Be galo malonu, kuomet galima nueiti į savo daržą ir iš jo parsinešti skanių, šviežių bei su meile užaugintų daržovių. Tačiau prieš pradedant sėti daržoves reikėtų padaryti vieną darbą.
„Visų pirma savo daržą reikia labai gerai pasiruošti ir įvertinti dirvožemio būklę. Jeigu praėjusiais metais nuėmus derlių nieko nebuvo daryta, tuomet reikėtų su šakėmis išpurenti žemę ir įterpti granuliuoto mėšlo
Tradiciškai mėšlas į žemę įterpiamas rudenį, o pavasarį toks mėšlas gali būti per daug aktyvus. Pavasarį geriau naudoti mėšlo granules. Jos yra sausos, todėl, kad jos suveiktų ir savo medžiagas atiduotų į dirvožemį, būtina drėgmė. Mėšlas iš esmės yra organinė trąša, kuri yra ilgo poveikio. Granuliuotas mėšlas galėtų būti gana universali trąša, naudojama prieš sėjant“, – aiškina tinklaraštininkė.
O pats paprasčiausias būdas pagerinti dirvožemį – kompostas. Pasak L. liubertaitės, jeigu pernai nušienautą vejos žolę, nuimtas piktžoles, sugrėbtus lapus ir organines virtuvės atliekas metate į komposto dėžę, turite geriausias trąšas savo šių metų derliui.
„Komposte būna gerai subalansuotas visas maistinių medžiagų kompleksas. Jeigu turite pakeltas lysves, natūralu, kad tokiose lysvėse dirvožemio sumažėjo. Gali būti, kad susislūgo žemė arba šiek tiek jos išėmėte kartu su daržovėmis. Kai kyla klausimas, kuo papildyti pakeltas lysves, geriausias atsakymas yra kompostas. O ypač gerai, jeigu turite jo savo. Jeigu komposto neturite, o dirvožemio nereikia papildyti, tik pagerinti, tam irgi galima naudoti granuliuotą mėšlą“, – nurodo ji.
Kada sėti?
Pagerinus dirvožemį ateina laikas sėti. Balandžio mėnesį galima sėti daug pirmųjų pavasarinių daržovių. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į temperatūrą:
„Dauguma atvejų reikėtų palaukti, kol bus šilčiau ir nusistovės maždaug 10 laipsnių šiluma. Kiekvienas pavasaris labai skirtingas, todėl sunku pasakyti, kada bus tos tinkamos sąlygos. Svogūnai ar agurkai reikalauja daugiau kantrybės ir jas tiesiai į gruntą reikėtų sėti gegužę. Kol kas rekomenduoju neskubėti.
O šiuo metu galima sėti pavasarines daržoves. Norint paskatinti jų dygimą, galima uždengti agroplėvele. Šiltnamyje jas galima sodinti jau nuo vasario pabaigos. Lauko lysvėse dabar tikrai galima sėti ridikėlius, salotas, špinatus, gražgarstes ir taip toliau“, – vardija „Geltono karučio“ įkūrėja.
L. Luibertaitė pataria iškart nesėti visų vienos rūšies daržovių:
„Jeigu viską pasėsite vienu kartu – arba turėsite tiek ridikėlių vienu metu, kad nepajėgsite suvalgyti, arba neturėsite jų visai. Rekomenduočiau salotas ar ridikėlius sėti po nedidelį kiekį, taip visada turėsite šviežių daržovių. Be to, jeigu pirma sėja nepasiseks, prarasite tik dalį daržovių, o ne visas. Dėl to rekomenduoju kas dvi savaites sėti daržoves“.
Neskubėkite tręšti
Atėjus pavasariui žmonės pradeda galvoti apie augalų tręšimą. Pasak tinklaraštininkės, dažnai kartojama viena ir ta pati klaida.
„Žmonės pradeda tręšti augalus labai anksti, kuomet būna dar visai neatsibudę augalai. Trąšos įsisavinamos su vandeniu, todėl jos turi ištirpti, tačiau jos įsisavinamos, kai aktyvi augalo vegetacija, tai reiškia, kai augalas jau auga, o ne miega. Tam turi būti tam tikra temperatūra ir reikalinga drėgmė.
Dažnai daroma klaida, kad vaismedžiai ar veja yra pradedama tręšti, kai yra dar per šalta. Siūlyčiau neskubėti to nedaryti, nes jūs veltui iššvaistysite trąšas arba dėl trūkstamos drėgmės jos taps labai stiprios koncentracijos ir galų gale nudegins augalo šaknis. Svarbu sulaukti didesnės šilumos, kai augalas pradės maitintis. Trąšoms taip pat reikalingas vanduo, tad tręškite prieš numatomą lietų arba iškart paliekite.
Jeigu auginate kelis vaismedžius, kuriuos norite patręšti, tai juos palaistyti turėtų būti nesunku, tačiau jeigu kieme turite nemažą vejos plotą, taupykite savo laiką ir tręškite tada, kai bus numatomas lietus“, – pataria ji.
Darbai gėlyne
Dabar tinkamas metas pradėti tvarkyti rožes po žiemos. Šakeles su pajuodusiais galais reikėtų iškirpti, nes jos jau yra nušalusios ir iš jų naudos nebus.
„Jeigu rožės buvo uždengtos, reikėtų jas pamažu nudengti, kad jos nesušustų. Nudengus krūmelius reikėtų apžiūrėti, ar jos neserga, ar nenušalo šakos“, – pataria L. Liubertaitė.
Šiuo metu darželiuose žydi įvairios svogūninės gėlės, todėl labai tinkamas metas pradėti planuoti, kaip atrodys jūsų kitų metų gėlynas.
„Dabar išdygusias ir žydinčias svogūnines gėles galima fotografuoti ar pasižymėti ir pradėti planuoti, kokį vaizdą norėsite matyti kitais metais. Siūlau nepamiršti, kad nužydėjus svogūninėms gėlėms, jų žaliąją dalį reikėtų palikti pailsėti, nes tam, kad svogūnėlis žydėtų kitais metais, reikia maistinių medžiagų ir turi vykti fotosintezė.
Jeigu nukirpsite žaliąją dalį, fotosintezė nevyks, nes ji vyksta per lapus. Gali būti, kad tie lapai kurį laiką bus negražūs, tačiau reikėtų turėti kantrybės ir išlaukti. Jeigu per anksti nepjausite žaliąją masę, kitais metais augalas gali ir nesužydėti“, – paaiškina specialistė.
Dabar galima pradėti sėti ir vienmečius augalus:
„Dalį vienmečių gėlių galima sėti į vazonėlius ir paauginti ant palangės prieš sodinant į lauką, o kitas bus galima sėti į dirvą jau iškart po Velykų ar gegužės pradžioje. Daugiamečius augalus, kurie buvo auginami vazone, galima pradėti sodinti, kai žemėje nebelieka įšalo. Šiuo metu jo nebėra praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako L. Liubertaitė.
Atkreipkite dėmesį į veją
Taip pat planuodami pavasario darbus nepamirškite savo vejos. Pirmiausiai reikėtų ją skarifikuoti.
„Skarifikavimas gali būti padarytas su tam tikrais grėbliais ar specialiais aparatais. Šio proceso metu veja įpjaunama ir išimami sudžiūvę vejos likučiai. Tuos sudžiūvusius likučius reikėtų išgrėbti. Skarifikavimo metu veja yra sujudinama, atgaivinama ir pažadinama jos gyvybinė energija.
Praėjus porai savaičių jau būtų galima veją tręšti. Sulaukiu daug klausimų, ką daryti, jeigu veja nėra labai graži? Jeigu jums rūpi vejos grožis, reikia ja tikrai rūpintis. Nuolat šienaujant, laistant ir tręšiant, net ir prastai pasėta veja atrodys labai gražiai“, – sako apželdinimo kursų organizatorė.
