Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Nebijome įvardijamų datų, mes ginsimės“

Vašingtonas skaičiuoja, kad apie atitraukimą skelbianti Rusija dar 7 tūkstančiais karių papildė savo pajėgas prie Ukrainos sienų, rusų kariai jau net kaupia kraujo atsargas. NATO svarsto stiprinti Rytų Europos, taigi ir Lietuvos gynybą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusija išsiunčia JAV ambasados Maskvoje antrąjį pagal rangą pareigūną

Prezidentas: turime gauti garantijas, kad Rusijos kariai bus patraukti iš Baltarusijos

Paviešinti Rusijos reikalavimai: pateiktas nurodymas ir Baltijos šalims

Ukrainos rytuose iš Stanica Luhanskos gyvenvietėje esančio darželio pareigūnai ir darbuotojai evakuoja mažamečius vaikus. Ką tik į darželį ir šalia jo esančią žaidimo aikštelę smogė minos. Didžiulę skylę pastate paliko, anot Ukrainos kariuomenės, Rusijos remiamų separatistų ciniškai paleistos 122 mm minos. Iš viso į gyvenvietę jų atskriejo per tris dešimtis. Visa laimė, vaikai nenukentėjo, bet sužeisti keli darželio darbuotojai.

Kijevas skelbia, kad Rusijos remiami kovotojai minosvaidžiais ir granatsvaidžiais smarkiai apšaudė kelias gyvenvietes prie fronto linijos. Marjinkoje skeveldros pataikė į mokyklą. Ukrainos pajėgos atsako ugnimi. Sprogimai girdimi ir Donecko apylinkėse. Vakarai perspėja – Rusija dabar kuria pretekstą pulti Ukrainą.

„Ir mes jau matėme bandymus sukurpti pretekstą, primesti kaltę ir turėti pateisinimą invazijai į Ukrainą“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ir prašom – separatistai kaip susitarę viešai suskubo kaltinti Ukrainą pradėjus puolimą.

„Kviečiame tarptautinius stebėtojus ir ESBO vadovybę užfiksuoti eilinį grubaus paliaubų pažeidimo faktą iš Ukrainos pusės“, – sako Donecko separatistų atstovas Olegas Nikitinas.

„Tiesioginiu Kijevo karinės-politinės vadovybės nurodymu, priešas bando eskaluoti konfliktą“, – kalba Luhansko separatistų atstovas Jan Leščenko.

Separatistams skuba antrinti Kremlius. Ragina Vakarus sutramdyti Ukrainą, lyg tai jai būtų naudingas karas.

„Mes ne kartą perspėjome, kad per didelė Ukrainos pajėgų koncentracija prie sąlyčio linijos, turint omeny galimas provokacijas – gali kelti didelę grėsmę“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

O dar prieš porą dienų Putinas susitikęs su Vokietijos kancleriu pareiškė, kad Kijevas vykdo genocidą.

„Tai, kas vyksta Donbase dabar – yra genocidas“, – sako V. Putinas.

Visa tai primena 2014–15 m., kai Maskva karą Ukrainoje taip pat teisino neva rusakalbių skriauda rytiniuose regionuose.

„Aišku, kad tai yra pretekstas. Vienareikšmiškai. Ar tai puolimui pretekstas, ar tai yra spaudimo priemonė, ar tai yra paprasčiausiai parodymas, kad jei mes norėsime, tai tą pretekstą surasime. Tai čia, sakau, vėl galima daryti įvairias prielaidas, galima spėti, bet aiškiai kažkoks pretekstas yra ieškomas ir jį norima pateikti pasaulio visuomenei“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Sutapimas ar ne – Donbase griaudint sprogimams, internete plinta vaizdo įrašai, kaip Kijeve kyla dūmai virš Rusijos ambasados: „Paskutinį kartą aš tokį vaizdą mačiau 2014 m. Balti dūmai ir smirda.“

Melagingus manevrus Rusija tęsia ir prie Ukrainos sienų. Anot Vašingtono, ten atvyko papildomi 7000 Rusijos karių. Dalis jų – vakar, vasario 16-ąją. Rusijos veiksmai – toli gražu ne deklaruojamas atsitraukimas.

„Matome, kaip dalis tų karių artinasi prie sienos. Matome, kaip ore skrieja vis daugiau kovos ir paramos orlaivių. Matome, kaip jie didina parengtį Juodojoje jūroje. Net matome, kaip jie apsirūpina kraujo atsargomis. Žinote, neseniai pats buvau karys ir puikiai žinau, kad nieks to nedaro be priežasties. Ir jau tikrai ne tuomet, kai žadi susikrauti daiktus ir grįžti namo“, – teigia JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Briuselyje antrą dieną posėdžiaujantys ir situaciją stebintys NATO gynybos ministrai jau sprendžia, kaip Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti daugiau NATO pajėgų, kurioms vadovautų Amerika, JK, Kanada ir Vokietija.

„Ministrai nusprendė svarstyti tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Taip pat ir NATO kovinių grupuočių kūrimą centrinėje, rytinėje ir pietryčių Europoje“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Konkrečiai, kiek atvažiuotų į Lietuvą ar nuvažiuotų į kitą valstybę, kiek jų būtų – papildomų pajėgų – priklausys nuo esamos situacijos, nuo grėsmių ir jei grėsmės kils, tai tų pajėgų bus daugiau“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Mūsų užsienio reikalų ministerija šiandien primygtinai kartoja rekomendaciją visiems Lietuvos piliečiams išvykti iš Ukrainos. O dalis Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojų jau perkeliami į Lvivą. Darbuotojų atstovybėje Kijeve dar lieka, bet jie čia dirbs tol, kol bus saugu. Tiesa ne visi skuba evakuotis. Lietuvos Ukrainos verslo klubo prezidentas tiki, kad karo nebus. Bet sako, kad reikia būti pasiruošusiam.

„Mes jau pragyvenom dvi revoliucijas. Du Maidanai buvo, karas buvo. Žmonės priprato ir jiems gąsdinimai nelabai atrodo pavojingi“, – sako Lietuvos–Ukrainos verslo klubo prezidentas Andrius Venskūnas.

O Ukrainos prezidentas dieną iš dienos rengia vizitus po pratybų poligonus įvairiose Ukrainos vietose. Kijevas nieko nelaukdamas ruošiasi atremti puolimą.

„Naudojame visą turimą sausumos karių ginkluotę: artileriją, tankus, šarvuočius ir prieštankines raketas“, – teigia pratybų vadas Andrij Melnik.

Meistriškumą bombarduodami tankų muliažus tobulina ir Ukrainos lakūnai.

„Lėktuvai treniruojasi su 250 ir 500 kg bombomis. Tai galingi ginklai skirti naikinti šarvuotą techniką“, – aiškina oro pajėgų vado pavaduotojas Sergij Golubcov.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karius sveikina ir Azovo jūroje. Anot jo, Rusijai vykdant provokacijas – labai svarbu, kad Ukrainoje liktų kuo daugiau tarptautinių stebėtojų ir viską fiksuotų.

„Mes nebijome jokių prognozių, nebijome jokių priešų. Nebijome įvardijamų datų, mes ginsimės. Ar tai Vasario 16, ar 17 diena, kovas, balandis, lapkritis ar gruodis. Dienos ir mėnesiai nieko nereiškia“, – sako V. Zelenskis.

Dantį prieš Ukrainą Rusija griežia ir iš Baltarusijos teritorijos, kur demonstruoja Grad raketų sistemas – tokiomis prieš kelerius metus bombardavo Ukrainos rytų miestus ir kaimus. Lukašenka sako, kad prireikus, Baltarusijoje dislokuos ir Rusijos branduolinį ginklą.

„Dislokuosime ne tik branduolinį, bet ir super-branduolinį ginklą…“, – sako A. Lukašenka.

Ir jau prašo Maskvos branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų Iskander. Rytoj Lukašenka Maskvoje susitiks su Putinu.