Vilkų gynėjai tvirtina: nereikia gyventi iliuzija, kad plėšrūs gyvūnai nedarys jokios žalos, ir klausia, ar tikrai reikia šaudyti šimtus vilkų.
„Ant manęs šoko – ranka daviau. Ranka, kai daviau, čiupo man“, – taip akistatą su vilku rugsėjo pradžioje prisimena Kupiškio rajone gyvenantis ūkininkas Elfaizas Ismailovas. Vilkas pirmiausia sėlino prie vieno iš vyro šunų, o pamatęs jo šeimininką, puolė šį.
„Dantys labai ilgi, stiprūs. Šuo man, kai kando, skausmo tokio nebuvo. Taip stipriai spaudžia – kaip spaustuvu“, – pasakoja Elfaizas.
Vyras sako slampinėjantį vilką matęs jau pusantro mėnesio. Todėl buvo pasiruošęs peilį ir prožektorių.
„Ačiū Dievui, nedingo prožektoriaus šviesa. Jeigu šviesa būtų dingusi, tikrai nematyčiau, kur jam besti. Prožektoriaus šviesa buvo, ir mačiau, kur man reikia peilį varyti“, – kalba Elfaizas.
Tąkart dvikovą su vilku laimėjo ūkininkas, pilkis žuvo. Tačiau ne kartą ūkyje pasidarbavęs vilkas žalos ūkiui spėjo pridaryti.
„Dabar skaičiuojam. Šešios avys, vienas kumeliukas, viena karvė, keturi teliukai“, – samo Elfaizas.
Ir pats vyras nukentėjo. Sako, vilkai buvę ne tik jo, bet ir kaimynų kasdienybė.
„Kankina visus, pjauna vienodai. Žmogus laikė danielius – jis nepranešė. O vilkas įlindo – tris ar keturis danielius papjovė“, – kalba Elfaizas.
Preliminariais skaičiavimais, dabar Lietuvoje vilkų gali būti iki tūkstančio, ir tas skaičius auga, nors penkių šimtų jų pakaktų. Medžiotojai sako pastebintys, kad norėdami apsiginti nuo vilkų žmonės į juos kreipiasi vis dažniau.
„Avys, ožkos yra papjaunamos, veršiai, teliukai. Tai yra lengviausias grobis. Ir esmė tokia, kad vilkas yra miško gyvūnas. Vis dėlto jis turėtų gyventi miško teritorijose, vengti urbanizuotų teritorijų“, – kalba medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
Todėl aplinkos ministrui bus teikiamas ateinančio vilkų medžioklės sezono limitas – 282 žvėrys. Skaičius bus beveik 50 procentų didesnis, mat praėjusiais metais vilkų sumedžiota net mažiau negu reikėjo. Tokius skaičiavimus atliko mokslininkai.
„Žmonės neapsikentę patys bando daryti visokius veiksmus ir kad nepasileistų tai visiškai nekontroliuojamai, kaip, pavyzdžiui, dabar yra Lenkijoje brakoneriavimas, nuodijimas. Tai jau geriau leisti sumedžioti legaliai ir pagal mokslininkų rekomendacijas“, – tvirtina aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Gyvūnų apsaugos organizacijų atstovai, prieš kelerius metus aiškinę, kad reikia apskritai uždrausti vilkų medžioklę, dabar sako, kad nebūtina medžioti tiek daug vilkų.
„Tą populiaciją… lyg ir mes norime, kad ją labai labai reikšmingai sumažinti, nors kodėl, nelabai aišku, nes ir prie dabartinės populiacijos pasaulio pabaigos nėra“, – sako asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys.
„Galim jokių žvėrių iš viso nemedžioti, bet tada žmogus sunkiai su jais sugyventų. Visi žmonės, kurie čia gyvena, kurie važiuoja mašina, žvėrys galėtų išbėgti, tiek pjautų naminius gyvūnus daugiau, negu kad priklauso“, – tikina M. Čepulis.
„Niekada nebus taip, kad Lietuvoje gyvens stambus plėšrūnas ir jis nedarys niekam žalos. Kokį mes gyvūną didesnį paimtume, jisai daro žalą. Šernai daro žalą bulves knisdami, kanopiniai daro žalą miškui“, – sako V. Balys.
Medžiotojai sako, kad laikysis tokio plano, koks bus nurodytas, tačiau primena: valstybei kompensuoti vilkų padarytą žalą juk kainuoja.
„Ar mes norime valstybėje iš esmės pridaryti nuostolių dėl to, kad negebame galbūt ūkiškai susitvarkyti pakankamai racionalaus klausimo?“, – kalba L. Daukša.
Vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 15 dieną ir tęsis iki balandžio.
Sakė, kad vilkai reikalingi kaip miško sanitarai. Bet jeigu jie pjauna valstiečių avis, tai kam jie reikalingi.
O žmonės turi pradėti duoti valstybę at vietinės seniūnijas į teismus. Kai pradės mokėti, nenorės daugiau tų vilkų.
