Gausybę hitų gerbėjams pristačiusi atlikėja nusprendė atsikratyti garsių muzikos prodiuserių brolių Bendžių įtakos ir pasukti savais keliais. Nors viešumo iki šiol vengė, Edilija tv3.lt skaitytojams sutiko kiek plačiau praverti savo naujo gyvenimo duris.
Vos baigusi atlikėjos karjerą ji vadovavo interjero salonui Klaipėdoje, vėliau darbavosi tarptautinių parodų organizatore Lietuvoje ir sukosi dar daugelyje sferų. Edilija mano, kad kiekvienas žmogus gali nesunkiai prisitaikyti vienoje ar kitoje situacijoje. Veikli moteris džiaugiasi asmeniniu gyvenimu, kurio esminis ramstis – šeima. Buvusi atlikėja savo gražiuose namuose augina dvi atžalas: prieš savaitę gimtadienį atšventusią Lela (8 m.) ir sūnų Grainių (3 m.).
- Vienoje televizijos laidoje minėjote, kad žmonės jus gatvėje vis dar atpažįsta. Kokia būna jų reakcija? – pasiteirauju pašnekovės.
- Man labai keista, kad vis dar pažįsta, juk tiek daug laiko praėjo. Reakcijų būna įvairių – vieni prieina pasišnekėti, kiti – tyliai šnabždasi tarpusavy. Būna ir įdomesnių variantų. Pamenu, su vyru sėdėjome Pilies gatvės restoranėlyje. Prie manęs priėjo labai simpatiška, matyti – versli, veikli moteris. Ji mane užkalbino, sako – „Labai atsiprašau, kol dar neišėjote, noriu jus pakalbinti. Jūs gi Geltona... Jeigu čia tikrai jūs, noriu padėkoti – kažkada man išgelbėjote gyvybę.“ Nustebau... Pasikalbėjus plačiau, paaiškėjo, kad kažkada ją kamavo didžiulė depresija ir net mintys apie savižudybę. Moteris patikino, kad tuomet visai netyčia klausydama radijo išgirdo mano dainą „Galima“. „Vis prasukinėjau ir negalėjau nustoti klausytis. Po truputėlį įgavau noro gyventi. Galop, visai išlipau iš depresijos.“ – pasakojo ji. Keisčiausia tai, kad ši moteris tuomet tikrai nebuvo paauglė, mat pagal amžių ji man tiktų į motinas. Paprastai, nemėgstu, kai mane atpažįsta, tačiau šis pasakojimas labai sujaudino.
- Kodėl nemėgstate būti atpažinta gerbėjų?
- Muzikinė karjera – praeitas gyvenimo etapas. Kartais mane tai trikdo, kartais – erzina.
- Tikriausiai, teko pakeisti gyvenimo būdą ir jus supusią aplinką. Ar mėgote jums rašomas dainas, tuomet formuojamą įvaizdį?
- Prie kai kurių dainų tekstų esu prisidėjusi ir aš. Tarkim, minėtas kūrinys – „Galima“. Žinoma, turėjau kompozitorių, kuris man kūrė muziką, tekstus. Tačiau niekuomet nesijaučiau verčiama atlikti visko, kas siūloma. Pavyzdžiui, savo noru atsisakiau dainos „Alyvos“, kurią vėliau perėmė grupė „Mango“. Man ji visai nelipo ir nepatiko.
Kalbant apie įvaizdį... Pačioje karjeros pradžioje jaučiausi savimi. Buvo demonstruojamas mano gyvenimo būdas – naivi, gera mergina. Sėkmė lėmė tai, kad prodiuseriai šiek tiek „užsižaidė“. O tuo tarpu aš keičiausi – kito mano gyvenimo būdas, charakteris. Kita vertus, gal taip ir geriau – buvo rodomas gero žmogaus pavyzdys jaunimui.
- Sakote, kad atpažinta būti nenorite... Tačiau prieš porą mėnesių dalyvavote televizijos laidoje, kurioje teko dainuoti drauge su buvusiu kolega Edgaru Lubiu ir kitais dviem atlikėjais. Kaip ryžotės vėl užlipti ant scenos?
- Netyčinis atvejis. Mane įkalbinėjo bent kelias savaites, sukėlė nostalgiją Klaipėdai. Aš nei dainuoju, nei padainuoju. Dainuoti tenka nebent duše arba vaikams. Esu be galo savikritiška, tikrai nelaikau savęs dainininke. Norint būt dainininku reikia investuoti daug laiko.
- Jeigu nebevadinate savęs dainininke, tai kaip dabar save vadinate?
- Esu žmogus – kaip ir visi. Žinau, kad visuomet būsiu daugiau mažiau pažįstamas veidas, niekur nepasislėpsiu. Metams bėgant suprantu, kad nėra ir reikalo slėptis – yra kaip yra. O amplua pas mane apstu... Aš ir mama, ir žmona, ir direktorė, ir dukra.
- Direktorė? Kurioje įmonėje?
- Taip, dirbu pilnu tempu. Jau metus vadovauju „Roko sodybai“. Kurį laiką auginau vaikus, teko kiek atsipūsti, o dabar vėl kibau į darbus.
- Atrodo, kad jūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis... Tačiau norite to ar ne, Geltonos gerbėjų vis dar yra. Ar sutinkate, kad norėdamas tapti garsiu, žmogus sumoka tam tikrą kainą?
- Vienareikšmiškai. Tai supranta tik tie, kuriems yra tekę pabandyti išgarsėti. Žmonės mano, kad viskas yra gražu ir paprasta. Deja...
- Kokią kainą jums teko sumokėti?
- Manau, kad visi televizijos, scenos žmonės pasakytų tą patį. Skaudu, dažniausiai, būna ne pačiam, bet mus mylintiems ir besirūpinantiems artimiesiems. O mums skauda dėl jų reakcijos. Žinomi žmonės yra pripratę prie vienokių ar kitokių nemalonių įvykių. Nuo populiarumo kenčia aplinkiniai, o ne pačios garsenybės.
- Dainininkės karjeros nutraukimas, tikriausiai, nebuvo pats maloniausias etapas jūsų gyvenime. Kas tuomet jus labiausiai palaikė?
- Iš tiesų, aš tuomet viską taip norėjau baigti, kad man nebebuvo svarbu nei ką darysiu, nei kur dirbsiu. Svarbiausia buvo pabaigti tai, kas jau pradėjo nešti tik nemalonias emocijas. Nei televizijoje, nei scenoje negalima apsimetinėti, tai klausytojai tikrai pajunta. Su dideliu malonumu nutraukiau karjerą.
Pradėti viską nuo nulio irgi nebuvo sunku. Ne vieną tokią pradžią jau turėjau.
- Nesibaiminate įstatyti savęs į nemalonias situacijas?
- Žinoma, ne. Suprantu, kad visi žmonės turi savo gyvenimus, savo rūpesčius. Kad ir kokie mylintys jie būtų, niekuomet nepadės tau taip, kaip tu pats gali sau padėti. Tiesiog reikia atrasti tuos taškus, kurie tau yra svarbūs ir įkvepia eiti toliau. Vienas iš stipriausių etapų man buvo dukros gimimas. Esu labai prieraišus žmogus. Svarbiausia – artimieji. Užuot eikvojusi energiją bandant išspręsti globalias problemas, esu labiau linkusi atsisukti į save ir į artimiausią aplinką. Nes nuo mūsų pačių viskas ir prasideda.