Gresia netgi negalia
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytojos reumatologės dr. Inesos Arštikytės, pirmiausia reiktų akcentuoti – žvynelinė nėra užkrečiama liga. Ji, medikės teigimu, dažniausiai išsivysto sergančiųjų artimiesiems, o pacientams pirmieji požymiai neretai pasireiškia dėl patirtų stresinių situacijų.
Tačiau dr. I. Arštikytė tikina – šios ligos atsiradimą gali išprovokuoti ir visiškai kiti veiksniai: gretutinių ligų atsiradimas ar jų paūmėjimas, infekcijos, dietos pažeidimai, alkoholio vartojimas, rūkymas, vabzdžių įkandimai, įsipjovimai, įbrėžimai ar sunkus nudegimas nuo saulės.
„Prasidėjusi išties nekaltai, žvynelinė, būdama sistemine liga, turi polinkį sukelti išties platų sveikatos problemų spektrą. Ji žaloja ne tik odą ar nagus, bet ir kraujagysles, sausgysles, sąnarius, stuburą, taip pat gali lemti širdies bei kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir depresijos išsivystymą. Dar vienas rimtas išbandymas pacientams – žvynelinės neretai sukeliamas psoriazinis artritas. Tai sąnarių uždegimas, išsivystantis apie 42 proc. šia liga sergančių pacientų. Psoriazinis artritas įprastai nustatomas sulaukus 30–40 metų amžiaus. Moterims dažniau simetriškai pažeidžiami daugelis smulkių ir stambių sąnarių, o vyrams pasireiškia stuburo pakenkimai. Tačiau psoriazinis artritas nėra tik suaugusiųjų liga. Juo serga ir vaikai, o šį uždegimą gali sukelti ne vien paveldėjimas, turintis didžiausią įtakos žvynelinės išsivystymui, bet ir išorės veiksniai“, – kalba medikė.
Psoriazinis artritas, akcentuoja dr. I. Arštikytė, yra toks klastingas, kad apie jo išsivystymą kartais net neįmanoma įtarti. Medikės teigimu, šiam sąnarių uždegimui būdingi ne tik sąnarių ar stuburo skausmai, sąnarių tinimas, bet ir kiti simptomai – pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, darbingumo sumažėjimas. O tada, neguodžia dr. I. Arštikytė, psoriazinis artritas jau būna pažeidęs sąnarius ar stuburą.
„Apie šį sąnarių uždegimą neretai nežinome, nes net 15 proc. žvynelinės atvejų odos ir sąnarių pokyčiai randasi vienu metu, o 5 proc. atvejų sąnarių – anksčiau už odos pažeidimus. Be to, nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti psoriazinį artritą. Dažniausiai randami padidėję uždegimo laboratoriniai rodikliai, tačiau jie gali būti ir normos ribose. Liga nustatoma tik radiologiniais sąnarių bei stuburo tyrimais. Tuomet, po diagnozės, būtina laiku pradėti medikamentinį gydymą. Antraip sąnariai bus pažeisti negrįžtamai, prasidės jų deformacijos, funkcijos sutrikimai. Tačiau maždaug ketvirtadaliui pacientų nepadeda ir tai. Netgi taikant moderniausią medikamentinę terapiją, geros ligos kontrolės pasiekti nepavyksta. Todėl dalis žmonių gali patirti negrįžtamus stuburo ar sąnarių pažeidimus. O jie, deja, kartais sukelia negalią“, – apgailestauja dr. I. Arštikytė.
Vilties yra
Medikės išsakytai nuomonei pritaria ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė. Tačiau, sako specialistė, negalia, kuri kartais lydi žvynelinės pacientus, yra tik dalis šios ligos išbandymų.
„Negydoma ji gali sukelti ir mirtį. Mat, sergant šia liga, rizika patirti galvos smegenų insultą padidėja 60 proc., miokardo infarktą – net tris kartus. Be to, mirties atvejų dėl širdies ir kraujagyslių ligų tarp žvyneline sergančių pacientų yra 40 proc. daugiau nei tarp šia liga nesergančių žmonių. Kodėl? Odos pažeidimą pasireiškus žvynelinei sukeliantis sisteminis uždegimas ardo viso kūno kraujagysles. O tokios komplikacijos susijusios ne su amžiumi, bet ligos sunkumu. Mat kuo žvynelinė sudėtingesnė bei didesnę dalį odos pažeidžia, tuo tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga“, – kalba E. Čiburienė.
Todėl gydytoja kardiologė pabrėžia – nors širdies ir kraujagyslių ligų prevencija yra svarbi kiekvienam žmogui, tuo rūpintis žvynelinės pacientai privalo ypač atsakingai.
„Sergantieji žvyneline turi žinoti, koks jų kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio koncentracija. O nustačius šiuos rizikos veiksnius, pastaruosius būtina koreguoti. Privalu vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, pasitelkti cholesterolio kiekį organizme kontroliuojančią dietą ar medikamentus, gydyti cukrinį diabetą. Didelę įtaką žvynelinės vystymuisi turi ir alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Jei sukontroliuosime tokią riziką ir pasitelksime biologinę terapiją, žvynelinę galėsime suvaldyti. Mat pamiršti šią ligą bei šiandien gyventi kokybišką, visapusiškai komfortišką gyvenimą pacientams jau leidžia moderniausi biologiniai vaistai. Nors jie ir neišgydo žvynelinės, tačiau slopina uždegimą, efektyviai sumažina ligos simptomus, paūmėjimus bei progresavimą. Ši biologinė terapija taip pat mažina kraujagyslių sienelės pažeidimą bei padeda išvengti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių ligos komplikacijų“, – pažymi E. Čiburienė.
Ir maistas yra vaistas
Medikei paminėjus taisyklingos mitybos svarbą, kuri gali koreguoti žvynelinės gydymą, jai antrina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Anot specialistės, subalansuotas maitinimasis ypač svarbus net ir nesergant žvyneline, bet šeimoje nustačius genetinį polinkį ligai.
Dr. Editos Gavelienės teigimu, susirūpinti taisyklinga mityba yra būtina, kadangi ligos atsiradimui įtakos turi dietos menkavertiškumas, padidėjusi kūno masė, per didelis su maistu gaunamos energijos kiekis. Taip pat – mažavertis, nemaistingas maistas, skatinantis antsvorio ir nutukimo vystymąsi. O šių rizikos veiksnių pažabojimas, pasak medikės, jau sergant žvyneline leidžia išvengti ligos paūmėjimų.
„Ligos vystymuisi nemažą įtaką lemia ir daug sočiųjų riebalų rūgščių turintis maistas, pavyzdžiui, riebūs gyvūninės kilmės produktai, padažai. Kartu patarčiau vengti greitai įsisavinamais angliavandeniais turtingų produktų – aukščiausios rūšies miltų gaminių, baltųjų ryžių, taip pat derėtų atsisakyti saldumynų, saldžių gėrimų ir alkoholio. Visai išbraukti iš raciono vertėtų transriebalų turinčius produktus. Tai – perdirbti maisto gaminiai, kai kurių rūšių margarinas, kelis kartus kaitintas aliejus. Tuo metu, sergant žvyneline, vertėtų papildomai vartoti omega 3 riebalų rūgščių, vitamino D. Šių medžiagų turi žuvis, įvairūs jūros produktai, kiaušinio tryniai, menkių kepenėlės. Tačiau verta pažymėti, kad su maistu viso to tinkamą kiekį gauti sunku. Todėl omega 3 riebalų rūgštis papildomai reikėtų vartoti nuolat, o vitamino D – bent nuo pat spalio iki gegužės mėnesio. Į savo racioną reiktų įtraukti ir daugiau polifenolių ir kitų antioksidantų turinčio maisto, kasdien suvalgyti apie 500 g daržovių ir 300 g vaisių, saujelę riešutų ar sėklų“, – rekomenduoja dr. E. Gavelienė.
Būtina kompleksinė pagalba
Taisyklinga mityba ir savo sveikatos priežiūra žvynelinės gydymui yra labai svarbu. Tačiau, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė gydytoja psichiatrė prof. dr. Vesta Steiblienė, šios ligos pacientams turi būti prieinama ir emocinė pagalba. Mat, specialistės teigimu, žvynelinė yra kompleksinis iššūkis, neretai žalojantis ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą.
„Vieno atsakymo, kokie stresiniai veiksniai turės įtakos ligos išsivystymui, paprasčiausiai nėra. Tačiau abipusis ryšys tarp žvynelinės ir mūsų emocinės sveikatos neabejotinai egzistuoja. Ligą gali provokuoti nerimas bei depresija, tačiau ir pati žvynelinė turi įtakos šių psichikos sutrikimų išsivystymui. O prie tokių emocinių išbandymų prisideda ir šia liga sergančius pacientus lydinti atskirtis, kuomet jie patiria neigiamas aplinkinių reakcijas. Kai odos bėrimai matyti ant veido, rankų, žmonės dažnai bijo prisiliesti prie žvynelinės pacientų, nerimauja, kad gali užsikrėsti. O tai tik dar labiau mažina sergančiųjų motyvaciją ir norą kreiptis pagalbos emocinių sutrikimų gydymui“, – teigia gydytoja psichiatrė.
Anot prof. dr. V. Steiblienės, nors žvynelinė nėra užkrečiama, toks aplinkinių požiūris tikrai nesuteikia emocinės ramybės ir stabilumo žvynelinės pacientams. Jie ima justi socialinę baimę, vengia lankytis sporto salėse, baseinuose, pirtyse, net matuotis drabužius. O tai, pastebi medikė, neretai lemia dar didesnes problemas.
„Šių emocinių sunkumų valdymui dalis žmonių netgi pradeda vartoti alkoholį, psichoaktyvias medžiagas. Taip įsisuka tarsi užburtas ratas. Šių medžiagų vartojimas kelia dar didesnį nerimą, o drauge liga progresuoja, gyvenimo kokybė pastebimai blogėja. Tačiau šiandien galime ir pasidžiaugti – žvynelinės gydymas jau pažengęs ir emocinės sveikatos srityje. Psichiatrai gali lengviau suprasti bei įvertinti sergančiųjų būklę: kasdienėje klinikinėje praktikoje vis dažniau naudojami paciento savivertės klausimynai. Juos pildydami žmonės atsako į tikslinius klausimus bei vertina savo fizinius simptomus ir pojūčius, gyvenimo komfortą, aktyvumą, laisvalaikio, sporto, studijų veiklos kokybę, asmeninius santykius su draugais ar partneriu. Šie klausimynai – ypač naudingi, nes padeda geriau atpažinti ne tik emocinius sutrikimus, bet ir mintis apie savižudybę“, – tikina prof. dr. V. Steiblienė.
Todėl kalbintos specialistės turi vieningą nuomonę – žvynelinei, kuri yra kompleksinė liga, reikia ir tokio paties visapusiško gydymo. Dėl šios priežasties pažaboti šį susirgimą šiandien pacientams padeda sutelktos įvairių sričių medikų pajėgos. Kartu su jomis ir taikoma inovatyviausia biologine terapija, žmonės vėl gali džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tačiau tam pasiekti būtinas ir rūpinimasis savimi, savo sveikata bei oda.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
