Sveikata

Sukčiai ir toliau nejaučia jokių ribų. Šįkart savo melagystėms skleisti jie vėl pasirinko sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veidą, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Šį kartą ministras pristatomas kaip kardiologas. Tarnyba praneša, kad interneto svetainėje „Medizin Zeitschrift“ yra publikuotas straipsnis, kur neaiškios kilmės produktas „Welltone“ pristatomas kaip stebuklingas vaistas kraujagyslėms gydyti. Tai – tiesos neatitinkanti informacija.

Medikei Audronei buvo 55-eri metai, kai eilinės sveikatos patikros metu jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Plaučių vėžio diagnozė ir nuolatinės efektyvaus gydymo paieškos ne tik vargino, bet ir nedavė gerų rezultatų – liga progresavo. Moteris prisipažįsta, buvo laikas, kai galvoje sukosi pačios liūdniausios mintys ir atrodė, kad išeities jau nebėra.

60 ar 30 dienų galioja siuntimas pas gydytoją? Ar naujaisiais metais galioja metams baigiantis išrašytas siuntimas? Koks gydytojas gali išrašyti siuntimą? Tai – svarbūs klausimai, nes siuntimas – viena esminių sąlygų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gauti nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Per praėjusią parą nustatyti 284 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 190, antrą – 83, trečią – 11 žmonių. Ligoninėse gydoma 120 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 121,5 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 18,7 procento.

Už lango pliusinei temperatūrai kaitaliojantis su šalčiu, šeimos gydytojus užplūdo sergantieji. Tačiau ne gripu ar koronavirusu, o kankinami neaiškios kilmės virusų. Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio. Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą.

Daugiau nei pusei sergančiųjų psoriaze asmenų Lietuvoje COVID-19 karantino laikotarpis sukėlė itin neigiamų pasekmių. Pablogėjo psoriazės simptomai, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, pasireiškė depresijos simptomų. Tokia sergančiųjų savijauta sietina pirmiausia su ribojimu gauti skubią gydytojo dermatologo konsultaciją, koreguoti ligos gydymą, keisti vaistus ir gauti psichologinę pagalbą.

Nuo šiol dar daugiau rizikos grupėms priskiriamų žmonių, gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiems pacientams vakcinos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Sausio 10 dieną įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimams, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms priklausančių asmenų sąrašas buvo praplėstas.

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, su šlapimo nelaikymo problema susiduria bent viena iš penkių lietuvių moterų, tačiau nepaisant dažno ligos pasireiškimo, jos apie savo bėdas yra linkusios nutylėti. Gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė sako, kad gėdindamosi galimai jas užklupsiančių situacijų, pacientės neretai susitaiko su šia mintimi ir nesunkiai išgydomai ligai leidžia progresuoti.

Vartojant vaistus, svarbu ne tik suderinti juos su maistu ar tarpusavyje bei žinoti, kuriuo metu vaistas geriamas, bet ir atsižvelgti į vaisto formą – nedalinti tabletės pusiau, jei ši neturi griovelio, neatverti kapsulės ir pan.   Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pacientai retai kada klausia, ar galima tabletes dalinti.

Per praėjusią parą nustatyti 295 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 195, antrą – 90, trečią – dešimt žmonių. Ligoninėse gydoma 113 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 127,9 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 18,1 procento.

Neseniai Egipte atostogavusi vilnietė Lina kelionę prisimins ilgam. Priešpaskutinę atostogų dieną moteris su sūnumi išvyko į ekskursiją vadinamuoju piratų laivu, kur maudėsi Raudonojoje jūroje, stebėjo povandeninį pasaulį. Tuo metu Lina dar neįtarė, kad dėl stiprios alerginės reakcijos jos laukia bemiegės naktys ir streso kupina kelionė lėktuvu.  Neseniai iš atostogų Egipte grįžusi vilnietė Lina ant savo kojų vis dar regi ūmios alerginės reakcijos pėdsakus – raudonas dėmes.

2020 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, daugumos suaugusių lietuvių mityba yra nesubalansuota ir netinkama, o antsvorį ir nutukimą šalyje turi virš 50 proc. žmonių. Pagrindinis būdas to išvengti – mitybos įpročių pokyčiai ir dieta. Tačiau išgirdus apie pastarąsias vis dar dažnai atsigręžiama į ketogenines dietas ar protarpinį badavimą. Specialistai tuo tarpu grūmoja pirštu ir ragina gerai apgalvoti tokius pasirinkimus, mat jie tinka ne visiems.

Kauno klinikose pernai įvykdyta rekordiškai daug organų transplantacijų: septynios širdies ir 19 kepenų, antradienį pranešė įstaiga. Pasak jos, tai lėmė tiek pacientų artimųjų sprendimai, tiek profesionalus transplantacijos komandų darbas, tiek tobulėjančios technologijos, leidžiančios išsaugoti donorinių organų kokybę.

„Paėmiau ir miesto merui pasakiau tiesiai šviesiai – šiandien atvažiavau palaikyti jūsų gydymo įstaigos vadovės“, – taip savo vizito priežastį į Kėdainius įvardino pirmadienį čia atvykęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nugaros, ypač juosmeninės stuburo dalies, skausmas yra viena dažniausių griaučių-raumenų sistemos problemų pasaulyje. Nustatyta, kad apie 80 proc. žmonių yra turėję bent vieną nugaros skausmo epizodą gyvenime. Pasak kineziterapeutės Juditos Černiauskienės, nors poilsio arba naktinis nugaros skausmas – šiek tiek retesnis nusiskundimas, tačiau ne mažiau varginantis tiek moteris, tiek vyrus.

Per praėjusią parą nustatyta 500 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 354, antrą – 131, trečią – 15 žmonių. Ligoninėse gydomas 101 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 135,1 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 17,2 procento.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

„Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję”, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi nejauno amžiaus pacientė. O kai kuriose ES šalyse nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą pakankamai sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu – Suomijoje ši grėsmingas susirgimas įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Neįgaliems asmenims ar senyvo amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės nebegali pasirūpinti savimi, taip pat žmonėms po operacijų teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Ši paslauga nuolat tobulinama, naujausius pokyčius jau pastebėjo tiek pacientai, tiek dirbantis personalas. Vietoj ligoninės, slauga namuose Nauja ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (toliau – ASPN) teikimo tvarka veikia jau šiek tiek ilgiau, nei dvejus metus.

Praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiausia kepenų transplantacijų, registruotas vyriausias organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Jo duomenimis, 2022 metais registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras paaukojo daugiau nei vieną organą. Per praėjusius metus atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, iš jų 32 buvo kepenų. Tai – didžiausias per metus fiksuotas skaičius.

Kauno klinikų medikai atliko itin retą operaciją – jaunam vyrui atkūrė rankos nykštį į jo vietą persodinę antrąjį kojos pirštą. Tokios operacijos jam prireikė po nelaimės darbe, mat staklės sutraiškė visus penkis plaštakos pirštus. Operacija truko kelias valandas, o dabar laukia ilgas reabilitacijos procesas, kad pirštas būtų kuo funkcionalesnis.

Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.

Per praėjusią parą nustatyti 23 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 17, antrą – penki, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 102 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 144,8 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 16,2 procento.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Pusantrų metų vaikas panyra į vos kelių laipsnių ežero vandenį, aštuonmetė, kuri grūdinasi ledo vonioje – tokiais būdais kai kurie tėvai stiprina savo vaikų imunitetą ir džiaugiasi tokio grūdinimosi rezultatais, mat vaikai mažiau serga ir beveik nevartoja vaistų. Visgi kai kurie medikai sako, kad norint užgrūdinti vaiką, nebūtina jo kišti į ledinį vandenį.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netoli Kauno klinikų rengiasi statyti naują Odontologijos fakultetą. Kaip BNS atsiųstame komentare teigė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas Dainius Razukevičius, statant šį fakultetą „šalies ir užsienio studentams užsibrėžta sukurti pasaulinio lygmens odontologijos mokslo ir studijų sąlygas, kurios išliktų šiuolaikiškos dar 20–25 metus“.   Pasak universiteto, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, o iki 2023 metų p...

Jau kelis dešimtmečius naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą, jei neatsisako tėvai, yra skiepijami nuo virusinio hepatito B. Ilgą laiką tėvams kėlė kiek nerimo tokia skuba paskiepyti naujagimį. Specialistai sutinka, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai ir proaktyviai testuojant nėščiąsias verta svarstyti šį skiepą nukelti vėlesniam laikui.  Užkrečiamųjų ligų specialistas prof.

Nuo Naujųjų dažnas pasižada, kad rūpinsis savo sveikata labiau negu praėjusiais metais. Tačiau ar išties visi žinome, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai profilaktiškai, dar nesijaučiant sergančiu? Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.

Naujienų portalo JP žiniomis, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje gydomas asmuo, užsikrėtęs maliarija. Šia ligas panevėžietis vyras susirgo grįžęs iš Zanzibaro – pusiau autonominio Tanzanijos administracinio vieneto. Nei paneigė, nei patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas naujienų portalui JP nepatvirtino, kad Infekcinių ligų klinikoje gydomas panevėžietis, užsikrėtęs maliarija. „Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti.

Lėtinė venų liga daugeliui žmonių pažįstama dėl akivaizdžių simptomų – paryškėjusių ir išsiplėtusių venų. Visgi, nors daugeliui tai atrodo tik estetinė problema ir dažniausiai venų šalinimo operaciją renkasi savo kūno grožiu susirūpinusios pacientės, negydomos lėtinės kojų venų ligos su laiku gali kelti grėsmę sveikatai. Gydytojas kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis sako, kad pastebėjus lėtinės venų ligos požymius, reikėtų kreiptis į gydytoją ir neleisti ligai progresuoti.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Inkstų akmenligė – tai organizmo medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio metu inkstuose kaupiasi įvairios sudėties druskos, vadinamieji inkstų akmenys. Kadangi ligos pradžioje pacientas gali nejausti jokio skausmo, dažnas nė neįtaria turintis sveikatos problemų. Gydytojo urologo Mindaugo Raščiaus teigimu, inkstų akmenlige serga nuo 5 iki 10 proc. lietuvių, o ligos atvejų kasmet tik daugėja.

Per praėjusią parą nustatyta 230 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos dvi mirtys, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Per praėjusią parą pirmą kartą užsikrėtė 165, antrą – 59, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 153,6 atvejo.

Daugumai žmonių, kurie sirgo lengva COVID-19 forma, viruso sukelti padariniai išnyksta per metus, teigiama ketvirtadienį pristatytame svarbiame Izraelio tyrime, o jo rezultatai vertinami kaip „nuraminantys“.  Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2020–2021 metais mažiausiai 17 mln. žmonių Europoje patyrė COVID-19 sukeltus padarinius po to, kai pasveiko nuo viruso.  Tačiau daug kas apie COVID-19 vis dar išlieka neaišku, įskaitant tai, kiek laiko jis išlieka.

Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui bei kokie yra papildomi veiksniai, žiemą didinantys širdies sutrikimų riziką, atsako gydytoja kardiologė. „Žiemą per šalčius sulaukiame daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla ar pakilusiu kraujospūdžiu.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija organizuoja nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Mokymų metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) bus pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas žiemą, kai trūksta saulės. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad apie šio vitamino įvairiapusiškumą kalbama per mažai. Ji atskleidžia, kokių dar naudų mūsų organizmui turi vitaminas D, pataria, kaip teisingai jį vartoti, bei paneigia dažniausius mitus dėl jo poveikio.

Artimieji meta kaltinimus LSMU Kauno ligoninei, prakalbo apie galimą smurtą prieš senjorę. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Dalia, kuri tikina, kad ligoninės seselė galėjo naudoti fizinę jėgą prieš 80-etę jos mamą.

Nuo 2021 metų pasikeitus dantų protezavimo išlaidų kompensavimo tvarkai, gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos, tačiau teritorinėse ligonių kasose vis dar yra ankstesniais metais šioms paslaugoms kompensuoti skirtų ir mirusių gyventojų artimųjų paveldėtų, bet iki šiol neatsiimtų lėšų.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Helicobacter pylori (H. pylori) – virškinamajame trakte aptinkama bakterija. Ją nešioja maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų. Nors nemažai jų suprastėjusia savijauta nesiskundžia, esant silpnesnei imuninės sistemos būklei, H. Pylori bakterija gali sukelti rimtas sveikatos problemas. „Mokslininkai nustatė, jog H. pylori bakterija dažniausiai ardo skrandžio gleivinę.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Pranešant apie naujus omikrono potipius Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas apžvelgė duomenis, ar mums verta dėl to nerimauti. Pasaulio sveikatos organizacija 2021 m. lapkričio mėn. atsiradusį naują koronaviruso variantą omikron (B.1.1.529) paskelbė keliančiu susirūpinimą.

Tikriausiai, ne vienas esame susimąstę, kodėl vieni, atrodo, gali valgyti viską, o kitiems užtenka vos truputį nukrypti nuo mitybos plano ir kūne pradeda kauptis papildomi nereikalingi kilogramai. Dažnu atveju, prie to prisideda išbalansuota virškinimo sistema ir žarnyno veiklos sutrikimai.

 Per praėjusią parą nustatyti 275 nauji COVID-19 atvejai, keturios mirtys, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Per praėjusią parą pirmą kartą užsikrėtė 215, antrą – 53, trečią – 7 žmonės. Ligoninėse gydomi 128 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 169,6 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 16,1 procento.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi ne valstybinių, bet privačių klinikų ar poliklininkų paslaugomis. Tačiau, pasirodo, jos kartais reikalauja sumokėti už tai, už ką ir taip sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuris finansuojamas iš kiekvieno dirbančio gyventojo įmokų. Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.