O vietoje jo išdygs naujas 160-imt milijonų eurų kainuojantis daugiafunkcis kompleksas, kuris, anot sostinės valdžios, gali dar pabrangti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija daugiafunkcinį kompleksą vadina nacionaline afera.
Istorinė diena sostinėje, sklype, kur turėtų iškilti naujas nacionalinis stadionas prasidėjo senojo griovimo darbai. Jie turėtų užtrukti 4 mėnesius. Vertė 300- ai tūkstančių eurų.
„Pradedami griauti daug dešimtmečių Vilniuje stūksoję ir tam tikra nacionaline gėda virtę nebaigtos statyti stadiono likučiai, griuvėsiai ir tai yra į būsimo daugiafunkcio komplekso statybas“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Griovimas vyks etapais. Iš pradžių aplink stadiono liekanas iškils pylimai. Jie turėtų saugoti aplinkinius gyventojus nuo triukšmo bei dulkių.
„Pirmas etapas bus, kad nuardysime tas kontrakcijas, kurios dabar va styro. Tada iškarto formuosime maždaug 5-6 metrų aukščio pylimą nuo „Akropolio" ir nuo gyventojų pusės, kad sumažinti triukšmą, tada atsikasinėsime pamatus, pradėsime juos ardyti“, – aiškina „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas.
Anot griovėjų, sprogdinti stadiono neapsimoka.
„Sprogdinti per brangu. Šiais laikais visas griovimo procesas yra iškarto rūšiavimas, perdirbimas. Jei stadiono konstrukcijas nuvežtumėme į Vilniaus sąvartyną, pridavimo kaina pernai metų kainomis būtų 6 milijonai eurų, – sako G. Masalskas.
Stadioną griaunanti įmonė gaus ir daugiau pajamų. Savivaldybė, neįskaičiuojant PVM, sumokės 300-us tūkstančių eurų, dar 600-us tūkstančių eurų stadiono ardytojai gaus už nuolaužas.
„Už medžiagas mes gausime 2 kartus daugiau. Maždaug tiek pat mes gausime už betono skaldą, truputį daugiau planuojame gauti už metalo laužą. Nuline kaina būtų galima griauti paprastą, betoninį administracinį pastatą, šitos konstrukcijos yra daug sunkiau ardomos. Dėl to už nulį griauti būtų labai didelė afera. Statybų nuolaužos bus panaudotos kitur, greičiausiai statant prekybos centrus, šaligatvių trinkelėms ar gatvių kelkraščiams stiprinti“, – sako G. Masalskas.
Sostinės vicemeras taip pat patvirtino, kad daugiafunkcinis kompleksas, kurio statymas valstybei ir savivaldybei kainuos 160 milijonų eurų, gali dar pabrangti. Esą šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto padidinti stadionų vietų skaičių nuo 15-oks iki 18-os tūkstančių.
„Dėl paties sklandesnio projekto įgyvendinimo, būtų patogiau nieko nebekeisti ir tiesiog įgyvendinti sutartį ta apimtimi, kuri yra numatyta. Kita vertus, matant, kad iš tikrųjų aikštynas gali būti panaudojamas tarptautinių varžybų prasme daug platesne apimtimi, jeigu mes turėtumėme 18-os tūkstančių vietų aikštyną, tai tokia opcija galima pasinaudoti“, – teigia V. Benkunskas.
„Girdėjau aš tą spaudos konferenciją, kalbama dar apie papildomus pinigus, gal dar reikės skirti papildomai. Supraskit, dar yra mažai, Žmonės supraskit, dar yra mažai, virš trečdalio milijardo iššvaistyta ir dar yra mažai, tai kada bus gana“, – sako Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis.
Sostinės savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis nurodo dar didesnę išleidžiamų pinigų sumą. Mat 25-is metus stadioną valdys ne savivaldybė ar valstybė, o „BaltCap“ fondas, kuris ateityje susižers visus pinigus ir iš stadiono veiklos.
„Joks ten nacionalinis stadionas, tai yra tiesiog nacionalinė afera. Daugiau nei trečdalis milijono eurų mokesčių mokėtojų pinigų bus iššvaistyta šitam projektui, kurio nei vieta tinkama, nei projektas Vilniui nereikalingas. Tikrai buvo galima už tuos pinigus, jeigu skirti tokius pinigus, labai daug įrengti, sutvarkyti sporto, kultūros objektų, mokyklų, darželių. Dar papildomus 35 mln. eurų savivaldybė ketina investuoti į infrastruktūrą aplink daugiafunkcinį kompleksą – gatvių, sankryžų tvarkymą“, – sako Ž. Šilgalis.
Vilniaus miesto tarybos opozicijai užkliūva ir tai, kad daugiafunkcinio komplekso statybos finansuojamos iš brangiai skolintų pinigų.
„Skolinasi pinigus už labai didelę sumą, didelę kainą. Palūkanos beveik 7 procentai metinių. Jeigu šiandien mes paklaustumėme bet kurios šeimos Vilniuje, ar ji imtų paskolą iš banko, 7 procentus metinių ir statytų butą, kuris jiems bus per mažas, matyt, atsakymas būtų labai aiškus, ne“, – komentuoja Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas.
Kol Vilnius kompleksui leidžia 100 milijonų eurų. Daugiau nei tris kartus pigesnis, bet tiek pat vietų stadione turintis projektsd Kaune jungia vis aukštesnę darbų pavarą – didžioji dalis jo jau pastatyta.
„Dabar jau ir surinkinėjamos kėdės, tvirtinamos tribūnuose. Vykdomi jau vidaus darbai liejamos grindys, tiesiamos šildomos grindys. Jau ruošiame danga žolei, kuri bus atvežta ir išvyniota“, – sako Kauno vicemeras Andrius Palionis.
„Stadija jau apie 70-imt procentų stadiono stovi, kaip matot. Viską naujai praktiškai, buvo tik seni pamatai palikti, o šiaip viskas naujai, pats statinys inžineriškai pakankamai sudėtingas“, – kalba „Autokausta“ projektų vadovas Lauras Zakaras.
Kaunas stadiono statybos darbus planuoja užbaigti vasarą.
„Šiandien dienai skaičiuojam, kad finalinė sąmata bus apie 42 milijonus eurų. Matosi, kad pas mus medžiagos pigesnės, matosi, kad už tą pinigų sumą, kur Vyriausybė skiria, tai Kaune būti likę pastačius stadioną“, – tikina A. Palionis.
Vilniaus daugiafunkcinio komplekso statybas planuojama baigti iki 2024-ųjų pabaigos.
