Sveikata

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Tarp naujovių – nemokami skiepai nuo erkinio encefalito 50–55 m. amžiaus gyventojams ir gripo skiepai 2–7 m. vaikams.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Vaistininkė teigia, kad šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Nuo tada, kai bendrosios praktikos slaugytojas Darius Adomavičius atėjo dirbti į anuometinį Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, pasikeitė labai daug. Tuomet jaunas slaugytojas galėjo tik vykdyti gydytojų nurodymus, kas buvo įprasta anuomet dar sesutėmis vadinamam viduriniajam personalui. Šiandien net pavadinimą pakeitusiame skyriuje tenka dirbti lygiaverčiu nariu komandoje drauge su gydytojais.

Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika.

Pasakymą „sudaužyta širdis“ įprastai siejame su nelaiminga meile. Bet ar žinote, kad širdis iš tiesų gali sudužti, o to priežastys – nebūtinai su meile susiję išgyvenimai, tačiau bet koks stiprus stresas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė pasakoja apie sudaužytos širdies sindromą, jo priežastis, pasekmes ir pataria, kaip galime parodyti meilę savo širdžiai.

Šį savaitgalį Kauno klinikose užregistruotas multiorganinis donoras, iš kurio paimti keli skirtingi organai.​ Mirusiojo artimieji, sutikę paaukoti organus, išgelbėjo net  4 žmonių gyvybes. Socialinio tinklo „Facebook“ Kauno klinikų puslapyje rašoma, kad vasario 10 d. Kauno klinikose vyko net kelios organų transplantacijos: širdies, plaučių ir dviejų inkstų.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir rotavirusai – dažniausi vaikų infekcinio viduriavimo ir vėmimo, sukėlėjai, nors jais užsikrėsti gali ir suaugusieji.

Atvira bendravimo kultūra, pagarba ir orumas, inovatyvumas visose veiklos srityse, mokslo ir praktikos integracija, žinių ir mokslo perdavimo kultūra – tai vertybinės kryptys, kurių atkakliu darbu siekia naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė. Prieš keturis mėnesius jai vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis turi aiškią viziją ir pažadą pacientams – trečiasis šalyje aukščiausio lygio medicinos centras nebus tik skambūs žodžiai.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 154 asmenims, iš kurių 32 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9891. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Skaičiuojama, kad per paskutinį dešimtmetį iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus net 3–10 proc. yra susiję su šia būkle. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė Jurgita Gailienė atkreipia dėmesį, kad jis pasireiškia skirtingu etapu kas trečiam vaikui. „Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas.

Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai kaip ir kasmet, taip ir pernai dažniausiai rinkosi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti, o suteiktų medicinos paslaugų pobūdis išliko panašus.

Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.–vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Per pastarąsias kelias savaites Latvijoje užfiksavus daugiau, nei įprasta, hepatito A atvejų, Lietuvos specialistai ramina, kad pas mus neįprasto susirgimų infekcija padidėjimo nepastebima. Tiesa, keliaujant į tam tikras užsienio šalis, rizikuojama šią „nešvarių rankų ligą“ išplatinti parsivežus.

Šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Keturi iš susirgusiųjų yra suaugusieji, 2 – vaikai. NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 15 asmenų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9892. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sąnarių problemos – toli gražu nebe tik garbaus amžiaus žmonių problema. Gydytojai konstatuoja, kad sąnarių ligos jaunėja ir didžiausias kaltininkas ten yra pasyvus gyvenimo būdas, stresas, netinkama mityba. Tuo metu būtent pasitelkus judesį galima apsieiti ir be sąnario keitimo operacijos, kuri ne visada būna vienodai sėkminga.  Gydytojas ortopedas-traumatologas Nerijus Linkus pasakojo, kad sąnariai yra labai sudėtinga struktūra.

Kauno medikai sukūrė mobiliąją programėlę, kuri ištarus vos kelis garsus fiksuoja, ar balsas normalus, ar yra pakitimų ir būtina kreiptis į specialistus. Sako, tai perversmas ankstyvojoje gerklų ligų diagnostikoje. Programėlė labai tiksli: jei aptiko balso pakitimą, medikams dažniausiai belieka nustatyti, kokia liga kamuoja pacientą. O pakitęs balsas išduoda įvairias gerklų ligas – nuo paprasto peršalimo iki vėžio.

Britų karalius Karolis Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. O mokslininkai perspėja, kad kas antras žmogus gimęs po šešiasdešimtųjų susidurs su vėžio diagnoze. Kas ją išgirdus padeda nepalūžti – pacientų ir specialistų patarimai.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 19 asmenų, iš kurių 2 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9891. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Daugelis mūsų niekada nėra girdėję apie rečiausias pasaulyje ligas, nors daugelis jų simptomų yra nepaprastai sekinantys. Sukaulėję raumenys, iškreiptas regimasis laukas, pakitę veido bruožai ir pajuodę akys – visi šie simptomai yra nepagydomų ligų požymis, kurias iki dabar bando suprasti mokslininkai.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Posakis „skausmas yra grožis, o grožis – skausmas“ žinomas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau dabar šis senas posakis įgavo naują, šiurpą keliančią realybę. Milijonai žmonių, norėdami pasiekti, jų manymu, „tobulą išvaizdą“, ryžtasi ekstremaliems pokyčiams, o jų rezultatai kartais net būna pražūtingi.

Nuo vienas po kito vežamų kritinių būklių pacientų iki tautiečių, atsidūrusių ne laiku ir ne vietoje, – taip darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apibūdina VUL Santaros klinikų kardiologas Tomas Jablonskas. Pravėręs streso kupino darbo priėmime užkulisius gydytojas patarė, kaip atpažinti ūmią širdies ligą ir kokios svarbiausios klaidos nedaryti po apsilankymo pas gydytoją ligoninėje.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog visoje Europoje susirgimų tymais padidėjo beveik 45 kartus. Gydytojai įspėjo, kad ši liga yra tik viena iš daugelio Viktorijos epochos (1820–1914 m.) ligų, kurių atvejų vis dar daugėja. Šiam ligų spektrui priklauso skorbutas, rachitas, neprievalgis ir sifilis. Tymai Portalo „The Mirror“ teigimu, pirmieji tymų simptomai dažniausiai primena peršalimą, o po kelių dienų atsiranda bėrimas.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, t. y. užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visur, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Todėl norėdami pasirūpinti efektyviausia apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti.

Nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, maitintis sveikai ir subalansuotai, gerai išsimiegoti, kaitintis pirtyse ar šaldytis rytiniame duše – šiandien populiarūs patarimai, kaip išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Tačiau kodėl kalbama būtent apie juos? Ir kokie tikslūs veiksmai padės užtikrinti ilgaamžišką gyvenimą? Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kur link šiandien krypsta mokslas ir kodėl pradėti rūpintis sveikata verta netgi sulaukus 60-ies.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Vasaris vadinamas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Šeškinės poliklinikos gydytojai primena: burnos vėžys – viena pavojingiausių burnos ertmės ligų. Ji gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar seilių liaukose. Laiku nepradėtas gydyti burnos vėžys gali tapti mirtina liga, o simptomus pastebėti ne visuomet paprasta. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. pažengusių (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų.

Spragsinčio piršto (stenozuojančio tenosovito) gydymas – patikimas sprendimas norintiems išsivaduoti iš nuolatinio skausmo ar skausmingo guzelio ties plaštakos piršto pamatu, nemalonaus vieno ar kelių pirštų strigimo judinant pirštą. Spragsintis pirštas arba stenozuojantis tenosinovitas, paprasčiau žinomas kaip „spragtukas“ – būklė, kuomet nykštys negali pilnai išsitiesti arba užstringa sulenktoje pozicijoje.

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, limfomą. Norint laiku nustatyti, kokios konkrečios priežastys sukėlė šią limfmazgių reakciją, svarbu įvertinti jų padidėjimo pobūdį bei, esant poreikiui, atlikti diferencinės diagnostikos tyrimus.

Maždaug 45 proc. paauglių ir beveik kas trečias suaugęs – tiek žmonių pajutę įtampą, nerimą ar nuobodulį pradeda kramtyti savo nagus arba pirštų pagalvėlių odą. Specialistai teigia, kad šio įpročio vertėtų atsisakyti, kadangi toks elgesys ne tik padidina rizika užsikrėsti karpomis, virusais ar infekcijomis, bet ir daro psichologinę žalą.

Tarptautinę odontologų dieną įprastai ne tik kalbama apie šios srities svarbą, laimėjimus, iššūkius, bet ir pabrėžiama, kaip svarbu rūpintis burnos higiena ir prevenciškai lankytis odontologo kabinete, kad burnos sveikata būtų gera. Šia proga pravartu prisiminti ir ligonių kasų apmokamas odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

Žiemą viso organizmo darbą reguliuojanti mažytė skydliaukė patiria didžiulį krūvį, todėl jos veikla gali sutrikti. Vis tik daugybei žmonių įsibėgėjanti liga gali būti diagnozuota neteisingai, jeigu nebus atidžiai įvertintas ir metų laiko poveikis.  Manote, kad blogai veikianti skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti? Labai klystate. Kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka gamina į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus.

Kauno klinikų kraujo centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino pagalbos prašymu. Pranešime teigiama, jog kritiškai trūksta dviejų kraujo grupių – žmonės kviečiami tapti kraujo donorais. Prašo visų pagalbos „Kritiškai trūksta A ir 0 grupių kraujo. Prašome A ir 0 kraujo grupių donorų pagalbos ir kviečiame atvykti į Kauno klinikų kraujo centrą jau dabar! Būsime nuoširdžiai dėkingi visiems prisidėjusiems“, – rašoma pranešime.

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją.

„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų – pasak Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Giedrės Viganauskienės, svarbu prisiminti, kad virusų arba bakterijų infekcijos gali komplikuotis ir sukelti plaučių uždegimą, dar vadinamą pneumonija.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose implantuotas pirmas nugaros smegenų stimuliatorius lėtinį skausmą patiriančiai pacientei. Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus Kaune finansuos iki 50 tokių prietaisų. Šis prietaisas skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas. Pirmoji klinikų pacientė, kuriai implantuotas stimuliatorius, lėtinį nugaros ir kairės kojos skausmą, anot gydymo įstaigos, jautė dešimt metų.

Grožio ir plastinė chirurgija daugybei brandų amžių pasiekusių moterų padėjo susigrąžinti jaunystės grožį ir iš naujo pamilti save. Viena jų – Airijoje gyvenanti Daiva Biretienė, kuriai prasidėjusi menopauzė įvarė ne vieną kompleksą. Išdrįsusi praverti klinikos duris, šiandien moteris žydi. „Atjaunėjau dešimtmečiu! Įsitikinau, kad grožis turi magišką galią.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos medikams, kurių labai trūksta, pasiūlo net iki 700 eurų užmokestį už vieną darbo dieną. Tos pačios specializacijos mediko atlyginimas skirtingose valstybinėse gydymo įstaigose gali skirtis kelis kartus. O skubią pagalbą teikiantys ar žmonių gyvybes gelbstintys medikai uždirba mažiau už grožio procedūras atliekančius kolegas.