Sveikata

Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Darius Domanaitis keletą metų stažavosi Jungtinėje Karalystėje ir vienuolika metų dirbo didžiausiose pietryčių Anglijos ligoninėse: Karalienės Elžbietos Karalienės Motinos ligoninė, William Harvey ligoninė, Buckland ligoninė, Karališkoji Viktorijos ligoninė, Kenterberio ligoninė. Šiuo metu gydytojas urologas kviestiniais autoriniais kontraktais dirba universitetinėje Noridžo ligoninėje urologijos konsultantu.

Per praėjusią parą nustatyta 11 COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 25,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 8,6 procento.   Ligoninėse gydomi 42 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis.  Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

Sulaukęs siūlymo suėjus 50 metų atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą šiandien Algis Mameniškis džiaugiasi to neatidėliojęs. Laiku aptiktas vėžys leido vyrui išsaugoti sveikatą, o Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojai šią istoriją vadina išties išskirtine. Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrams diagnozuojama onkologinė liga. A. Mameniškis pasakojo, kad žinią apie tai, jog serga, sužinojo sudalyvavęs prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Vėžys – kiekvienam bent trumpam pagalvojus apie tokią diagnozę šiurpsta oda. Vis tik medikai konstatuoja, kad šio susirgimo išvengti gali nepavykti, net jei pasirenkamas sveikas gyvenimo būdas, mat onkologinės ligos išsivystymo mechanizmas išties sudėtingas. Tačiau vis sparčiau žengiama to link, kad vėžys būtų suvaldoma lėtinė liga, o ne mirties nuosprendis.

Du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgai Antanas Eigminas ir Loreta Lapinaitė lieka išteisinti dėl pacientės mirties 2017 metais. Nors apeliacinės instancijos teismas mano, kad medikai galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, jis konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp minėtų pareigų pažeidimo ir pacientės mirties nebuvo nustatytas. Po dviejų instancijų teismų išteisinimų valstybė už išlaidas advokatams A. Eigminui turės sumokėti 9 tūkst. eurų, L. Lapinaitei – 6,6 tūkst.

Nors daugelis laukia šiltojo metų sezono ir skuba planuotis įvairias veiklas lauke, ne vienam apsilankymas gamtoje dėl joje tykančių kraujasiurbių parazitų sukelia ir streso. Jau fiksuodami gausius susirgimus erkių platinamomis ligomis, specialistai primena, kad pasigauti šį parazitą galima ne tik daugelyje miškų, bet praktiškai kiekvieno miesto centre.   Sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad šie metai pagal susirgimus erkiniu encefalitu gali būti rekordiniai.

Nors odontologo kėdės baimė lydi dažną, gydytojai ragina ją visais įmanomais būdais sutramdyti ir nedelsti kreiptis ne tik dėl jau atsiradus problemoms, bet ir tikrintis profilaktiškai. Pažymima, kad tai gali padėti užbėgti už akių ar laiku aptikti ir tokią ligą kaip vėžys.  Plačiau kalbėdamas apie savo profesiją veido ir žandikaulių chirurgas Rokas Perevičius pasakojo, kad iš esmės gydo įvairias minėtųjų sričių ligas.

Nacionalinis vėžio institutas praneša apie skaudžią netektį – mirė gerbiamas daktaras Povilas Miliauskas. Jam buvo 70. Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, Nacionaliniame vėžio institute Anesteziologijos, reanimatologijos ir operacinės skyriuje dirbo beveik keturis dešimtmečius, yra vadovavęs Operacinės ir reanimacijos skyriui, dirbęs mokslinį darbą.

Nors už lango – jau tikra vasara, virusai dar neduoda atsipalaiduoti. Gydytojai pastebi, kad įprastai šaltuoju metu suaktyvėdavę virusai pastaruoju metu kiek pakeitė savo elgseną. Pažymima, kad kalčiausia čia pandemija, mat daugiau uždaryti namuose žmonės, o ypač – vaikai mažiau susidūrė ir su įvairiais patogenais. Šiemet gydytojus stebino ne tik netipiškas gripo sezonas, pagausėję susirgimai vėjaraupiais, streptokoko A sukeltomis infekcijomis.

„Dėl nevalingo raumenų tonuso padidėjimo (spastiškumo) mažėja žmogaus gebėjimas pasirūpinti savimi, prastėja gyvenimo kokybė. Vienas efektyviausių gydymo metodų – botulino toksino injekcijos į spastiškus raumenis. Nuo šių metų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) botulino toksino injekcijos atliekamos pritaikant ultragarsinį ir elektromiografinį tyrimus, todėl botulino toksinas suleidžiamas itin tiksliai.

Dažno žmogaus namuose apstu įvairiausių vitaminų, mineralų ar maisto papildų. Medikai įspėja – piktnaudžiaudami jais galite sau pakenkti, o ne padėti bei pataria prieš vartojant vitaminus ar maisto papildus, išsitirti, ar organizmui jų trūksta, pasidomėti, kaip jie dera su kitais, jau vartojamais preparatais. Specialistų teigimu, norint gerai jaustis ir puoselėti sveikatą, pirmiausia reikėtų atsakingai pažvelgti į savo gyvenimo būdo visumą.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma po beveik 400 naujų odos melanomos atvejų, kurių dažna priežastis – nesaugus buvimas saulėje. Todėl vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip teisingai saugoti savo odą nuo ultravioletinių spindulių.  Kasmet po 400 naujų susirgimo atvejų „Šiuo metu Lietuvoje kas metus yra nustatoma beveik 400 naujų odos melanomos atvejų, o sergamumo rodikliai kasmet didėja po beveik 4 proc. moterims ir po 2 proc.

Per praėjusią parą nustatyti 43 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 26,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 8,1 procento.   Ligoninėse gydomi 44 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtus metus iš eilės atlieka gydymo įstaigų vertinamą ir po atliktos analizės skelbia jų reitingą. Respublikinė Panevėžio ligoninė ir šiemet neužleidžia stipriausiųjų pozicijų. Įvertinus praėjusių metų rodiklius, Respublikinė Panevėžio ligoninė reitingų lentelėje užėmė antrąją vietą. Vos keliais balais ji nusileido tik Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Trečioje vietoje liko Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną (birželio 1-ąją), atkreipia tėvelių ir globėjų dėmesį į vakcinacijos svarbą bei kviečia apsaugoti savo vaikus juos paskiepijant, jei dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko. Apie tai, kodėl labai svarbu pasiskiepyti, atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku, pasakoja NVSC specialistai.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.

Apie būtinybę saugotis kenksmingo saulės spindulių poveikio galima rasti daugybę informacijos. Nors galioja kiekvienam tinkančios universalios tiesos, vaistininkė Urtė Peleckytė-Gaigalė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių turėtų būti ypač dėmesingi, nes saulės spinduliai jiems gali palikti dar skaudesnių padarinių.

Nors paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie psichinę sveikatą, skatinama ja rūpintis ir iškilus sunkumų kreiptis į psichikos sveikatos profesionalus, dauguma vyresnio amžiaus žmonių vengia tai daryti. Itin dažnai psichikos sutrikimai senatvėje maišomi su somatinėmis ligomis ir užuot kreipęsi tiesiai į psichiatrus žmonės mina poliklinikų koridorius.

Pirmadienį Šiaulių ligoninėje įvyko sukrečiantis incidentas – darbo metu vaistinės darbuotoja buvo nukrėsta elektros. Suteikus medicinos pagalbą šiuo metu moteriai paskirtas laikinas nedarbingumas. Dėl įvyko ligoninėje pradėtas vidinis tyrimas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad pranešimo apie ligoninėje elektros nukrėstą darbuotoją sulaukta pirmadienį.

Viena didžiausių šalies ligoninių VUL Santaros klinikos pranešė, kad dėl statybos darbų laikinai neveikia telefonas, skirtas registruotis pas gydytojus specialistus. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. „Informuojame, kad VUL Santaros klinikų skambučių centro telefonas 852501717 šiuo metu neveikia – dėl statybos darbų metu pažeistų kabelių Liepkalnio gatvėje (Vilnius). Preliminarus telefono linijos atkūrimo laikas – 2023 m. birželio 1 d. 4 val.

Ne paslaptis, kad laikas negailestingai veikia žmonių kūnus, o dažniausiai tai pastebime dėl įvairių priežasčių praradę dantis. Deja, jų netekus stipriai pablogėja gyvenimo kokybė: pasidaro sunkiau kramtyti, o dėl pasikeitusio žandikaulio struktūros ilgainiui kyla ir sąnario skausmai.  Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos centro gydytoja Vaidilė Subačienė atkreipia dėmesį, kad užkirsti kelią šioms problemoms galima kramtymo funkciją atkūrus implantais.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Žavinta Juozaitienė tris dešimtmečius dirbo Urologijos skyriaus Procedūrų kabinete, o dabar – Urologijos skyriaus konsultacijų kabinete. Medikės pasiaukojantis darbas ne kartą įvertintas padėkomis, bet Žavinta niekada to nesureikšmina, pati niekada nesijautė daranti kažką išskirtinio.

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ekspertų laikoma paslėpta sveikatos krize, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Negydoma hipertenzija gali turėti sunkių sveikatos pasekmių, negana to, dažnai nepastebima dėl simptomų nebuvimo. Gegužę minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, vaistininkė Greta Vaitoškaitė bei profesorė, gydytoja Olivija Dobilienė pasidalino gyvybę gelbstinčiais patarimais.

Nuo birželio 1 dienos keičiama kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymo tvarka, gydytojams supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat siekiant skatinti racionalų tam tikrų vaistų vartojimą griežtinama receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka.

Smegenys atsakingos už viską, kas mumyse vyksta: mintis, atmintį, emocijas, pasaulio suvokimą, informacijos priėmimą, kalbą, judėjimą ir kitas svarbias sritis. Jos sudarytos iš milijonų ląstelių, vadinamų neuronais – visas smegenų darbas paremtas jų tarpusavio sąveika su kitomis kūno ląstelėmis. O tam, kad smegenys tinkamai funkcionuotų, svarbu užtikrinti visavertę mitybą, aprūpinančią neuronus reikalingomis maisto medžiagomis.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige, atkreipia dėmesį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai. Būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Per praėjusią parą nustatyti 59 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo trečiadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 27,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,3 procento.   Ligoninėse gydomi 49 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Dažno suaugusio paklausus apie labiausiai įsiminusią vaikystės ligą, bus įvardyti būtent vėjaraupiai. Nors šiltasis sezonas įsibėgėja, vaistininkai sako, kad vis dar neatslūgsta šios ūmios infekcinės ligos, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, banga. Vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja tėvus, vaikams susirgus vėjaraupiais, nelaužyti izoliacijos ir ragina pagaliau pamiršti šiai ligai gydyti ilgai naudotą briliantinę žalumą.

Tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų diagnozių skaičius pernai augo ir viršijo ikipandeminį lygį, tačiau mažėjo tokių ligų sukeltų mirčių, rodo antradienį paskelbti Higienos instituto duomenys. 2022-aisiais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys, kai užpernai – 844. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst.

Endoskopuotojai, įgiję specialias reikiamas priemones, suvieniję gastroenterologų ir endoskopuotojų jėgas bei subūrę profesionalią komandą, nusprendė įdiegti dar ligoninėje netaikytą metodą – skrandžio dugno varikozinių venų klijavimą specialiais klijais. „Vienas gydytojas endoskopuotojas be puikiai dirbančių slaugytojų nieko nepadarytų“, – skyriaus koordinatorius gydytojas gastroenterologas Justas Birutis dėkingas komandai ir džiaugiasi modernėjančia ir tobulėjančia skyriaus veikla.

Neseniai pasirodė antra LSMU Kauno ligoninės Anesteziologijos II skyriaus gydytojos anesteziologės reanimatologės Inos Ogenskienės knyga vaikams „Koncertas turėklui“, kuri laimėjo fondo „Švieskime vaikus“ premiją nacionaliniame vaikų literatūros konkurse. Taip pat leidybai rengiama ir trečioji šiame konkurse laimėjusi medikės knyga.

Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko. „Kiekvienais metais gegužės–rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės.

Virškinimo sistemos ligos itin dažnos: jomis serga apie 300 mln. žmonių Europoje. Nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos ligų padaugėjo 17 proc., o su jomis susijusių mirčių skaičius išaugo 20 proc. Kasmet gegužės 29 d. minima Pasaulinė sveikos virškinimo sistemos diena.  „Kiekvienais metais šios dienos minėjimo proga yra akcentuojami skirtingi virškinimo sistemos sveikatos aspektai.

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Profesorė paaiškina, ką daryti, kad lėtinė inkstų liga būtų atpažinta kuo anksčiau, o inkstų transplantaciją patyrusi pacientė ragina į prevenciją žiūrėti rimtai.

Artėjanti vasara sodininkyste užsiimantiems gyventojams tampa tikru darbymečiu. Daržų savininkai šiuo metu rūpinasi ne tik daržovių sodinimu, bet ir kokiomis vaistažolių arbatomis stiprins savo organizmą vasarai pasibaigus. Apie tai, kokias vaistažoles naudingiausia auginti savo darže, kaip jas vėliau vartoti ir su kuriomis vaistažolėmis reiktų elgtis itin atsargiai, pasakoja vaistininkė Irena Garuckienė.

Šiltasis sezonas – atostogų metas. Kasdien ne tik į egzotiškus kraštus, bet ir į ypatingas Lietuvos vietas vyksta poilsiautojai. Vis dėlto, kad kelionės praeitų sklandžiai ir ne tektų susidurti su sveikatos problemomis vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, ką reikėtų turėti lagamine. Ne paslaptis, kad prieš kelionę svarbu pasidomėti šalimi, į kurią ruošiamasi keliauti.

Gegužės 27-ąją minint Tarptautinę Skubiosios medicinos dieną šiemet daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. Kodėl pasirinkote dirbti Skubios pagalbos skyriuje? Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Išsėtinė sklerozė – dažnai dar jauniems, žmonėms, ypač moterims diagnozuojama nervų sistemos liga, iš pagrindų pakeičianti asmens gyvenimą. Vis tik gydytojai ramina, kad laiku pastebėjus pirmuosius simptomus įmanoma kuo ilgiau kontroliuoti ligos atkryčius, pritaikyti modernų gydymą.

Apie antibiotikų, ypač tų, kurie reikalingi vaikams, stygių kalbama jau ne vieną mėnesį. Nerimu ir antibiotikų paieškomis žmonės intensyviai dalijasi socialiniuose tinkluose, o gydytojai priversti nuolat skambinėtis į vaistines. Negana to, prabylama ir apie kitų, pavyzdžiui, priešvėžinių vaistų trūkumą. Atsakingos institucijos tuo metu ruošia planą, kaip reikės išgyventi rudenį. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr.

Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Jau 7 metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis akių ligų gydytojas Eugenijus Žvykas tikina nė karto nepasigailėjęs dėl sprendimo grįžti į gimtąjį miestą. Čia jis sako iškart pasijautęs tikru gydytoju. Pacientai jauną gydytoją pasitiko išskėstomis rankomis ir darbo iki dabar nestinga, mat daug kur akių ligų specialistai – deficitinė specialybė.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Seimas ruošiasi imtis įstatymo pataisų, kurios leistų medikams negydyti pacientų, jei pastarieji elgiasi nederamai ar nepagarbiai ir tokiu būdu žemina medicinos darbuotojo garbę ir orumą. Be to, tokie pacientai galėtų užsitraukti ir baudą. Pataisų kritikai atkerta, kad jos nėra tikslingos ir palieka vietą piktnaudžiavimui.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Nuo legioneliozės protrūkio Kauno mieste ir rajone pradžios mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot centro, pagal LSMU Kauno ligoninės pateiktus duomenis, keturių mirusiųjų mirties priežastis – kita liga, trijų – legioneliozė. Penktadienį iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie 71–80 metų amžiaus grupei priklausančio asmens mirtį. Iš viso šiuo metu patvirtinti 24 legioneliozės atvejai.

Erkinis encefalitas – sunki ir pavojinga erkinio encefalito viruso sukeliama liga, galinti pažeisti galvos smegenis, periferinius nervus ir kt. Susirgimo atvejai mūsų šalyje dažniausiai registruojami nuo balandžio iki pat gruodžio, tačiau didžiausias sergamumas būna rugpjūtį ir rugsėjį.

Vasarą primenančios pastarosios dienos padovanojo ne tik gerus orus, bet ir po ilgos pertraukos sugrįžusių uodų nelauktus įkandimus. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip išvengti varginančio kasymosi bei greitai numalšinti atsiradusį uodų įkandimų niežulį. Šalti ledukai ir kompresai „Šalti kompresai ir ledukai – tai vienos greičiausių priemonių, padedančių numalšinti uodų įkandimų sukeltą niežulį.