I. Šimonytė sako, kad Sausio 13-osios aukos žuvo ir už tai, kad žmonės galėtų nušvilpinėti valdžią. Seimo pirmininkė pareiškė, kad jai buvo gėda, o Vytautas Landsbergis rėžė dar stipriau – protestuotojus išvadino ne žmonėmis, o fašistais ir jedinstvininkais.
Dėl koronaviruso, Sausio 13-osios oficialus minėjimas ketvirtadienį vyko lauke, Nepriklausomybės aikštėje, ir kad aukų pagerbimas gali būti kitoks, nei įprastai, tapo aišku, kai atėjusią Seimo pirmininkę, dar prieš minėjimo pradžią, nušvilpė maždaug 800 nepatenkintų žmonių minia.
Švilpimo teko ir keliems ministrams, Vilniaus merui. Tik atvykusį prezidentą Gitaną Nausėdą protestuotojai pasitiko nors ir negausiais, bet plojimais.
Nors protestuotojų minioje plevėsavo ne viena trispalvė, skambant Tautiškai giesmei, himną giedojo ne visi.
„Šiandien Sausio 13-oji yra gyvas ne tik mūsų skaudžios netekties, bet ir didžiausios pergalės simbolis. Tegul jis kaskart įkvepia mus, kai susiduriame su naujais iššūkiais“, – sako G. Nausėda.
Bet plojimus greitai pakeitė kurtinantis švilpesys. Triukšmas nenutilo visos Seimo pirmininkės kalbos metu, aikštėje nebuvo įmanoma girdėti, ką parlamento pirmininkė sakė. Kalbą girdėjo tik stebėję transliaciją nuotoliu.
„Valstybę sukurti gali tik žmonės, pasijutę piliečiais. Apginti valstybę, paremtą liberalios demokratijos vertybėmis, – tik laisvų piliečių jėgoms. Būti piliečiu reiškia ginti savo valstybę“, – kalba Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tas pats laukė ir prie tribūnos stojusios premjerės Ingridos Šimonytės.
„Ir visada turime prisiminti, kiek daug buvo paaukota atsikovojant nepriklausomą Lietuvą. Kad už ją buvo pralietas kraujas. Tačiau jis virto baltu paukščiu. Ir gieda virš mūsų. Ir giedos. Ir todėl, nors šiandien pagerbiame žuvusius, ši diena yra šviesos diena“, – teigia I. Šimonytė.
Premjerei kalbant prieš protestuotojus net išsiriakiavo papildomos pareigūnų pajėgos.
„Ir tai, kad šiuo metu jūs galite man švilpti – irgi yra iškovotos laisvės dalis...“, – sako I. Šimonytė.
Nors minia tylos minute pagerbė Sausio 13-osios aukas, bei kelis kartus paskandavo „ačiū“, kliuvo ir kalbą sakiusiai vienuolei Bernadetai Mališkaitei. Ji su bendražygiais buvo apdovanota Laisvės premija, kuri šiemet skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai.
„Tiesoje glūdi laisvės galia. Na, o melo kojos trumpos ir molinės“, – sako Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė.
„Tie žmonės, kurie žuvo Sausio 13-ąją, jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant. Bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito, tiesą sakant, aš nesuprantu. Ypač, kai daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes, o kaip žinia, premijos laureatas šiais metais yra katalikų bažnyčios kronika“, – teigia I. Šimonytė.
„Man nepikta ir neapmaudu, man gėda prieš tuos žmones, kurie prieš žuvusiųjų artimuosius, prieš nukentėjusius, prieš Laisvės gynėjus, man prieš juos nuoširdžiai gėda, aš jų atsiprašau“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Tiek Gitanas Nausėda, tiek ir Dalia Grybauskaitė su žurnalistais kalbėtis atsisakė. Bet buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis rėžė aštriai.
„Tai kokie čia žmonės, čia gi jedinstva. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstva, problema, žinoma, pamišėlių pakankamai daug“, – sako V. Landsbergis.
Vytautas Landsbergis sako, kad protestuotojai atėmė iš susirinkusių laisvę. Laisvę klausytis skambėjusių kalbų, nes per švilpimą ir rėkimą jų nesigirdėjo.
„Mūsų, anais laikais, jedinstvos mitinge būdavo atskirai. Ir kai vieną kartą čia buvo prie Seimo 2 mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegul jie sau rėkia ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu. Dabar buvo leista per daug arti trukdyti“, – tikina V. Landsbergis.
Policijos duomenimis, prie Seimo susrinko apie 800 mitinguotojų ir apie 1200 aukų pagerbti atėjusių žmonių.
