O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje.
Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus. Nors lauke apie 10 laipsnių šilumos, pensininkė aiškina, kad jai dar nešalta.
Šiaulietės bute antra diena jau šyla radiatoriai. Visame mieste paskelbta šildymo sezono pradžia, štai, ką sako gyventojai:
„Galėtų ir nebūti dar, kas su vaikais mažais, gal tiems ir reikia. Mums nešalta. Kiek dabar kambariuose, 20 laipsnių. Kai kambaryje 21, seneliams užtenka.“
„Man atrodo, kad reikėjo dar palaukti, nes nėra šalta. Kai atsiguli į lovą, patalynė drėgnoka, bet aš manau, kad dar galėjo pabūti.“
„Ar labai laukėt šildymo sezono? – Ne, nes pas mūsų dar pakankamai šilta buvo apie 22 laipsnius. Dar tikrai jo nelaukėm.“
Nelaukia ir dalis kauniečių. Šildymas spalį Kaune bus daugiau nei dvigubai brangesnis, nei pernai spalį:
„Dar ne, sakyčiau. Dėl pataupymo, dar įmanoma, viena kita dienelė šviesesnė.“
„Tikrai nešildyčiau dar, nes saulutės užtenka ir šilumos pakanka.“
„Tėvai centre gyvena ir labai šąla. Realiai kambariuose temperatūra, jeigu nepasišildai, 15 laipsnių. Dar žiema neatėjo, reikia su kailiniais drabužiais sėdėti namuose.“
Tiesa, miestas jau apsisprendė. Nuo spalio 17-os dienos radiatoriai kaisti pradės visame mieste.
„Tai yra simbolinis paskelbimas, nes kiekvienas namų ūkis, kiekviena bendrija gali nuspręsti daugumos gyventojų pritarimu, kada jie pradeda šildymą. Ar jie jį užlaiko ar anksčiau pradeda. Yra vidurkis 10 laipsnių, jis toks komfortą peržengiantis“, – kalba Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Nuo spalio 12 d. šildymo sezoną pradeda ir Vilniaus rajonas. Iš didžiausių Lietuvos miestų neskuba tik Klaipėda ir Vilnius, kuris savo sprendimą žada paskelbti spalio 13 d.
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, šalies gyventojai spalį už šildymą šiemet vidutiniškai mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Kol gyventojai galvoja, iš ko reikės susimokėti išaugusias sąskaitas, Europos Sąjungos valstybių ministrai ieško priemonių, kaip sumažinti dujų kainas.
„Pirmiausia bandysime mažinti paklausą. Tada bandysime užtikrinti valstybių narių solidarumą, kišimės į dujų kainas, palengvinsime bendrą dujų pirkimą, o šios keturios priemonės kartu sustiprins viena kitą ir padės riboti kainas“, – kalba Europos Komisijos narė Kadri Simson.
Europos Sąjungos valstybės diskutuoja apie įvairiausias priemones: šalys galėtų pirkti dujas drauge, taip mažinti konkurenciją tarp atskirų valstybių. Ministrai taip pat kalba apie dujų kainų lubų įvedimą.
„9 Aštuonios šalys pasisakė už generacijai, 15 už didmenai. Mes ir už tą, ir už tą. Nes mūsų pramonei reikia pigesnių dujų, kad pramonė galėtų išgyventi. Vokietija priešinasi, vokietija steigia savo fondą, planuoja kompensuoti pati save“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kol vieni ekonomistai aiškina, kad Europos sąjungos kišimasis į dujų rinką gali baigtis tragedija...
„Jeigu tos lubos būtų per žemai nuleistos, susidarytų trūkumas gamtinių dujų, nes eksportuotojai, ypatingai neutralūs, kaip Kataras, jis gali tada eksportuoti į kitas valstybes“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kiti įžvelgia daugiau naudos nei žalos.
„Jei pavyktų susitarti ir pradėtų koncentruotus pirkimus, sujungiant visą šalių poreikį. Vienas dalykas, turėtų kitą derybinį balsą, kitas dalykas, turėtų tos kainos mažėti. Vien tik tai dėl tų kalbų Europoje kainos leidžiasi“, – tvirtina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Neabejojama, kad kainą galima sumažinti. Kai Europoje dujų kaina buvo užkilusi iki 300 eurų už megavatvalandę, Amerikos vietinėje rinkoje tos pačios dujos buvo parduodamos 10 kartų mažesne kaina.
Iki Europos laivais atkeliavusios dujos išbrangsta kartais, o liūto dalis išaugusio pelno atitenka būtent dujų pardavėjams.
„Kai Europa nori iš karto nusipirkti šimtą suskystintų gamtinių dujų krovinių, o rinka gali pasiūlyti 80, tai vadinasi nusiperka tie, kurie pasiūlo aukščiausią kainą“, – aiškina A. Ketlerius.
„Iš dujų brangimo išlošia tas, kas dujų turi. Ir amerikiečiai, ir šiaurės Afrika, ir arabų šalys“, – sako M. Dubnikovas.
Dėl didelių sąskaitų už šildymą, elektrą Europos gyventojai gali kaltinti Putiną, kuris užpuolęs Ukrainą, kartu pradėjo ekonominį karą su Europa, kas ir sukėlė dujų kainų šuolį.
„Žmonės Europoje, kaip ir viduramžiais, pradėjo kaupti malkas žiemai. Prie ko čia Rusija? Europiečiai bando suversti kaltę kitiems dėl savo klaidų“, – kalba Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas.
Putinas kviečia Europą su ja derėtis, kartu remontuoti „Nord Stream 2“ dujotekį.
