Nuo pat pavasario pabaigos kainos Lietuvoje kas mėnesį palengva traukėsi, tačiau rugsėjį infliacija vėl padidėjo. Ekonomistai aiškina, kad kainos vėl iš lėto kyla dėl brangstančių sezoninių prekių bei degalų.
„Vertinant tai, kad bendra infliacija sumažėjo žemiau 4 procentų, tai yra tikrai pakankamai džiugus skaičius daugeliui gyventojų, nes jų pajamos auga sparčiau negu, kad auga kainos“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Labai nemaža dalį to mėnesiu su mėnesiu kainų augimo lėmė sezoniškumas, tai yra drabužiai ir daržovių pabrangimas“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, per rugsėjį pabrango dalis daržovių ir vaisių: trumpavaisių agurkų kaina vidutiniškai pakilo ketvirtadaliu, gūžinių salotų 12 procentų, tačiau brango ir kiti maisto produktai, pavyzdžiui, traškučiai 6 procentais.
Dalyje lentynų kainos ne kilo, o leidosi. Morkų ir burokėlių kainos per rugsėjį vidutiniškai sumažėjo nuo 13 iki 27 procentų. Šešiais procentais atpigo ir kava. Rugsėjį infliaciją smarkiau paveikė aštuoniais devyniais procentais pabrangusi avalynė bei drabužiai.
„Infliacija galėjo būti dar mažesnė, nes matome, kad dalies kategorijų kainos nemažėja tarsi membrana atidaranti į vieną pusę, tų produktų kainos kyla, tačiau, kai ateina metams joms leistis, tiesiog membrana užsidaro ir nebepraleidžia. Keletą metų galime tikrai pagrįsta tikėtis maisto kainos, kad išliks labai panašios“, – tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Prekės – brango, o paslaugos – pigo
Per rugsėjo mėnesį Lietuvoje prekių kainos kilo beveik procentu, o paslaugų priešingai: sumažėjo, vidutiniškai dviem dešimtosiomis procento. Labiausiai pigo poilsio namų, skrydžių ir sanatorijų paslaugos. Kainos krito nuo 5 iki 25 procentų.
„Įtakos turi skirtumas tarp prekių ir paslaugų kainų infliacijos, prekių segmente mes jau keletą mėnesių matėme kainų kritimą, o paslaugų infliacijoje ilgą laiką to kritimo nebuvo. Atsitiko taip, kad žmonės tiesiog pakoregavo savo vartojimą nuo paslaugų iki prekių. Paslaugų sektoriaus apsukos Lietuvoje lėtėja“, – pasakoja„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Tai yra pirmasis lašas, kuris signalizuoja, kad kitais metais mes matysime gerokai mažesnį infliacijos spaudimą nei, kad šiais metais. Gerai vartotojams, nes tikėtina, kad jų perkamoji galia toliau augs, tačiau gali būti nemenkas iššūkis įmonėms, verslams, kurios įprato kelti kainas“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Šiuo metu Lietuvos metinė infliacija, pasak ekonomistų, nusileido žemiau Europos Sąjungos vidurkio, kainos Lietuvoje kyla lėčiau nei kitose senojo žemyno šalyse. Pagrindinis rodiklis, kuris toliau gali kelti infliaciją, – atlyginimų augimas.
„Be abejo, infliacija nespartės taip greitai į mažinimo pusę, nes ateina nauji fiskaliniai metai, atlyginimams numatyta didinti nemažai, MMA numatyta didinti nemažai. Vienu ar kitu atveju gali būti, kad susitraukimas tos infliacijos nebus toks greitas kaip mes tikėjomės“, – tvirtina pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ekonomistai ateitį vertina atsargiai. Jeigu energetinių išteklių kainos netikėtai nepradės keistis, ekspertai spėja, kad gruodžio pabaigoje metinė infliacija gali nesiekti ir trijų procentų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
