Vis dėlto, politikai pripažįsta, kad įstatymu numatyti bausmes už skleidžiamus melus bei absurdą – sudėtinga, mat svarbi ir žodžio laisvė, kuria sąmokslo teorijų skleidėjai dažnai ir prisidengia.
Praėjusių metų pabaigoje, Kėdainių rajone, pareigūnai atvyko pas vieną itin aktyviai sąmokslo teorijas ir nesąmones skleidžiantį vyriškį perspėti, kad jo skleidžiama informacija apie skiepus – klaidinga.
„Oficialiai aš jus įspėju dėl neleistino, pavojingo ir priešingo visuomenei ar jos narių interesams elgesio. Įspėti galiu ir įspėju, jeigu taip, kad ten, nežinau, patikrins, ar kažkas vėl pasakys, kad jūs ten melagingai ir neatitinkančius tikrovės faktus skleisite, tai jums gali būti arba administracinė bauda skiriama, arba net baudžiamoji atsakomybė“, – pranešta jam.
„Žmogus tiesiog ragino nesilaikyti LR įstatymų, kitų teisės aktų, ragino priešintis priemonėms, kurios nukreiptos prieš viruso suvaldymą, tai, remiantis policijos įstatymo nuostatomis, šitas asmuo buvo oficialiai įspėtas dėl priešingos teisei savo veiklos“, – sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Pats vyriškis nurodė, kad pareigūnų dėmesio sulaukė dėl vaizdo įrašo, kuriame kalba, kad Lietuvos kariai ketina skiepyti visuomenę.
Vaizdo įraše jis aiškina, neva skiepai žalingi ir tikina, kad priešinsis priverstiniam vakcinavimui. Nors tokio Lietuvoje nėra ir nebus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tokių antivakserių veikla jau kelia grėsmę šalies saugumui, mat didina dvejojančių ar reikia skiepytis ratą.
„Ir jeigu tu, iš tikrųjų, per socialinius tinklus ragini žmones nesilaikyti šitų taisyklių, nusimesti kaukes, kurios neva tai antivakserių teigimu suvaržo jų laisvę, nesilaikyti socialinio atstumo, būriuotis, tai iš esmės įsijungia tam tikri mechanizmai. Tada policija gali atvykti pas tą žmogų ir jį oficialiai įspėti“, – pasakoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Už dezinformacijos skleidimą šiuo metu įstatymai nenumato atsakomybės. Ją įtvirtinti įstatymais būtų sudėtinga, mat melo skleidėjai dengiasi žodžio laisve, kurią numato Konstitucija.
„Aišku, po ta žodžio laisve dažnai būtent ja ir naudojasi dezinformacijai, kas autoritarinėje valstybėje reikštų atjungimą, išjungimą ir tų žmonių suėmimą, tai demokratinėje valstybėje viskas yra kitaip ir tą mums reikia suprasti. Labai būtų sunku apibrėžti, mes neturime patekti į tokį pasaulį, kai tu gali labai lanksčiai interpretuoti kas yra dezinformacija“, – teigia L. Kasčiūnas.
Policija konkrečios statistikos kiek asmenų nubaudė ir dėl kokių konkrečiai pasisakymų, sako neturinti, tačiau tokie atvejai nevienetiniai.
„Tokių policijos perspėjimų dėl priešingo teisei veikimo yra jų. Nėra labai daug, bet kiekvieną mėnesį, turbūt, keliasdešimt tokių, arba keliolika tokių įspėjimų būna. Reikia konkrečią situaciją vertinti labai konkrečiai, kokius konkrečiai veiksmus atlieka tas asmuo, ir jeigu jo veiksmai, kaip ir minėjau, yra užtraukiantys atsakomybę, tai ta atsakomybė ir yra taikoma“, – kalbėjo R. Matonis.
Kariuomenės analitikai skaičiuoja, kad vadinamųjų antivakserių šalyje gali būti apie 7 proc. – keli šimtai tūkstančių žmonių. Ir pastaruoju metu jų veikla tapo labiau girdima bei matoma.
„Jie yra įsitikinę, kad vyriausybės, įvairūs susivienijimai, bendruomenės, žurnalistai, žiniasklaida, jie meluoja, o tiktai tokie patys žmonės, kaip jie, sako tiesą ir tiktai tokiais žmonėmis galima pasitikėti“, – sako Strateginės komunikacijos analitikas Tomas Čeponis.
Antivakseriai kvestionuoja ne tik mokslo ir medicinos žinias dėl skiepų, bet taip pat sako, kad iš dangaus visi esame nuodijami chemtreilais, ir net krentantis sniegas iš dangaus yra pavojingas.
„Buvo pradėta platinti informacija, kad ilgalaikis kaukių dėvėjimas turi tiesioginį poveikį mūsų smegenims ir neaišku, kokiais prietaisais, neaišku kokiems žmonėms buvo daromi bandymai ir rodomi kažkokie besikeičiantys skaičiai, nieks, ko gero, nesupranta, kokie skaičiai, tiesiog mato, kad tie skaičiai labai greitai didėja“, – pasakoja T. Čeponis.
Įvairios visuomenės apklausos rodo, kad skiepytis gali norėti nuo maždaug pusės iki dviejų trečdalių šalies gyventojų, tačiau svyruojantis yra neapsisprendusiųjų skaičius.
