Sveikata

Normalus pulsas paprastai nustatomas pagal tai, kiek kartų širdis suplaka per minutę (bpm). Faktinės vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies ritmas yra tai, kiek kartų per minutę mūsų širdies plakimas. Normalus širdies ritmas kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau įprastas suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai būna apie 60–100 k/min. Poilsio metu mūsų širdies plakimas sulėtėja.

Jei mintyse pagalvojate apie širdies smūgį, pirmiausia įsivaizduojate tokią sceną – vyras aikteli, griebiasi už krūtinės ir krenta ant žemės.  Tačiau  širdies smūgio auka gali tapti ir moteris. Nors kai kurie simptomai yra bendri tiek vyrams, tiek moterims, tačiau  Dr Joseph Fritz iš Alabamos universiteto aiškina, kad jie gali būti nepaprastai skirtingi. Vyrai ir moterys gali justi skausmą ir spaudimą krūtinėje bei skausmą kakle, žandikaulyje, rankose ar nugaroje.

Kauno klinikas parvežtas Ukrainoje sužeistas lietuvis karys, jo būklė stabili. „Minėtas žmogus yra Kauno klinikose, jo būklė stabili, – BNS ketvirtadienį sakė klinikų atstovė Ieva Tamulytė. – Pacientas nenori skelbti daugiau informacijos apie savo sveikatos būklę.“ Pirmasis apie sužeistą karį pranešė LRT naujienų portalas. LRT žiniomis, tai vienas iš dviejų balandį netoli Bachmuto sužeistų lietuvių, kovojančių Ukrainos kariuomenės užsieniečių legione.

Dažnai žmonės negali paaiškinti, dėl ko jaučiasi nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

Prasidėjus vasaros kelionių sezonui vaistininkai vis dažniau išgirsta klausimą – kokius vaistus reikia vežtis su savimi į užsienį? Vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad ruošiantis kelionei svarbu ne tik žinoti, kokius vaistus reikėtų turėti su savimi, bet ir lygiai taip pat iš anksto pasirūpinti dokumentais dėl reikiamų receptinių vaistinių preparatų vežimosi kartu.

Lauke gaminamas maistas suburia ir suartina, todėl šiltuoju metų sezonu daugelis mėgaujasi būtent grilio patiekalais. Šašlykai, kepsneliai, mėsainiai ar dešrainiai – ką mėgstamiausio pačirškinti kepsninėje randa daugelis, tarp jų – ir vaikai. Tėvai dažniausiai skyla į dvi stovyklas: mažiesiems leidžiantys mėgautis grilio patiekalais ir manantys, kad jie skirti tik suaugusiems. Vaikų gastroenterologas prof. dr.

Apie vitamino D naudą itin daug kalbama šaltuoju sezonu, tuo tarpu atšilus orams dažnas gali pamanyti, kad šio vitamino pakankamai pasisavins iš saulės. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad mūsų klimato sąlygomis vitamino D iš saulės gali pakakti tik retam žmogui, todėl ji dalijasi patarimais, kaip juo pasirūpinti vasarą. Kiek laiko reikėtų praleisti saulėje? „Atšilus orams vis dažniau tenka išgirsti, kad žmonės vietoje vitamino D rinksis ilgesnį buvimą saulėje.

Nugaros skausmas yra viena dažniausių žmoniją varginančių problemų. Maždaug 80 proc. gyventojų bent kartą per metus patiria įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, kurie sutrikdo jų įprastą kasdienę veiklą. Tarp retesnių atvejų nugaros skausmas gali būti susijęs ir su naviko atsiradimu.

Graži, švytinti veido oda, tolygus atspalvis ir išspręstos veido problemos. Skamba kaip svajonė, bet kaip ją pasiekti? „Mes išskyrėme dažniausiai kylančias veido odos problemas ir sukūrėme produktus, tinkančius toms problemoms spręsti, - sako Vytautas Tauginas, „Moon Cosmetics“ direktorius. Renkamės būti ne odos priežiūros produkto pardavėjais, o jūsų odos problemų sprendėjai ir geros odos būklės puoselėtojai.

LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojai informuoja, kad gydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų ir ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga mažylių negalima prausti. LSMU Kauno ligoninėje nuo rudens kone kiekvieną savaitę nuolat gydomi 5-7 vaikai. „Kai kurie patenka į Vaikų intensyvios terapijos skyrių arba tenka taikyti chirurginį gydymą.

Pavasaris ir vasara ne visiems žmonėms atneša tik gerų emocijų. Šienlige sergantys su čiauduliu ir užgulusia nosimi kovoja keletą mėnesių, o paskutiniais metais gydytojai pastebi ir naują tendenciją – itin sudirgusias akis. Šienligė reikalauja daug kantrybės vartojant vaistus ir nemažai išlaidų tyrimams bei medikamentams.

Respublikinės Šiaulių ligoninės infekcinių ligų gydytojai Pasaulinę hepatito dieną pasitiko tikėdami, kad jau šiais metais atsiras metodika ir nuo hepatito C galės pradėti gydyti visus, kuriems diagnozuojamas šis klastingas virusas. Prieš metus šalyje pradėjus vykdyti nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, labai padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuojama ši klastinga liga. Tačiau iki šiol gydymas skiriamas tik diagnozavus antrą arba vėlesnį fibrozės laipsnį.

Praėjusią savaitę Kaune šeima, netekusi mylimo žmogaus, neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Šis sprendimas viltį grįžti į pilnavertį gyvenimą dovanojo 5 žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo registruotas efektyvus organų donoras. Šio Donoro artimųjų kilnus sprendimas paaukoti organus donorystei, sugrąžino viltį pasveikti 5 žmonėms.

Šiuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas tiria salmoneliozės protrūkį, kuris siejamas su maitinimo įstaiga, t. y. asmenys simptomus pajuto pavalgę toje pačioje įstaigoje. Protrūkyje nustatyti du atvejai. Organizuojamas tos įstaigos darbuotojų laboratorinis ištyrimas. Informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri tirs ir nustatys, ar buvo pažeisti maisto saugos reikalavimai.

48-erių vilnietė Aurelija pas ginekologą lankydavosi kasmet, profilaktiškai. Per vieną apžiūrą ginekologė aptiko įtartiną polipą. Netrukus moteriai diagnozuotas gimdos kūno vėžys. Tai –trečia pagal sergamumą onkologinė moterų liga Lietuvoje. Vidutinis moterų, kurioms nustatomas šis vėžys, amžius yra 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesnės. Daugiausia sergančiųjų Europoje skaičiuojama Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje.

Pastarąjį dešimtmetį jaunų žmonių nerimas stipriai išaugo visame pasaulyje. Nuo pilnametystės jauni žmonės jaučia vis daugiau streso ir su juo susijusių simptomų, kurie laikui bėgant niekur nedingsta. Natūralu, kad kai kurie gyvenimo įvykiai gali sukelti trumpus nerimo epizodus. Jų metu padažnėja širdies ritmas, spazmuoja žarnynas, vargina viduriavimas, pykinimas, prakaitavimas, karščio pylimas, rankų tremoras.

Žiniasklaidoje vis skambant istorijoms apie neaiškiomis medžiagomis ar rūkalais apsinuodijusius paauglius, vaistininkas Rimvydas Blynas pataria, kokių veiksmų imtis pastebėjus simptomus ir kaip patiems rūkantiems tėvams rodyti tinkamą pavyzdį, atsikratant šio žalingo įpročio. Visame pasaulyje, kaip skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija, kasmet dėl tabako žalos miršta apie 8 mln. žmonių, iš jų daugiau nei milijonas – pasyvūs rūkaliai.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai „tyliąja liga“ vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė–chemoterapeutė prof.

Proktologiniai tyrimai dažniausiai atliekami atsiradus negalavimams, susijusiems su tiesiąja žarna arba galine storosios žarnos dalimi – išange. Dėl nemalonių pojūčių dalis pacientų baiminasi atlikti tokius tyrimus, tačiau reikėtų žinoti, kad jie neskausmingi, o pats procesas trunka vos kelias minutes.

Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras praneša apie kritinę situaciją. Nurodoma, kad kritiškai sumažėjo kraujo atsargos – trūksta beveik visų kraujo grupių kraujo.  „Donorų aktyvumas nebepatenkina poreikio. Per dieną turime sulaukti mažiausiai 120 donorų, kad patenkintumėme išaugusį poreikį. Tai jau tampa pavasario-vasaros tendencija. Todėl labai raginame registruotis ir atvykti į Santaros klinikų Kraujo centrą“, – sako Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Gegužės 21 d. suėjo 40 metų, kai pasaulyje minima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS diena. Nors per tą laiką gydant ŽIV pasiekta daug pozityvių pokyčių, Lietuva pagal mirštamumą nuo AIDS pirmauja Europoje. Kodėl taip yra, kalbamės su gydytoja infektologe prof. Raimonda Matulionyte.   „Nors nuo 2018 m. veiksmingas gydymas dėl ŽIV Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas visiems, daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo, – teigia gydytoja R. Matulionytė.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai pranešant, jog 2023 metais numatomas 2 mln. eurų mažesnis finansavimas būtiniausių sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui, socialdemokratai sako, jog tai – dar vienas perspėjimas, primenantis, kad Arūno Dulkio ligoninių reforma yra „stumiama buldozeriu“, nepaisant apčiuopiamos žalos sveikatos paslaugų kokybei bei prieinamumui, rašoma socialdemokratų pranešime spaudai.

Pirmadienį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje nuskambėjo žinia, kad VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė nuo š. m. birželio 4 d. nebedirbs Kėdainių ligoninėje. Netrukus, nelaukiant, kol dabartinė direktorė paliks pareigas, bus paskelbtas konkursas VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigoms užimti.

Lietuvoje praėjusią savaitę baigėsi gripo sezonas, tačiau registruotos dar dvi mirtys nuo šios ligos, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Gripo sezonas prasidėjo pernai spalį ir tęsėsi iki gegužės vidurio. „Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei informacija teikiama tik pagal poreikį“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Nors vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (o per didelius karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), dažnai žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad tyras vanduo jiems tiesiog neskanus.

Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą visuomenės sveikatos srityje ir tapo dideliu žingsniu infekcinių ligų gydyme. Visgi, gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie savavališkai nusprendžia gydytis šios rūšies vaistais. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rita Keturakienė pažymi, kad antibiotikai gelbėja milijonus gyvybių, tačiau itin svarbu žinoti, kad juos vartoti galima tik su gydytojo paskyrimu ir griežtai laikytis nurodymų.

Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės.

Per praėjusią parą nustatyti devyni nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 33,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,8 procento. Ligoninėse gydomi 64 COVID-19 sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Parlamentarai svarsto suteikti teisę medikams atsisakyti gydyti jiems grėsmę keliančius ar įžeidinėjančius pacientus. Šią savaitę po pateikimo pritarta tai numatančioms Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pataisoms. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 38. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Ypač garsiai apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms Lietuvoje prabilta praėjusių metų vasarį, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje. Nors valdantieji tikina, kad sveikatos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, opozicijos ir medikų asociacijų atstovai mato skylių.  Tai, kad Lietuvos sistemos pasirengimas ne idealios formos, leidžia suprasti ir akademinės bendruomenės specialistai.

Gyventojai jau kurį laiką su nerimu stebi situaciją slaugos ligoninėse, kur nuosekliai mažėja lovų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naują paslaugą – slaugą į namus, artimieji nuogąstauja, kad visi priežiūros rūpesčiai gali gulti ant jų pečių. Opozicija kritikuoja, kad sistema sklandžiai negalės veikti vien dėl jau dabar akis badančio slaugytojų stygiaus. Valdantieji gi atkerta, kad tai – ir pačių savivaldybių atsakomybė.

Menopauzės metu vykstantys pokyčiai daro įtaką ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Visgi, šiuolaikinė medicina padeda moterims lengviau išgyventi šį laikotarpį. Kaip natūraliomis priemonėmis švelninti menopauzės simptomus, pasakoja gydytoja TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Įprastai menopauzė nustatoma sulaukus 45–55 m., tačiau šio proceso pradžia yra jau nuo 40 m. Šiuo laikotarpiu ima silpti kiaušidžių veikla ir dėl to organizme natūraliai mažėja moteriškų hormonų.

Per praėjusią parą nustatyti devyni nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 33,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,8 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Į pabaigą einant dabartinio Kauno klinikų generalinio direktoriaus kadencijai, nesutariama, kokie reikalavimai turėtų būti keliami šios vienos iš svarbiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri yra viena iš Kauno klinikų dalininkių, nori nustatyti mažesnius reikalavimus, nei į panašias pareigas buvo taikomi iki šiol. Ministerija tai motyvuoja siekiu pritraukti daugiau kandidatų, nes pasitaikydavo atvejų, kai konkurse dalyvaudavo tik vienas žmogus.

Sovietmečio deficito laikus primenanti šiandiena – Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų. Tėvai priversti važinėti po visas miesto vaistines ir ieškoti savo vaikams reikalingų antibiotikų. O pediatrai priversti dirbti kone karo sąlygomis – mat antibakterinių medikamentų likučiai vaistinėse, tačiau jie nebūtinai tinka mažajam pacientui. Gydytojai ir vaistininkai situaciją vadina tragedija ir sako, kad rudenį ji gali dar pablogėti.

Respublikinė Šiaulių ligoninei (RŠL) trūksta net 72 įvairių sričių gydytojų. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Pauliukas ramina, kad dėl to darbas tikrai nestoja. Negana to, jis primena, kad tokia situacija – daugelio ne tik rajoninių, bet jau ir regiono lygio ligoninių realybė. Įstaigos direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas, tad ne išimtis – ir jo vadovaujama ligoninė.  „Šiandien pas mus dirba 2319 darbuotojų, iš jų 417 yra gydytojai.

Jau beveik 27 metus Kėdainiuose šeimos gydytoja dirbanti Viltara Dūdienė atvira – po studijų grįžti dirbti į tą kraštą, kur užaugo, gal labai ir neplanavo, tačiau dabar likimo nepeikia. Kaip sako pašnekovė, čia ji jau įleido šaknis, yra atpažįstama ir mylima pacientų. Giedros nuotaikos nestokojanti gydytoja neslepia, kad būti užkalbintai pacientų gatvėje – vienas darbo mažesniame mieste ypatumų. Ji pažymi, kad kartu tai didelis privalumas, proga stebėti, kaip užauga kelios kartos.

Tyrimai rodo, kad paauglių miegas yra sutrumpėjęs 2–3 valandomis. Tai, gydytojų teigimu, jau kelia didžiulį pavojų jaunų žmonių sveikatai. Neurologai ne veltui paauglių miegą vadina auksiniu standartu, mat tai gali pakloti geros sveikatos pagrindus tolesnei sveikatai. Pažymima, kad blogai išsimiegojus sutrinka hormonų gamyba, pasikeitus miego struktūrai jaučiamas nuolatinis nuovargis, kyla nerimas, prasideda galvos skausmai ir galybė kitų problemų.

Per praėjusią parą nustatyti 63 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 33,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau, kaip manoma, paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga – itin pavojinga, gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti šią ligą, ką daryti įsisiurbus erkei ir kada kreiptis į medikus, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone.

Kasmet diagnozuojama apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų. Tačiau lankytis gydytojo urologo kabinete vyrams vis dar yra neįprasta ir atrodo nebūtina.

Šią savaitę Lietuvą sukrėtusios netikėtos žinomų žmonių mirtys dar kartą priminė, kokia svarbi yra laiku suteikta pirmoji pagalba. Deja, daugelis žmonių bijo ją suteikti, nes nepasitiki savo žiniomis ir jėgomis. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) vyr. instruktorės-lektorės Agnės Jankauskienės, neramina ir tai, kad daugelį gyventojų jau įvykusi nelaimė paskatina mokytis padėti kitam, o dalis lietuvių vis dar tiki mitais apie pirmąją pagalbą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena apie užkrečiamąsias ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jomis užsikrėsti galima tam tikruose kraštuose. Nuo kai kurių iš jų gali apsaugoti skiepai, tačiau nuo kitų gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktinės priemonės. Primename, kokios tai užkrečiamosios ligos, kuriose šalyse jos paplitusios ir kaip jų saugotis.

Pasaulinė uždegiminių žarnyno ligų diena gegužės 19-ąją – puiki proga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkams paskelbti apie šiuo metu atliekamą unikalų, pasaulinės svarbos tyrimą, kuris žada svarbų proveržį atpažįstant ir kontroliuojant lėtines uždegimines žarnyno ligas.   Mokslininkai ieško, kaip pagerinti gyvenimo kokybę maždaug dešimčiai milijonų žmonių, kurie visame pasaulyje kenčia nuo opinio kolito ar Krono ligos.

„Eurovaistinėse“ gyventojai jau gali atsiimti naująjį vaistą nuo COVID-19. Šis vaistas su gydytojo receptu pacientui yra finansuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Sergantieji jį gali atsiimti visiškai nemokamai savo savivaldybėje.

Nors įprasta manyti, kad žvynelinė, dar žinoma kaip psoriazė, pasireiškia tik odos bėrimais ir niežuliu, iš tiesų ji gali sukelti daug rimtesnių sveikatos išbandymų. Apie tai kalbančios medikės pabrėžia – ši liga neretai pažeidžia ir sąnarius, nagus, o kartais suluošina ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Nacionaliniame vėžio institute Daivai buvo nustatytas trigubai neigiamas krūties vėžys, kurio gydymą tarptautiniai ekspertai rekomenduoja pradėti nuo medikamentinės terapijos. „Sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neadjuvantinio, t. y. prieš operaciją taikomo medikamentinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei“, – sako NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.