Sveikata

Lietuvoje daugėja legioneliozės atvejų, augimo tendencijos pastebimos visuose didmiesčiuose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Kaip teigia NVSC Vilniaus departamentas per penkis šių metų mėnesius sostinėje nustatyta tiek pat šios bakterijų sukeliamos ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos atvejų, kiek per visus praėjusius metus.  Kaip BNS sakė Vilniaus departamento atstovė Justina Petravičienė, per šių metų penkis mėnesius fiksuota 14 atvejų, mirčių nebuvo.

Mokslininkai primena, kad yra fiksuojamas padidėjęs Saulės aktyvumas, o artimiausiu metu prognozuojamas jo pikas. Kaip nustatomas saulės aktyvumas, kokį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai tai turės?  Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ papasakojęs Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas daktaras Kastytis Zubovas aiškino, kad Saulės aktyvumas kinta cikliškai 11 metų periodu ir dabar jis didėja.

Dažniausiai sąnarių skausmas siejamas su dideliu fizinio krūviu, tačiau dar dažniau už šio skausmo slypi autoimuninės ligos, inkstų veiklos sutrikimai, antsvoris ir netinkamos darbo sąlygos. Kaip laiku atpažinti ligas, kurių vienas simptomų – sąnarių skausmas, aiškino gydytoja TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Mokslininkai teigia, kad apie 70 proc. vyresnių  nei 40 m. žmonių susiduria su sąnarių skausmais.

Nors neretai pasitaiko išgirsti, kad šiandien vaikams esą viskas galima, tačiau jų pareigos pamirštamos, prof. Dainius Pūras ragina mesti iš galvos tokius mitais patapusius teiginius. Garsus specialistas pažymi, kad suaugusiųjų pareiga kaip tik sukurti ribas ir išmokyti vaikus elgtis atsakingai, tačiau tą daryti be smurto.

Standartinių mechaninio tvirtinimo dirbtinių sąnarių kompensavimo tvarka yra diskriminuojanti, ja pažeidžiamos vyresnių nei 65 metų pacientų teisės, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. „Automatinis nustatymas, kokio tipo implantas tinkamiausias žmogui, kelia susirūpinimą.

Kardiologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vyrai – vieni iš trumpiausiai gyvenančių Europos Sąjungoje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didėja, o paslaugų prieinamumas prastėja. Negana to, naujai sudarytas tautiečius labiausiai žudančių ligų žemėlapis atskleidžia, kad situacija dalyje šalies savivaldybių yra išskirtinai prasta.

Nors vasara nešykšti saulės spindulių, gydytojai ragina nežaisti su sveikata aklai be saiko jais mėgaujantis. Jie įspėja, kad odos vėžio neskauda, tačiau laiku nepasitikrinus dėl įtartino apgamo vėliau gali būti ir vėlu. Siekiant laiku pastebėkite klastingą ligą ar jai užkirsti kelią gydytojai kviečia dalyvauti jau tradicine tapusios Euromelanomos akcijoje birželio 16 d. Duomenys nedžiugina – odos vėžio atvejų kasmet daugėja didėja ir mirštamumas.

Prasidėjus vasarai saulė darosi vis kaitresnė, kartais net pamirštame pagalvoti apie apsaugą nuo saulės, tačiau ji reikalinga ne tik deginantis. TV3 laida „Į sveikatą“ domėjosi, ką apie apsaugą nuo saulės turėtų žinoti kiekvienas.  Vaistinių tinklo vadovė Aušra Vareikienė tikino, kad svarbu apsaugą nuo saulės pasirinkti atsižvelgiant į vietovę, kurioje ji bus naudojama, Lietuvoje ar užsienyje, amžiaus tarpsnį, vaikų ir suaugusiųjų apsauga skiriasi apsaugos intensyvumu.

Prieš 4,5 metų partrenktas ir šiurpius sužalojimus patyręs 33-erių kelmiškis Saulius Baltrušaitis sako, kad praktiškai per plauką išlikus gyvam gyvenimas pasidarė ir sveikesnis, ir laimingesnis. Nors jaunam vyrui teko iš naujo mokytis vaikščioti su protezuota koja, ilgai gydytis gausybę kitų sužeidimų, jis sako nė sekundei nepuolęs savęs gailėti ar nurašyti. Negana to, šiandien jis aktyviai užsiimdamas fitnesu jau skina laimėjimus konkursuose.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad praėjusią savaitę buvo užregistruoti 6 potencialūs donorai iš Lietuvos bei 3 donorinių organų siūlymai iš užsienio.

Gamtoje kepamas maistas neatsiejamas šiltų orų, o ypač artėjančios vasaros atributas. Patiekalų variacijų šimtai – šašlykai, dešrelės, kepsniai ar mėsainiai ir kt., tačiau netinkamai apdorota mėsa gali sukelti tam tikrų sveikatos problemų. Šeimos gydytojas Jevgenij Kurovskij sako, kad prasidėjus lauke kepamos mėsos sezonui, padaugėja sveikatos sutrikimų, susijusių su virškinimo sistema, todėl reikėtų žinoti, kaip išsirinkti tinkamą mėsą, ją paruošti ir kaip elgtis, apsinuodijus maistu.

Mėnesinės – kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją? Akušerė-ginekologė Ieva Urbonėlienė sako, kad pagrindiniai mėnesinių ciklo vertinimo kriterijai yra kraujavimo trukmė, gausumas, ciklo ilgumas ir reguliarumas.

Įsibėgėjant vasaros sezonui vis daugiau gyventojų vyksta atostogauti į Lietuvos kurortus pajūryje. Siekiant prisitaikyti prie poilsiautojų poreikių, kurortuose esančios „Eurovaistinės“ ilgina savo darbo laiką bei įvardija, kurios iš jų dirbs ilgiausiai. Patogesnis darbo laikas poilsiautojams „Vasarą Lietuvos pajūrio kurortuose ne tik sulaukiama daugiau poilsiautojų, bet ir vaistinėse išauga apsilankančių pacientų skaičius.

Per praėjusią parą nustatyti 38 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 21,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,2 procento.   Ligoninėse gydomi 55 COVID-19 sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas bei stambiausia virškinimo liauka atliekanti daugiau nei 500 funkcijų. Viena svarbiausių – detoksikacija. Tai sudėtingas mūsų organizmui svetimų medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų perdirbimas. Kaip atpažinti sutrikusią kepenų veiklą? „Be toksinų šalinimo kepenys dalyvauja ir reguliuojant gliukozės, cholesterolio bei kai kurių hormonų kiekį kraujyje.

„VUL Santaros klinikos aktyviai įsitraukia į akciją ir didžiausias mūsų indėlis – specialistų dalyvavimas joje. Šiemet žmones konsultuos apie 20 mūsų klinikų gydytojų bei rezidentų. Žinome, kad eilės pas specialistus – didelės, todėl ši akcija – puiki proga gauti greitą ir kokybišką konsultaciją. Kasmet akcijos metu nustatoma apie 10 melanomos atvejų ir keliasdešimt ikivėžinių susirgimų. Pagal statistiką 30 proc. žmonių turi tikimybę susirgti odos vėžiu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai kasmet užregistruoja kelis tūkstančius į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti gyvūnų. Paskutinis mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo), tačiau kai kuriose pasaulio šalyse vis dar fiksuojama šios ligos atvejų.

Lauktas šiltasis sezonas ateina ir su savo nepatogumais – vėl atgyja vabzdžiai, kurie gali greitai apkartinti viešnagę gamtoje. Neretai įgėlimo vietą ima niežėti, „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pataria ne tik, kaip numalšinti niežulį, bet ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, kai prasideda alergija. Įgėlęs vabzdys perduoda į žmogaus organizmą biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gali sukelti odos paraudimą, patinimą ar niežulį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai jau atliko 162 gelbėjimo darbus vandenyje. Jie ištraukė 32 nuskendusius žmones, iš jų 2 vaikus, bei išgelbėjo 25 gyventojus. Vien gegužę iš vandens telkinių jau ištraukta 14 skenduolių.

Per penkis šių metų mėnesius Vilniuje nustatyta tiek pat legioneliozės – ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia bakterijos – atvejų kiek per visus praėjusius metus – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Dar viena netektis medicinos padangėje – mirė buvusi ilgametė ligoninės Gydytoja Valerija Milda Nadušauskienė. Gydytojos gyvybė užgeso 2023 m. birželio 7 d. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Reiškiame gilią, nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems kurie pažinojo šią nuostabią gydytoją“, – užuojautą reiškė įstaiga.

Ieškantiems dantų pastos nuolat kyla klausimas, kiek fluorido turėtų joje būti, kad ši nekenktų sveikatai, tačiau ir galėtų tinkamai apsaugoti dantis nuo ėduonies. Vaistininkė pataria vengti kraštutinumų: nesibaiminti dėl fluorido žalingo poveikio, tačiau ir nesirinkti didžiausios jo koncentracijos.     Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės, fluoras yra svarbiausias elementas kaulų mineralizacijai.

Pilvo pūtimas, dar kitaip vadinamas meteorizmu, yra nepatogus ir varginantis simptomas, kurį patiria daugelis žmonių. Virškinimo trakte besikaupiančios dujos gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nepasitikėjimą savimi, ypač vasaros sezonu. Todėl vaistininkė Toma Gečienė dalijasi praktiniais patarimais, kaip atsisveikinti su pilvo pūtimu.  „Pilvo pūtimą gali sukelti pačios įvairiausios priežastys kaip neteisingi valgymo įpročiai, maisto netoleravimas ir virškinimo sutrikimai.

Vilniaus miesto gyventojai daugiau nei du kartus dažniau draudžia savo gyvybę nei Kauno gyventojai, o trečio pagal dydžio miesto – Klaipėdos – gyventojų atotrūkis nuo gyvenančių sostinėje yra net 7,5 karto. Beveik 7 iš 10 apsidraudusiųjų gyvybės draudimu yra vyrai ir tai atitinka mirtingumo tendencijas pagal lytį, tačiau, gyvybės draudimo „Edrauda Global Life“ atstovai pastebi, kad gyvenimo trukmę trumpinantys žalingi įpročiai nėra paskata apsidrausti gyvybę.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) inicijuotas anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas atskleidė, kad šalies parlamentarai nežino savo cholesterolio kiekio kraujyje, patiria įtampą ir neskiria laiko fiziniam aktyvumui. LŠA prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, kalbėdama apie didžiausias Seimo narių sveikatos spragas, pamini cholesterolį, mat, remiantis apklausa, beveik pusė (44,4 proc.) jų nežino savo cholesterolio verčių kraujyje.

Nėštumas – ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas naujų patirčių ir potyrių. Visgi, planuojant pirmagimį daugeliui jų kyla įvairių klausimų – kaip tinkamai pasiruošti nėštumui, pasirūpinti tiek savo, tiek būsimo vaikelio sveikata, kaip dažnai lankytis pas skirtingus gydytojus ir pan.

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.

Europos Komisija, sekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), skirtą 60 metų ir vyresniems žmonėms, trečiadienį pranešė jos gamintoja „GlaxoSmithKline“ (GSK). „Šis „Arexvy“ patvirtinimas reiškia, kad suaugusieji pirmą kartą gali būti skiepijami nuo RSV ligos“, – pareiškime teigė GSK vyriausiasis mokslo darbuotojas Tony Woodas. JAV patvirtino preparatą praėjusį mėnesį.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta. Tokiu atveju įmoką arba trūkstamą įmokos dalį reikia sumokėti nedelsiant.

Anemija (arba kitaip – mažakraujystė) – dažną kankinanti liga. Duomenys rodo, jog ji paliečia net iki 25 proc. žmonių visame pasaulyje. Mažakraujystės priežastys gali būti įvairios, tačiau geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi iš visų anemijos rūšių.  Sergantieji anemija gali susidurti su pastoviu nuovargiu, juos gali kankinti galvos skausmai, spengimas ausyse, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas.

„Perfekcionizmas gali turėti daugybę veidų: trukdyti užmegzti atvirus santykius, nes jausdamasis netobulas, žmogus niekaip negali atsiverti kitam; trukdyti siekti tikslo, nes kaskart ištikus nesėkmei paralyžuoja stiprios neigiamos emocijos; galų gale, trukdyti imtis naujų darbų, nes atrodo, kad vis tiek nepavyks jų įveikti“, – vardina „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Gintarė Šėmytė, ragindama nebijoti kreiptis pagalbos visais atvejais, kai ima atrodyti, kad perfekcionizmas apsunkina ...

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurio padidėja rizika sirgti vėžiu, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis. „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad žalingas rūkalų poveikis moterims pasireiškia stipriau nei vyrams, nes moterų organizme yra daugiau estrogenų, kuris sąveikauja su tabaku bei cigaretėse esančiomis cheminėmis medžiagomis.

Per praėjusią parą nustatyti 39 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo trečiadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 23,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,1 procento.   Ligoninėse gydomi 49 COVID-19 sergantys pacientai, trys iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Pacientų maitinimas yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugos dalis. Nors ilgą laiką VUL Santaros klinikų pacientų maitinimu rūpinosi išoriniai tiekėjai, dėl šios paslaugos kokybės ligoninė sulaukdavo pacientų bei jų artimųjų nusiskundimų. Todėl nuspręsta maistą pradėti gaminti patiems. Tačiau ligoninė pranešė susidūrusi su sunkumais pritraukiant  darbuotojus, todėl maitinimas vėluoja.

Planiniam patikrinimui į Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos Ambulatorinės chirurgijos skyriaus gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Ptašinsko kabinetą atvykusiam 62 metų Joniškio rajono gyventojui buvo diagnozuota išsiplėtusi pilvo aortos aneurizma bei greta esanti lėtinė kojų išemija. Nuspręsta skirti konservatyvų gydymą.

Ilgai buvo manoma, kad širdies ligomis serga tik garbaus amžiaus žmonės, tačiau pastebima, kad dažno šiuolaikinio žmogaus kasdieniai įpročiai didina ir ankstina šių ligų riziką. Ekspertai vienbalsiai sutaria – labai svarbu jau nuo ankstyvo amžiaus propaguoti tokį gyvenimo būdą, kuris padėtų išvengti ar bent atitolinti šias ligas.

Buitinių atliekų rūšiavimas jau gerai pažįstamas daugeliui gyventojų, tačiau iki šiol dauguma nerūšiuoja vaistinių preparatų. „Eurovaistinės“ duomenimis, vaistus rūšiuoja vos 35 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu likusieji juos kaupia namuose, išmeta kartu su buitinėmis atliekomis ar nuleidžia į unitazą. Vos 35 proc.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas.

Pasiruošimas operacijai bei pooperacinis laikotarpis, net ir turint nedidelius negalavimus, kartais gali užtrukti kelias dienas, todėl pacientai dažnai planines operacijas atidėlioja. Tačiau reikėtų žinoti, kad jas atlikti nuo atvykimo iki grįžimo į namus gali užtrukti vos dieną.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus – su maistu negauna būtinos kalcio normos. Kada organizamas pradeda signalizuoti apie kritinį kalcio trūkumą ir kokios galimos pasekmės? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė pataria atlikti biocheminius kraujo tyrimus ir išsiaiškinti kalcio kiekį organizme. Tačiau apie kalcio trūkumą – hipokalcemiją – perspėja ir nemažai simptomų.

Per praėjusią parą nustatyti 76 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 24,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 7,5 procento.   Ligoninėse gydomi 44 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

Pablogėjus sveikatai į Kauno ligoninę paguldytą senolę artimieji kitą rytą rado su mėlynėmis ant rankų. Pagal likusias žymes artimieji spėja, kad moteris naktį buvo pririšta. Tai papasakojo ir palatos kaimynė. Tačiau ligoninė neigia, esą apie tai neturi jokių įrašų. Artimieji įtaria, kad darbuotojos galėjo nuslėpti informaciją. Į Kauno ligoninę Geriatrijos skyrių dėl pablogėjusios sveikatos paguldytą senolę kitą rytą aplankę artimieji nustėro – ant jos rankų išvydo didžiules mėlynes.

Nors rūkymo pasekmėmis dažnai tampa vėžys, bronchitas, kitos lėtinės ligos ir net mirtis, nuo šios priklausomybės kasdien kenčia 1 iš 3 lietuvių. Vaistininkas Marius Laukštarupis pabrėžia, jog visos pagalbinės priemonės šio įpročio metimui būna bevaisės, jei pats žmogus netiki savo jėgomis. O Šeškinės poliklinikos pulmonologė Teresa Volosevič svarsto, ar rūkalių išsigelbėjimu laikomos elektroninės cigaretės nėra tiek pat žalingos, kaip ir įprastas tabakas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė doc. Valdonė Misevičienė pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje.

Tik 13 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, kad prireikus jie sugebėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai atskleidė naujausia KOG instituto atlikta apklausa, kurią užsakė bendrovė „Lietuvos draudimas“, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą, ar patiems yra tekę būti situacijoje, kai pirmosios pagalbos kažkam reikėjo, ir kokius pagalbos veiksmus gyventojai mokėtų atlikti.

Įvairūs odos dariniai, tokie kaip spuogeliai, pūslelės ar dėmelės, ne visada yra teisingai atpažįstami – ar išbėrė nuo apelsinų, o gal nuo drabužio etiketės? Vaistininkė atsako, kokie bėrimai dažniausiai pasitaiko ir kaip juos galima atpažinti.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Guodos Grikšienės, bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi odos vieta, kai pasikeičia jos spalva ar tekstūra. Tokia oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga.