreipiantis žmogus už ją turi mokėti, bet toli gražu ne visi pacientai gali sau leisti chirurginį gydymą“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas rezidentas Rokas Bobina. Jis, kartu su RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu prof. Valentinu Uvarovu, gydytoju ortopedu traumatologu doc. dr.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikoje naujai atidarytas migrenos kabinetas leis pacientams greičiau ir kokybiškiau gauti inovatyvų ir šiuolaikišką gydymą, besiskundžiantiems migrena. „Migrenos priepuoliui būdingi intensyvūs galvos skausmai, ženkliai sutrikdantys kasdieninę veiklą ir bloginantys gyvenimo kokybę. Migrenos priepuolio gydymas priklauso nuo priepuolio sunkumo ir prieš tai skirto gydymo efektyvumo.

Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių – nuo šalčio ir vėjo nušalusia oda. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė sako, kad žiemos darbams saugiai atlikti pirmiausiai reikalingi ergonomiški kastuvai, kurie būtų pritaikyti kasančiojo poreikiams.

Savo įvaizdžiu susirūpinusi Kėdainių ligoninė jau ne vieną mėnesį socialiniuose tinkluose tiesiog žiba. Jau kurį laiką pastebima itin suaktyvėjusi šios įstaigos veikla „Facebook‘e“, kur kone kiekvieną savaitę pateikiami filmuoti siužetai su kalbinamais ligoninės darbuotojais, pasakojančiais, kaip puikiai dirba ši įstaiga. Ir tai – dar ne viskas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Per praėjusią parą nustatyta 218 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 142, antrą – 71, trečią – penki žmonės. Ligoninėse gydomi 123 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 117,4 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 18,9 procento.

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius nuolat jaunėja. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad iššokusios kojų venos, galūnių tirpimas ar maudimas yra nereikšmingi simptomai į kuriuos neverta kreipti dėmesio, vis dėlto, kraujagyslių chirurgas Narimantas Markevičius skuba įspėti – išsitirti būtina kuo skubiau. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Pasak kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, kojų venų ligos yra plačiai paplitusi problema.

Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.

Kad organizmas geriau pasisavintų vitaminus, svarbu pasirinkti tinkamą jų vartojimo būdą. Reikia žinoti, kuriuo dienos metu juos vartoti, išsiaiškinti, ar jie tirpūs vandenyje, ar riebaluose. Apie tai papasakojo vaistininkė Jelena Deksnienė. Vitaminas C tirpus vandenyje. Jį galima vartoti bet kuriuo paros metu, o norint geresnio pasisavinimo, užsigerti didesniu kiekiu vandens. Taip pat patariama rinktis liposominį vitaminą C. B grupės vitaminai.