Sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 dar sumažėjo. Kaip antradienį skelbia NVSC, bendras sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 522,9 atvejo. Dar ankstesnę savaitę jis siekė 592,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje – 309,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje – 578,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po intensyvaus dialogo su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų suinteresuotų šalių atstovais padėjo pamatus sveikatos centrų (SC) kūrimuisi Lietuvoje – netrukus bus patvirtinti SC veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Toks paslaugų teikimo modelis mažose savivaldybėse pagerins bazinių, t. y. dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiama, kad bent 80 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pateikė naujausią informaciją apie legioneliozės protrūkį Kaune. Jų duomenimis, balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

Ketvirtadienį vidury baltos dienos jaunai moteriai sustojus širdžiai prireikė skubios medicininės pagalbos. Laimei, netoliese buvo įrengtas automatinis defibriliatorius. 2023 m. balandžio 27-ąją, apie 12.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus miesto apylinkės teismo jaunai moteriai sustojo širdis. Operatyvi, tiksli teismo darbuotojų reakcija, nepasimetimas stresinėje situacijoje ir žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą, išgelbėjo moters gyvybę.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius. Iki šio termino likus vos dviem mėnesiams, vaistininkai sako, kad naujų vaistinėlių turi pakankamai, tačiau jų pirkimo vis tiek nereikėtų atidėti termino išvakarėms.

Penktadienį pranešta apie seniai matyto masto legioneliozės protrūkį Kauno apskrityje. Naujausiais duomenimis, ligoninėje yra gydoma 12 žmonių, dviejų iš jų būklė yra sunki. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pranešė, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Per praėjusią parą nustatyti 25 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusių žmonių nefiksuota, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 40,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,1 procento. Ligoninėse gydoma 80 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų keturi – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema. Dar prieš kurį laiką viešintas didelės gyvos žmonių eilės vaizdas prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo, teigiama, gali virsti realybe bet kuriame mieste.

Nagų grybelis – problema, kurios gydymas prailgsta. Įsisenėjęs nagų grybelis kenkia ne tik grožiui. Gydytojus neramina ir nauja nagų grybelio rūšis, galinti išplisti po vidaus organus. Apie tai, kokie nagų grybelio tipai yra pavojingiausi, pasakoja gydytoja TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Kojų ir rankų nagų grybelį įtarti galima tuomet, kai ima perštėti tarpupirščiai, atsiranda smulkių pleiskanų, sustorėja arba suplonėja nagų plokštelės.

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Nors atrodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose, kur veržiasi dirbti visi jauni gydytojai, jų turėtų netrūkti, bet būtent čia eilės didžiausios. Po sudėtingo lūžio operacijos reikia laukti savaitę, o vizito pas kardiologą gali tekti palaukti ir pusmetį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors daugelis provincijos žmonių galvoja, kad didmiesčių gyventojai gauną gerą gydymą ir nestovi eilėse, realybė yra kitokia.

Kiekviena būsima mama svajoja apie sveiką naujagimį, tačiau net ir įprasta nėštumo eiga gali būti su nenumatytomis būklėmis, bet jų galima ir išvengti. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja Jūratė Gruodė teigia, kad gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas.  Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio padidėja, jei būsima mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinio patikrinimo.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Rajonų ligoninių vadovai skambina pavojaus varpais – trūksta kai kurių sričių medikų, o esančių didelė dalis tuoj iškeliaus į pensiją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai yra ir pačių gydymo įstaigų vadovų kaltė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Valstybės pažadas, kad pas šeimos gydytoją pateksi per savaitę, o pas specialistą per mėnesį kol kas ir lieka pažadu. „Šiaip galėtų greičiau.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių lygų Lietuvoje – 4 kartus didesnis nei Europos vidurkis. Gydytoja Jolita Badarienė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ tikino, jog ligų išvengti galima, o susirgus, svarbu nuosekliai gydytis.   Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkamu gyvenimo būdu – nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu.

Kenčiančios mėnesinių skausmus Ispanijos moterys gali lengviau atsikvėpti – šalies valdžia įteisino „menstruacijų atostogas“, tad prasidėjus skausmams jos gali į darbą neiti net 3 dienas per mėnesį. Nors Lietuvos politikai apie tokį dalyką kol kas nė nesvarsto, tiek daugelis moterų, tiek medikai tikina, kad kai kurioms moterims laisvadieniai per mėnesines labai praverstų. Mat dažnai užėjus skausmui tenka ryti saujas vaistų, o kartais ir tai nepadeda.

Europos šalių pediatrai neslepia nerimo dėl vaikams skirtų vaistų, įskaitant antibiotikus ir vaistus nuo astmos, trūkumo, kuris, anot jų, kelia grėsmę vaikų sveikatai. Laiške sveikatos apsaugos ministrams, su kuriuo šeštadienį susipažino naujienų agentūra AFP, gydytojai pabrėžė, jog „būtina skubiai rasti greitą, patikimą ir ilgalaikį“ vaistų atsargų problemų Europoje „sprendimą“. „Dėl vaistų trūkumo visoje Europoje kyla grėsmė mūsų vaikų ir mūsų jaunuolių sveikatai“, – įspėjo gydytojai.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvos gydymo įstaigose – pokyčiai. Daugelyje jų atsisakoma reikalavimo dėvėti medicinines kaukes. Vis tik tam tikroms asmenų grupėms rekomendacija išlieka. Balandžio mėnesį šalies gydymo įstaigos viena po kitos paskelbė apie reikalavimo dėvėti medicinines kaukes atsisakymą. Argumentuojama, kad tokio žingsnio imtasi dėl mažo sergamumo COVID-19 infekcija.

Šią savaitę Vilniuje vidurį dienos susmukus bėgikui gydytojai primena, kad nepamatuotas sportavimas gali turėti pasekmes. Staigių mirčių pasitaiko ir profesionaliame sporte, tad sportuojantys mėgėjiškai turėtų būti ypač atidūs. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienio popietę Vilniuje mirė bėgikas. Tragedija įvyko Nemenčinės plente, pėsčiųjų take. Pirminiais duomenimis, vyrui sutriko širdies veikla.

Mokslai, karjera, noras apsirūpinti materialiai daugelio šiuolaikinių moterų gyvenime eina pirmiau nei skuba susilaukti vaikų. Gydytojai apgailestauja, kad to pasekmė neretai gali būti labai skaudi – užsinorėjus vaikų susilaukti vyresniame amžiuje tą padaryti gali būti kur kas sunkiau. Skaičiuojam, kad su nevaisingumu susiduria apie 10–20 proc. pasaulio porų.

Kelmės rajone gyvenančios ir vaikus auginančios mamos šaukiasi pagalbos. Daugiau nei 25 tūkstančius gyventojų turinčiame rajone auga tūkstančiai vaikų, tačiau centrinėje ligoninėje nebeliko jokio budinčio vaikų gydytojo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Per praėjusią parą nustatyti 75 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų nebuvo, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 50,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,2 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,18 mln. žmonių.

Gauti gydytojo konsultaciją neišėjus iš namų ar bent neišvykus iš mažo miestelio? Skamba neįtikėtinai, tačiau, medikų teigimu, tai yra artima ateitis. Jau dabar Kauno klinikose vykdomas pilotinis telemedicinos projektas kol kas akivaizdžiai pasiteisina – net 39 proc. skubios pagalbos reikalavę žmonės galėjo likti rajono ligoninėse, sutaupyta net 320 greitosios kvietimų.

Šalies darželiuose vaikai nuo skarlatinos krenta kaip lapai. Infekcija į ligos patalą guldo ištisas darželių grupes. Vaikus kankina temperatūra, gerklės skausmai, kūno bėrimai. Nuo šių metų pradžios jau fiksuota pusantro tūkstančio susirgimų atvejų. Medikai sako, kad panikuoti nereikėtų, tačiau gydyti savo sergančius vaikus turime iškart, mat liga gali sukelti ir rimtas komplikacijas. Mama Simona su vyru į polikliniką atvedė savo blogai besijaučiantį sūnelį Roką.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo informacijos, jog iš Garliavos į Kauno ligoninės infekcinių ligų skyrių vienas po kito važiuoja legionelioze sergantys gyventojai. Paaiškėjo, kad nustatytų atvejų šiandien jau yra septyni, o vienas vyras yra sunkios būklės, bet vis dar laukiama patvirtinimo dėl ligos. „Garliavoje legioneliozės protrūkis, o informacijos niekur nepateikta.

Pavasarį daugeliui žmonių gali prabusti noras aktyviau sportuoti – vieni į sporto klubus ar bėgimą gatvėse sugrįžta po žiemos, o kiti nori išsiugdyti naują įprotį. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad pradėjus sportuoti svarbu nespausti savęs ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis. Todėl jis dalijasi praktiniais patarimais, kur plačiai nepraveriant piniginės galima ieškoti naudingiausių medžiagų sportuojančio organizmui.

Lėtinis autoimuninis tiroiditas (LAT), dar vadinamas Hašimoto tiroiditu arba lėtiniu limfocitiniu tiroiditu, yra autoimuninis skydliaukės susirgimas, kurio metu paciento imuninė sistema pradeda atakuoti ir naikinti skydliaukės ląsteles, taip sukeldama skydliaukės veiklos sumažėjimą – hipotirozę ir yra dažniausia šios ligos atsiradimo priežastis.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Atėjus pavasariui žmonės vis dažniau skundžiasi nusilpusiu imunitetu ar užklupusiomis peršalimo ligomis. Nors sprendžiant tokias problemas dažniausiai griebiamasi vaistų, tačiau dažnai net nesusimąstoma, kad vienas mūsų organizmui itin svarbus mikroelementas gali padėti ne tik atstatyti prarastas jėgas, bet ir sustiprinti imunitetą.  Tas mikroelementas yra cinkas. Vyrams ir moterims jo reikia skirtingai.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų ir šiandien, toliau vystosi neįtikėtinais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina.

Per praėjusią parą nustatyti 75 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė du žmonės, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 52,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,2 procento. Ligoninėse gydoma 70 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų trys – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Šiemet balandžio 23–29 dienomis minimos PSO ir Europos imunizacijos savaitės metu dėmesys bus skiriamas vakcinacijai, reaguojant į pasaulinį skiepijimo rodiklių nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos. Pirmuosius nerimo signalus kelia Europoje praėjusiais metais ėmusi plisti difterija, nuo kurios skiepijamasi vis vangiau – užfiksuoti 371 atvejai. Infektologai perspėja, kad infekcijos protrūkis gali pasiekti ir Lietuvą.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Radviliškio gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros centre ir Radviliškio ligoninėje. Ministras su gydymo įstaigų vadovais ir darbuotojais aptarė gydymo įstaigų veiklą, eilių situaciją, biurokratizmo mažinimo priemones.  Radviliškio rajone greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas teikia keturios brigados, kurių kiekviena per parą aptarnauja po septynis aštuonis iškvietimus.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (toliau – kompensuojamosios MPP) specialisto sprendimu bus galima įsigyti anksčiau nei jos turėtų būti pasibaigę, jeigu buvo prarastos dėl pagrįstų priežasčių. Taip pat įsigalios papildomi pokyčiai I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias MPP, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

Ketvirtadienį, balandžio 27d., eidamas 78-uosius metus mirė žinomas Lietuvos gydytojas ortopedas, visuomenės ir politikos Mykolas Biliūnas.  Jo netektis sutapo su Medicinos darbuotojų diena. M. Biliūnas gimė 1945 m. Kaune. Studijavo Kauni medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Nuo 1972 m. buvo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojas traumatologas-ortopedas.

Antakalnio poliklinikoje baigėsi daugiau nei du metus trukęs pilotinis poliligotumo projektas. Projekte dalyvavo daugiau nei viena lėtine liga sergantys pacientai, kuriems buvo užtikrinamas efektyvus sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pritaikant individualią priežiūrą kiekvienam asmeniui patogiais ir inovatyviais būdais. Pabaigus projektą matomi teigiami pokyčiai pacientų sveikatai ir paslaugų kokybei.

Balandžio 27 d. minima Lietuvos medicinos darbuotojų diena. 1918 m. balandžio 27 d. buvo įkurtas Sveikatos komitetas, kuris padėjo pagrindus šalies sveikatos apsaugos sistemai. Tad šiemet balandžio 27 d. minima dviguba šventė – profesinė medikų diena ir 105-ių metų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos jubiliejus.

Sušilus orams, visi skuba laisvą laiką praleisti gamtoje, tačiau poilsį dažnai apkartina vabzdžiai, kurių įkandimai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Nors Lietuvoje gyvybei pavojingų vabzdžių nėra, tačiau kai kurių iš jų įgėlimai gali ne tik sukelti nemalonius pojūčius, bet ir iššaukti alerginę reakciją.

 Per praėjusią parą nustatyta 214 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėja ir siekia 56,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,5 procento. Ligoninėse gydoma 70 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų du – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai kartu su Lietuvos infektologų draugija parengė rekomendacinį suaugusiųjų skiepijimo kalendorių visuomenei. Jame – medikų rekomendacijos, kada, įvertinus žmogaus amžių ir sveikatos būklę, tinkamiausias laikas skiepytis, norint išvengti vienos ar kitos infekcijos ar jos komplikacijų, o kada ir kokius skiepus reikėtų atidėti, pavyzdžiui, planuojant nėštumą.

Atėjus pavasariui, mūsų kasdienybė pradeda keistis – šiltėjant orams ir ilgėjant dienoms, norisi ilgiau būti gryname ore, pajudėti. Tačiau, kad ir kaip malonu būtų stebėti gamtos atgijimą, pavasarinis nuovargis, stresas ir nerimas gali tapti iššūkiu mūsų sveikatai bei vidinei ramybei, todėl ypač svarbu žinoti, kaip palaikyti gerą savijautą ir neprarasti energijos. Geros savijautos mėnesį švenčiančio prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą, nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą. Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas.

Nors vasara jau čia pat, tačiau neretam nepavyksta išvengti peršalimo. Vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai užklumpančios virusinės ligos gali būti signalas, kad organizmas prašo poilsio ir jau laikas planuoti atostogas. Vaistininkė pataria, kodėl nereikia atidėlioti poilsio, kaip išvengti priešatostoginio streso ir tinkamai pasiruošti laisvų dienų laikotarpiui. Vis dar galima išgirsti besididžiuojančių sukauptu rekordiniu atostogų dienų skaičiumi.

Valdantieji ir institucijų vadovai sako, kad sveikatos apsaugos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, bet opozicija su tuo nesutinka. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje išklausė informaciją apie sveikatos sistemos pasirengimą išorės grėsmėms ir darbą krizių bei karinių grėsmių atveju.

Chroninis venų nepakankamumas – viena iš labiausiai dominuojančių būklių Europos sąjungos šalyse. Gydytojas kraujagyslių chirurgas Rokas Petrutis sako, kad kojų venų ligų simptomais – kojų tinimu ar sunkumo jausmu kojose, skundžiasi kas antras suaugęs žmogus. Remiantis tyrimų duomenimis, išsiplėtusias kojų venas, t.y. varikozę, turi apie 30 proc. Vakarų Europos moterų ir apie 20 proc. vyrų.

Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikė nuteista dėl tarnybinių pareigų neatlikimo, po to, kai išblaivinti į policijos komisariatą atvežtas panevėžietis mirė laikino sulaikymo kameroje. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra,  penktadienį Panevėžio apylinkės teismo paskelbtu nuosprendžiu slaugos specialistė D. S. pripažinta kalta dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Teismas jai skyrė 4 tūkst.