Nugriovus nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijas, ketinama išvalyti teritoriją bei pradėti naujo objekto statybas.
UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos.
Apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį spalio mėnesį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Savivaldybė planuoja, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos, kurios galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.
VAIZDO ĮRAŠE – GRIOVIMO DARBAI:
„Griaučius“ pašalins per keturis mėnesius
„Turime šiandien simbolinę dieną. Pradedami griauti daug dešimtmečių Vilniuje stūksoję ir tam tikra nacionaline gėda virtę nebaigto statyti stadiono likučiai, griuvėsiai. Tai yra įžanga į būsimo daugiafunkcinio komplekso statybas.
Tam, kad įgyvendintume rudenį pasirašytą sutartį su koncesininku, reikia paruošti visą teritoriją ir pirmiausia turime sunaikinti tai, kas nebereikalinga ir trukdo veiklai“, – antradienį prie stadiono „griaučių“ kalbėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak jo, patys griovimo darbai vyks keturis mėnesius ir bus suskirstyti į etapus. Pirmuoju etapu bus suformuoti pylimai, dengiantys teritoriją nuo prekybos centro ir gatvės, tam, kad būtų mažiau trikdomas kasdienis gyvenimas, būtų mažiau dulkių ir triukšmo.
„Vėliau, tą padarius, bus intensyviau valoma pati aikštelė. Per keturis mėnesius mes turėsime visiškai dekonstruotus ir demontuotus stadiono „griaučių“ likučius, turėsime sutvarkytus pamatus ir statybų aikštelė bus paruošti būsimiems darbams“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Anot vicemero, komplekso statybų darbai turėtų prasidėti arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje, kai bus paruoštas šiuo metu rengiamas techninis projektas.
„Kadangi pats projektas yra kompleksinis, sudėtingas, tai daug etapų ir darbų vyksta sistemingai ir kartu“, – sakė jis.
„Griaučių“ griovimo darbų kaina siekia 300 tūkst. eurų be PVM. Ši suma, anot V. Benkunsko, jau yra įtraukta į pasirašytos sutarties sąmatą.
Pertvarkys sankryžas, plės eismo juostas
V. Benkunskas pakartojo, kad miestas taip pat papildomai investuos į infrastruktūros tvarkymą – naujus kelius, sankryžas, viadukus ir perėjas.
„Kol kas apie sumas nešneku. Tai, kas vyksta šioje aikštelėje šiandien, yra koncesijos sutarties dalykas. Kai atsiras šie objektai – nacionalinis stadionas, sporto aikštynai, muziejus, darželis ir taip toliau – pats įvažiavimas į šį objektą prie dabartinių visų sankryžų yra problematinis, todėl miestas jau seniai yra pradėjęs planuoti infrastruktūrinius pakeitimus, išplatinus visas eismo juostas, pertvarkant sankryžas. Čia yra miesto reikalas, kuris nesusijęs su koncesijos sutartimi“, – aiškino V. Benkunskas.
Pokyčiai, anot vicemero, prasidės po metų arba dviejų.
„Turbūt panašus laikotarpis bus, kai vyks pragrindinės statybos šiame objekte. Tai yra 2023–2024 metai, kad miestas iš savo pusės darys tuos pakeitimus, kuriuos suplanuos“, – sakė vicemeras.
V. Benkunsko teigimu, pats kompleksas turėtų būti atvertas 2025 metų balandžio mėnesį.
„Koncesininkas šneka, kad yra galimybė pabaigti anksčiau, apie 2024 metų pabaigą“, – teigė V. Benkunskas.
Klausimas apie kainą – nuvažiavęs
Vicemero teigimu, nebereikėtų kalbėti apie projekto didelę kainą.
„Tai yra laikas ir klausimas, kuris yra šiek tiek nuvažiavęs. Sutartys jau yra pasirašytos, dabar mes koncentruojamės į sėkmingą projekto įgyvendinimą. Tų diskusijų, ar tinkamas projektas, ar tinkama finansavimo struktūra tikriausiai bus iki pat statybų pabaigos, o gal ir po to“, – teigė V. Benkunskas.
Atliekas panaudos kitose statybose
Griovimo darbus vykdančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas teigė, kad per keturis mėnesius „visiškai realu“ išardyti statybų liekanas ir jas išvežti, darbai paspartės pastačius pylimą. G. Masalsko teigimu, darbai kainuos apie 300 tūkst. eurų, už griovimo metu surinktą betoną ir metalo laužą tikimasi gauti dar apie dukart tiek.
Statybų nuolaužos bus panaudotos kitose statybose, greičiausiai statant prekybos centrus, šaligatvių trinkelėms ar gatvių kelkraščiams stiprinti.
„Pirmas etapas bus tai, kad nuardysime tas konstrukcijas, kurios dabar styro, tą viršutinę dalį, tada formuosime maždaug 5-6 metrų aukščio pylimą nuo „Akropolio“ ir nuo gyventojų pusės, kad sumažintumėme triukšmą, tada atsikasinėsime pamatus, pradėsime juos ardyti“, – sakė G. Masalskas.
Šimašius: šiandien labai svarbi diena
Apie stadiono griaučių griovimo darbus antradienį socialiniuose tinkluose parašė ir Niujorke šiuo metu atostogaujantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Šventė bus tada, kai vyks atidarymas, bet šiandien irgi labai svarbi diena – demontuojami griaučiai neatsakingai pradėto ir neatsakingai nepabaigto statinio, virtusio garsiausiais griuvėsiais Lietuvoje.
Net tada, kai pats nebetikėjau, kad šis projektas išgyvens aukščiausio lygio bandymus jį palaidoti, su komanda darėme viską, kad jis visgi įvyktų. Ir vyksta.
<...> O kol kas - ačiū visai komandai, pagalbininkams, ir privatiems projekto partneriams, kad kartu pasiekėme šią datą. Nuo kiekvieno žingsnio posūkis atgal vis sunkiau įmanomas. Vaikai, treniruokitės žaisti futbolą, atvirų ir dengtų aikščių irgi ne be reikalo įrenginėjam Vilniuje“, – antradienį feisbuke rašė R. Šimašius.
Pravardžiuotas „nacionaline afera“
„Sustabdykime šitą aferą, paskelbkime naują, normalų konkursą, pakoreguokime projektą. <...> Pastatykime to, ko miestui reikia – stadioną ir baikime svaigti su tomis nesąmonėmis. Už visus likusius pinigus, jei savivaldybė tiek jų turi, visame mieste galima tiek objektų padaryti. Ne tik sporto, bet ir kultūros. Ką mes darome? <...> Bus didžiulis galvos skausmas. <...> Tai yra ne nacionalinis stadionas, o nacionalinė afera“, – tarybos narius balsuoti prieš sutartį ragino Ž. Šilgalis.
Buvęs sostinės meras A. Zuokas taip pat ragino nepritarti sutarčiai .
„Stadionas labai nedidelis, labai paprastos architektūros, tokio regioninio lygio, jame nėra nieko sudėtingo. Štai ką mes statome Vilniaus mieste, kuris nusipelnė ženkliai geresnės kokybės stadiono. Suprantu, kad Remigijus Šimašius nori pasirodyti, kad kažkas per jo kadenciją buvo padaryta. <...> Vilnius nusipelno didesnės ambicijos“, – sakė A. Zuokas.
Visgi opozicijos raginimų taryba neišgirdo. Sutarties projektui pritarė 32 tarybos nariai, prieš balsavo 11, susilaikė vienas sostinės politikas.
„Procesas laukia įdomus, darbas nesibaigia, o tik prasideda po sutarties pasirašymo“, – tarybos posėdyje sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pirmą kartą stadionas teritorijoje šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino.
Projektas bus įgyvendintas taikant viso ciklo modelį – koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą. Po pastatyto objekto pridavimo, koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.
22 hektarų teritorijoje bus pastatytas UEFA IV kategorijos 15 000 vietų stadionas su sporto muziejumi, 3000 vietų IAAF standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.
Stadiono statybos kainuos 39,2 mln. eurų, viso Daugiafunkcio komplekso su 15 sporto aikštynų statybų kaina – 94,6 mln. eurų. Pridėjus jo operavimą 25 metams, bendra kaina bus 160 mln. eurų.
