Sveikata

Kauno klinikų pacientas Jonas, prisimindamas pirmuosius ligos simptomus, pirmiausia įvardija ūmų skausmą valgant. „Kasdien jaučiau vis stipresnį skausmą po šonkauliais ties saulės rezginiu, – pasakoja vyras. – Kai nebegalėjau visiškai valgyti, supratau, kad taip neturėtų būti, todėl kreipiausi į gydytojus.“ Kauno klinikose, įtarus žarnų nekrozę, diagnozės patikslinimui budėjimo metu pilvo chirurgai pacientui skubiai atliko diagnostinę operaciją. Kaip teigia doc.

Šlapimas gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą. Nors sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvos spalvos, tačiau tam tikrais atvejais jis gali būti net žalias ar violetinis.

Per praėjusią parą nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 84,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 14,5 procento. Ligoninėse gydomi 98 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų trys – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Nors rūkymui mažinti imamasi vis naujų priemonių, specialistai pažymi, kad jų dar nepakanka. Štai kad ir naujas laukiantis nurodymas ant kaitinamojo tabako gaminių žymėti įspėjimą apie grėsmę sveikatai Lietuvoje neatsiras. Pasirodo, populiarieji rūkymo prietaisai yra nepridegami, o kaitinami, todėl vadinami bedūmiais. Ekspertai gi pažymi, kad visuose rūkaluose esantis nikotinas vienodai pavojingas. Lietuvoje žaibiškai populiarėjant kaitinamojo tabako gaminiams Vyriausybė ėmėsi veiksmų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Sveikatos apsaugos ministerija keis nuo šių metų įsigaliojusią, bet moterų iniciatyvų, gydytojų bei dalies politikų sukritikuotą cezario pjūvio tvarką. Mat nors ji leido nėštukėms susimokant gimdyti cezario pjūvio būdu, po operacijos ištikus komplikacijoms, gydymo išlaidas mamos jau turėjo dengti pačios. Dabar tvarką ministeriją keis ir gimdyvės už komplikacijų gydymą pačios nebemokės.

Išgirdęs Seimo nario Dainiaus Kepenio klausimą apie perteklinio cukraus vartojimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jį pamėgino nuleisti juokais pasiūlydamas uždaryti cukraus fabriką. Tačiau ar perteklinio cukraus vartojimas – juoko verta reikalas? Per Vyriausybės valandą ministro dažnai nevengiantis paklausti politikas šįkart teiravosi dėl vis didesnį ir gydytojams susirūpinimą keliančios problemos.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Skydliaukė – maža, bet labai svarbi endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, sugebanti iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei.

Daugelis yra ne kartą girdėję, kad pavasaris – vitaminų ir maisto papildų trūkumo metas. Todėl nieko keisto, kad šie produktai yra vienas populiariausių būdų, padedančių stiprinti imunitetą po žiemos sezono. Visgi šeimos gydytojas ir vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, kokią žalą gali sukelti netinkamas papildų vartojimas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriaus neurologų konsultacijai pacientus, kuriems įtariama Parkinsono liga, atsiunčia šeimos gydytojai. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis pastebi, kad kas mėnesį tenka diagnozuoti 1–2 naujus ligos atvejus, tad sergančiųjų išties daug. Statistikai teigia, kad Lietuvoje šia liga serga per 11 tūkstančių žmonių.

Pavasarį lydi ne tik džiugi atgimimo nuotaika, bet ir dažną užklumpantis nuovargis. Specialistai patvirtina, kad tam yra ne viena priežastis – tiek dar vartojamas žiemiškas maistas stokoja būtinų medžiagų, tiek ir vitamino D atsargos yra išsekusios. Vis dėl to labiausiai liūdina tai, kad bendri lietuvių mitybos įpročiai nėra teisingi ir kitą kartą veda į lėtines ligas.

Klaipėdos miesto savivaldybė balandžio 17–27 d. kviečia klaipėdiečius nemokamai pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze nuo erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Ši paslauga finansuojama iš Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonės „Erkių platinamų ligų profilaktika“. Klaipėdos mieste gyventojų sergamumas erkiniu encefalitu didėja nuo 2006 m., o šiemet jau užfiksuoti pirmieji erkių platinamų ligų atvejai.

Jau ne vienerius metus Lietuvoje daugiausiai gyvybių nusineša širdies ir kraujotakos sistemos ligos, įskaitant tokias ūmias būkles, kaip smegenų insultas ar miokardo infarktas. Remiantis naujausiais Higienos instituto (HI) duomenimis, būtent šios ligos sukelia beveik pusę – 48 proc. – mirčių šalyje. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pasakoja, kaip apsisaugoti nuo blogiausių scenarijų, o nelaimės atveju – simptomus atpažinti kuo greičiau.

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus. Doc.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai neturi mokėti už kojų venų operacijas. Kad ir koks operacijos metodas yra pritaikomas, už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientui už jas papildomai mokėti nereikia.  Turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs.

Per praėjusią parą nustatyti 156 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 87,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 14,2 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,18 mln. žmonių.

Nauja COVID-19 atmaina, atsakinga už infekcijų antplūdį Indijoje, sukėlė baimę, kad ji taip pat gali padidinti susirgimų skaičių Jungtinėje Karalystėje (JK). Tyrimai rodo, kad naujasis variantas – Arcturus gali būti 1,2 karto labiau užkrečiamas nei paskutinis COVID-19 variantas. Taip pat žinoma kaip omicron subvariantas XBB.

Jurbarko ligoninėje – vienintelis sergantis vaikas, o gydytojo jam apžiūrėti nėra. Su tokia realybe susidūrė keturmečio berniuko mama. Matydama, kad naktį sūnaus būklė prastėja, mama tikėjosi budinčio gydytojo pagalbos, tačiau šis taip ir nepasirodė. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad tiek gydytojas, tiek kitas personalas padarė pažeidimų. Ligoninei taip pat rekomenduota tobulinti darbo tvarką.

Pavasariui įsibėgėjant, žmonėms vis dažniau traukiant į gamtą, imantis sodo darbų, daugėja ir akių traumų, kurios atveda į skubiosios pagalbos skyrių. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojas Audrys Kukulskis pranešime spaudai pateikia išsamią atmintinę, ko imtis, o ko jokiu būdu nedaryti patyrus akies traumą.

Beveik dveji metai – tiek laiko didžiosiose Lietuvos ligoninėse pacientai laukia būtinos kelio keitimo operacijos. Klubo endoprotezo gali tekti palaukti keturis mėnesius, rodo naujausi Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. „Toks ilgas laukimas, akivaizdu, nėra naudingas pacientui. Atsiranda komplikacijų ir kitų problemų grėsmė. Nedaug pacientų žino, kad to išvengti galima pasirinkus regionines ligonines. Jose kelio ar klubo keitimo operacijų vidutiniškai laukiama vos 2 mėnesius.

Įsipjovus ar kitaip susižeidus dažnai griebiamės pleistro, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas kraujavimui sustabdyti. Kada klijuoti pleistrą, o kada žaizdą bintuoti? Kokius sužalojimus gydyti namie, o kada vykti į skubios pagalbos skyrių?  „Dažniausiai vaistinėje klausiama, kada naudoti sterilius ir nesterilius pleistrus ar tvarsčius. Dažnai pacientai nesupranta sterilaus tvarsčio būtinybės esant kraujuojančiai, atvirai žaizdai ir naudoja bet kokį po ranka pakliuvusį tvarstį.

Į mūsų kūną dabar jau žvelgiama kaip į vieną superorganizmą, sudarytą iš žmogaus ir mikrobų ląstelių. Jei sutrinka žarnyno mikrobų balansas, gali prasidėti sveikatos problemos – su tuo siejama daugybė lėtinių ligų.  Kaip išsaugoti žarnyno mikrobų balansą, kaip jį veikia žmogaus amžius, kokia tinkamiausią dietą pasirinkti ir ko reikėtų vengti? Apie tai pranešime spaudai pasakoja „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė.

37 m. krepšininkas Artūras Valeika save vadina laimės kūdikiu. Jam sėklidžių vėžys diagnozuotas ligos pradžioje. Kaip ir įprasta profesionaliems sportininkams, p. Artūrui buvo atliktas privalomas specifinis šlapimo tyrimas – siekiant patikrinti, ar krepšininkas nevartoja draudžiamų medžiagų. Tyrimo rezultatai medikams sukėlė įtarimų, o po vizitų pas gydytojus krepšininkui buvo nustatyta onkologinė liga.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau atliekamos transtorakalinės stulpelinės plaučių darinių biopsijos kompiuterinės tomografijos kontrolėje. Tai yra dažnas krūtinės susirgimų diagnostikoje naudojamas tyrimo metodas, itin aktualus plaučių ligomis sergantiems pacientams. Transtorakalinė biopsija kompiuterinės tomografijos kontrolėje yra minimaliai invazyvi, saugi bei aukštą diagnostinę vertę turinti procedūra. Šią biopsiją RŠL atlieka gydytojas krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas.

11 300 – tiek susilaukti vaikelio siekiančių žmonių per šešerius metus pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiama galimybe nemokamai gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus. Šioms išlaidoms padengti prireikė 14 mln. eurų. fondo lėšų. Ligonių kasos primena, kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos ir kur poroms dėl jų kreiptis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai 2022 metais išanalizavo Europos Skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų sistemoje (RASFF) registruotus atvejus apie aptiktus nesaugius maisto papildus, kurie buvo uždrausti tiekti rinkai. Tokių pranešimų praėjusiais metais buvo daugiau nei 100 ir pagrindinė maisto papildo uždraudimo tiekti rinkai priežastis – produkto sudėtyje aptiktas neautorizuotas naujas maistas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof.

Endoskopiniai tyrimai reikalingi tam, kad būtų galima diagnozuoti viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto ligas. Kaip atliekami šie tyrimai? Ar jie atliekami su nejautra? Kokios dietos prieš tyrimus reikia laikytis? Ar ruošiantis šiems tyrimams galima vartoti kasdienius vaistus? Į šiuos ir kitus, pacientams dažniausiai kylančius klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia gerinanti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje yra per 100 tūkst.

Pavasaris – metų laikas, kuris vieniems asocijuojasi su geru oru, o kitiems jis primena apie „sugrįžtančias“ alergijas ir negalavimus. Jų spektras itin platus – nuo lengvo bėrimo iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko. „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad šiuo metų laiku žmonės pagalbos dažniausiai ieško dėl alergijos žiedadulkėms (šienligės), vabzdžių įkandimams, saulei, vandeniui ir maistui. Ji aiškina to priežastis, išskiria rizikos grupes ir pataria, kaip sau padėti.

Per praėjusią parą nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, fiksuotos dvi mirtys, rodo trečiadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 92 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 14,8 procento. Ligoninėse gydoma 117 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Artėjanti sveikatos apsaugos reforma kelia vis daugiau šurmulio. Ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ją įgyvendinus žmonės lengviau galės patekti pas gydytojus. Kritikai tikina, kad atvirkščiai – eilės pas medikus tik ilgės. Plačiau apie reformą TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Girdime, kad jau netrukus prasidės sveikatos apsaugos sistemos reformos. Žmonės nuogąstauja, kad jungsis ligoninės ir poliklinikos.

Balandžio 3–9 d. sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, tačiau į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 793,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 13-ąją šių metų savaitę (kovo 27 d. – balandžio 2 d.) jis buvo 917,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Parkinsono liga – viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų, ji yra antra pagal dažnį po Alzheimerio ligos. Neurodegeneracija – nervinių ląstelių funkcijų prastėjimas ir nykimas – Parkinsono ligos metu prasideda žarnyno bei kitų periferinių nervų galūnėlėse ir palaipsniui per 15–20 metų išplinta į nugaros ir galvos smegenis.

Motyvuoti ir kurti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams, standartizuoti ir skaitmenizuoti teikiamas paslaugas šalies mastu, nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos, dar aukščiau pakelti kokybės kartelę teikiamoms paslaugoms – tokia yra vizija, liepos mėnesį startuojant vieningai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai.

Per praėjusią parą nustatyti 29 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 91 atvejį, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,8 procento. Ligoninėse gydomi 96 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Seime antradienį bus aptarta cezario pjūvio operacijos (CPO) nėščiosios pageidavimu paslaugos organizavimo tvarka. Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pasitarimą rengia Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė. Jame dalyvaus Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, akušeriai-ginekologai, klinikų atstovai, pranešė Seimas.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo apie pievose bundančias erkes ir vieną pavojingiausių jų sukeliamų ligų – Laimo ligą. Pradėta gydyti pačioje pradžioje Laimo liga nėra pavojinga, tačiau laiku nepastebėta ji gali pažeisti svarbias organizmo sistemas. Dažnai pirmas Laimo ligos simptomas būna apskritas raudonas odos bėrimas su aiškia centrine zona, kuris susiformuoja per 3–30 dienų po erkės įsisiurbimo.

Nepatenkinti eilėmis ar paslaugų kainomis Lietuvoje dalis tautiečių traukia gydytis svetur. Ligonių kasos teigia, kad panaikinus pandemijos ribojimus tokių asmenų padaugėjo. Tuo metu pasiryžę už paslaugas susimokėti iš savo kišenės lietuviai ypač plūsta į Turkiją, kur visų pirma juos labiausiai vilioja dantų gydymas.   Pernai ligonių kasos sulaukė 131 prašymo kompensuoti gydymosi išlaidas užsienyje. Palyginimui, užpernai jų buvo 91, 2020 m. – 109, 2019 m. – net 157 prašymai.

Diagnozė vaikui – autizmo spektro sutrikimas. Daug su tuo susidūrusių šeimų tai priima kaip verdiktą ir net išgyvena savotišką netektį. Vis tik gydytojai ragina visų pirma matyti vaiką, o ne jo ligą ar sutrikimą. Taip pat jie ragina būti ypač atidiems vaiko elgesiui ir kreiptis į specialistus vos pastebėjus įtartinus simptomus – tik tuomet vaikui padėti galima efektyviausiai.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Viena didžiausių šalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigų – Centro poliklinika – pakliuvo į darbo inspektorių akiratį. Pasiskųsta, kad pasikeitus vadovui dirbti esą pasidarė sudėtinga – pablogėjo emocinis klimatas. Pats įstaigos vadovas Zdislavas Skvarciany su tuo kategoriškai nesutinka. Atsakingos institucijos patvirtina – signalų dėl įstaigoje galimai tvyrančios psichologinės įtampos būta, tačiau jie nepasitvirtino.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ėmusis greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos niekam nekilo abejonių dėl jos poreikio, pripažįstama, kad dalis darbuotojų po liepos 1 d. neišvengiamai paliks darbą. Patys GMP stočių vadovai veiksmų ragina imtis jau dabar, mat kai kur situacija gali tapti kritinė.  Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Nors apie rūkymo žalą visuomenei į galvą kalama seniai, ne vienas į tai spjauna ir mesti rūkyti suskumba tik tada, kai sveikata jau gerokai pašlyja. Medikai pažymi, kad atsikratyti šios priklausomybės nėra paprasta ir net metus rūkyti neigiamos pasekmės sveikatai gali būti jaučiamos dar 5 metus. Didelė dalis sveikatos sutrikimų, ištinkančių vidutiniame ir vyresniame amžiuje, yra susijusi su pacientų gyvenimo būdu.

Per praėjusią parą nustatyti 36 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 110 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 16,5 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,18 mln. žmonių.

Kartais vis dar tenka išgirsti pasvarstymų, ar tai, kokiu transportu – nuosavu ar greitosios automobiliu – pacientas yra atgabentas į ligoninę, gali turėti įtakos pirmumo eilei pagalbai gauti. Specialistai pažymi, kad čia svarbus tik vienas kriterijus – paciento būklės sunkumas.

Daugiau nei 400 mln. eurų – tiek Sveikatos apsaugos ministerija per artimiausius septynerius metus skirs gydymo įstaigų pertvarkai, kurią pradės jau rugpjūtį. Skirtingose šalies savivaldybėse sujungiant ligonines ir poliklinikas, atsiras sveikatos centrai. Jie orientuoti į pirminės grandies – šeimos gydytojų, psichikos, odontologijos ir įvairias ambulatorines paslaugas.

Jei jūsų artimieji kreipėsi dėl dantų protezavimo, gali būti taip, kad mirus tokiam artimajam ligonių kasose liko paveldėtojui priklausančių lėšų. Dalis žmonių, palaidojusių artimuosius ir paveldėjusių jų turtą, greičiausiai nė nežino, kad mirusieji savo lėšomis protezavo dantis ir laukė patirtų išlaidų kompensacijos.