Tiesa, džiaugsmu trykštančios N. Venckienės emocijas gesina Vyriausioji rinkimų komisija. Gali būti, kad per apkaltą mandato netekusi buvusi teisėja iš rinkimų sąrašų bus išbraukta. Kaip burtai sekėsi kitiems politikams – netrukus pamatysite patys.
Štai skambiai G. Kirkilo „ant kilimėlio“ iškviesti Lenkų rinkimų akcijos nariai pasisakymais gynę A. Lukašenkos rėžimą eilinį kartą liko sausi.
Ankstų rytą valdančiųjų frakcijų lyderiai Seime renkasi į Koalicinę tarybą. Kol laukia kolegų „valstiečių“ sąrašo lyderiai spėja aptarti ir konkurentų konservatorių planus ar bent gandus apie juos.
Šaukė šį posėdį „socialdarbiečių“ vedlys G. Kirkilas – įvertinti garsiai nuskambėjusius Lenkų rinkimų akcijos narių Z. Jedinskio ir V. Tomaševskio pareiškimus, kuriuos dauguma suprato kaip A. Lukašenkos režimo smurto Baltarusijoje pateisinimą. G. Kirkilas net neva buvo suabejojęs, ar koalicija gali likusį kadencijos pusantro mėnesio toliau bendradarbiauti su V. Tomaševskio partija.
Matyt, V. Tomaševskis žino, ką sako. Kaip ir reikėjo tikėtis, po pasitarimo Kirkilas abejonių nei dėl Lenkų rinkimų akcijos, nei dėl koalicijos ateities, nebeturi.
„Ji ir neplanavo griūt, koalicija dirba tvirtai. Buvo labai daug neteisingai suprastų pasisakymų, tai mes viską išsiaiškinom. Svarbiausias klausimas – vieninga užsienio politika“, – sako „socialdarbietis“ G. Kirkilas.
„Tos interpretacijos, kad Lenkų rinkimų akcija turi kitą nuomonę Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu prasme yra neteisingos“, – pasakoja „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
V. Tomaševskis ir šiandien neatsako, ar, jo nuomone, A. Lukašenka – legitimus Baltarusijos vadovas: „Aš nesikartosiu, rezoliucijoje buvo viskas pasakyta.“
Politikas aiškina, kad Z. Jedinskis feisbuke rašė ne apie Baltarusiją, o apie amžinus priešus konservatorius:
„Tai yra spekuliacijos, nes pasisakymas buvo skirtas mūsų vidinei politikai, priminimas blogų darbų Kubiliaus Vyriausybės. (…) Mūsų nuomonė buvo išsakyta ne vieną ir ne du kartus, mes pasmerkėm smurtą Baltarusijoje.“
Politikos ekspertai neabejoja, kad šaukdami pasitarimus pasirodyti principingais „socialdarbiečiai“ tiesiog nori atkreipti į save rinkėjų dėmesį.
„Kiek balsuos remdamiesi, ką partijos ar koalicija kalba užsienio politikos klausimais, yra didelis klausimas. Šių partijų rinkėjai daugiau rūpinasi socialine padėtimi, pragyvenimo lygiu, sveikata“, – teigia sociologė Rasa Ališauskienė.
O iškart po valdančiųjų pasitarimo Seime – daug didesnis sujudimas. Visas būrys apie naują kadenciją svajojančių esamų ar galbūt būsimų politikų susirinko į savotišką loteriją. Netrukus jie išsitrauks savo partijai rinkimų numerius, kurie bus įrašyti rinkėjų biuleteniuose.
Šiemet partijų sąrašų – 17, vienu daugiau nei prieš ketverius metus. Dėl koronaviruso grėsmės renginys vyksta didelėje erdvėje, visgi visi susispaudę kaip silkės. Kai kam apsaugos priemonės sukelia iššūkių.
O tarp susirinkusiųjų – ir N. Venckienė. Daugiau kaip šešerius metus Jungtinėse Valstijose besislapsčiusi buvusi teisėja stengiasi likti už kitų nugarų. Visgi atėjus jos eilei sugeba išsitraukti geidžiamiausią – pirmąjį – numerį biuletenyje.
„Ne viskas taip juoda gyvenime. Kaip planavau, taip ir ištraukiau – pirmą numerį“, – kalbėjo „Drąsos kelio“ vedlė N. Venckienė.
Tiesa, tai dar nereiškia, kad pati N. Venckienė tikrai atsidurs rinkimų sąrašuose.
„Apkaltos proceso tvarka iš Seimo pašalintas narys negalėtų dalyvauti Seimo rinkimuose. Tai VRK įvertins visą situaciją“, – sako VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Vyriausioji rinkimų komisija dėl to turi apsispręsti iki rugsėjo 11-os dienos. Tuo metu laimingąjį skaičių traukia „valstiečių“ vedlys R. Karbauskis.
Velnio tuzinas R. Karbauskiui, sako, nesvetimas: „Man tai yra laimingiausias, visą gyvenimą žaidžiau 13 numeriu krepšinio aikštelėje.“
Paskutinis numeris sąraše šįkart kliuvo G. Palucko socdemams. Jo kolegos iškart padirbėjo flomasteriais: „Mes nugalėsim.“
„2016 metais buvom pirmi pagal eilės numerį, bet baigėm ne kažką. Tai šiemet santūriau nusprendėm, pradėti iš galo“, – pasakoja socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas.
Konservatoriams rinkimuose kliuvo penktas numeris.
„Man numeris 5 patinka, jis turi žaismingumo, jis yra ištiestas delnas ir atvirumo ženklas, bent man asmeniškai“, – teigia konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Antrąjį numerį išsitraukė „trimis muškietininkais“ pravardžiuojamas „Tvarką ir teisingumą“ pribaigęs ir naują partiją sukūręs trejetas. Tiesa, antri likti ir rinkimuose iliuzijų neturi. O ir iki tol elgtis žada ne visai riteriškai.
„Stipriai įkyrėsim žmonėms, bandysim įlįsti per „fortkes“, kaminus ir visas kitas vietas, kurias tik galima, į žmonių širdis“, – kalbėjo „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Kiek gi balsų tikisi partijų lyderiai?
„Konstitucinės daugumos. Juokauju. Nežinau, tikiuosi, kad bus geras rezultatas“, – sako G. Landsbergis.
„Daugiausia. Tikimės daugiausia“, – mano G. Paluckas.
„Aš labai norėčiau, kad būtų daugiau, bet žmonės nutars“, – pasakoja R. Karbauskis.
„Šimtas tūkstančių balsų, mes tikimės bent šimto tūkstančių Lietuvos žmonių balsų“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Nežinau, žinokit“, – kalbėjo N. Venckienė.
Kol kas reitingai rodo, kad pirmą-antrą vietas paklaidos ribose dalijasi „valstiečiai“ ir konservatoriai. Treti, bet gerokai atsiliekantys – socdemai. Tačiau lemiama ir arši kova dėl rinkėjų simpatijų laukia būtent rugsėjį.
„Tai bus trijų pagrindinių reitingų lyderių kova. Bet neaišku, kaip pasiseks Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Čia gali labai daug kas apsiversti aukštyn kojomis“, – sako politologė Rima Urbonaitė.
Sociologė Rasa Ališauskienė įžvelgia, kad savotišku „X faktoriumi“ rinkimuose gali tapti ir Covid-19. Tyrimai rodo, kad jo labiausiai bijo vyriausi žmonės, t.y., gausiausia rinkėjų dalis.
„O tai yra „valstiečių“, socdemų, šiek tiek mažiau – Tėvynės sąjungos rinkėjai. Jeigu dėl įsibaiminimo dėl sveikatos jie neateis, tai žaidimas gali kitaip pakrypti“, – pasakoja sociologė Rasa Ališauskienė.
Pirmasis Seimo rinkimų turas laukia spalio 11 dieną.
