Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nerimą dėl galimo grūdų trūkumo vadina perdėtu, tačiau Europos Komisijai paraginus Lietuvą geriau apsirūpinti maistu, į ūkininkų prašymus jau žada atsižvelgti.
Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas ruošiasi naujam sezonui, tačiau šiemet darbų imasi kamuojamas nežinios. Vyras susiplanavo auginti kviečius, miežius, rapsus, žirnius ir runkelius, tačiau išbrangus degalams, elektrai ir trąšoms nebeįsivaizduoja, kiek kainuos derlių užauginti ir nuimti, ir ar atsipirks išlaidos jį pardavus.
„Išbrangus trąšoms žmonės tręšia minimaliai, kad ir būtų geri metai, derliaus maksimumo nebus. Visi eina ant ekonominio režimo, nežino, kaip bus rudenį. Viskas pasikeitė nerealiai, trąšos pabrango 5 kartus, kuras dvigubai, infliacija, algos kyla, žemės nuomos kyla. Kviečių, rapsų kainos pakilo ne tiek“, – pasakoja ūkininkas Rimantas Garuckas.
Jam antrina ir kaimynas Aivaras, auginantis kviečius, rapsus ir runkelius.
„Nukentėsim kaip ir daugelis verslų, ypač dėl trąšų trūkumo ir didelių kainų, kurios nemažai važiuodavo iš Rusijos. Kalio, fosforo trąšų tiesiog nebus. Dalis ūkių dėl to, kad neturės trąšų ir finansų, turės mažesnį derlių“, – sako ūkininkas Aivaras Rimkus.
Nerimaudami dėl savo ateities ir kaltindami žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką abejingumu sunkumus patiriantiems ūkininkams, žemės ūkio tarybos nariai prašo premjerės Ingridos Šimonytės dėmesio. Ūkininkai reikalauja lengvesniems laikams atidėti žaliojo kurso reikalavimus ir prašo didesnės valstybės paramos, kompensuoti bent dalį išbrangusių trąšų ir degalų, antraip esą dalis ūkininkų dar šiemet bankrutuos.
„Paukštininkystė, kiaulininkystė – ant bankroto ribos. Jie nepasiruošę, neturi pašarų, susidūrė pirmiausia. Reikia žiūrėti ir į grūdininkystę“, – teigia Žemės ūkio tarybos pirmininkė
„Jokio supratimo, miškų urėdijos perka geriausias žemes, sodinkit miškus, darykit pelkes, nepilkit trąšų, chemikalų, gyvulių nereikia“, – sako pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Žemdirbiams pasiskundus premjerei dėl šiemet itin sudėtingų ūkininkavimo sąlygų, ministras Navickas jau užsimena, kad sunkiausioje padėtyje atsidūrę sektoriai paramos tikėtis gali.
„Krizių rezervas, kuris Lietuvai sumatytas 7,7 mln. eurų ir iš Lietuvos biudžeto bus prisidedama dvigubai tiek. Dalis šių pinigų – kiaulienos ir viščiukų broilerių sektoriams. Dar papildomai planuojama perskirstyti šiems sektoriams. Jie patiria didžiausią smūgį“, – teigia K. Navickas.
Ūkininkai tvirtina, kad to negana, ir reikalauja atidėti juos žlugdančius žaliojo kurso reikalavimus ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Ūkininkus remia ir opozicinės partijos, štai socialdemokratai vyriausybei priekaištauja, esą ji per daug atsainiai vertina ūkininkų skundus ir perspėjimus, kad šiemet užaugins mažesnį derlių.
„Matome kylantį žemės ūkio produkcijos poreikį tarptautinėje rinkoje, grūdų, kitų maisto produktų. Matome kylančias kainas, kurios lyg ir turėtų sakyti, kad apsimoka tai daryti. Turėtume pasirūpinti, jog bendrovės turėtų apyvartinių lėšų įpirkti pabrangusias trąšas, dyzeliną“, – sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Europos Komisija Lietuvą paragino geriau apsirūpinti maistu, sumažinti priklausomybę nuo importinių trąšų, tad žemės ūkio ministras jau sutinka su Europos Komisija kalbėtis, kaip Lietuvos ūkininkams atidėti bent dalį žaliojo kurso reikalavimų.
