Po incidentų Baltijos jūroje skubiai padidinta ir Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsauga – įsteigta greitojo reagavimo grupė, budi daugiau ginkluotų pareigūnų. Prezidentas Nausėda tikina – šiuo metu tai svarbiausias objektas.
Apie dar vieną rusiškų dujų nuotėkį Baltijos jūroje šįryt pranešė Švedijos pakrančių tarnyba. Tad dabar du dujų nuotėkiai kunkuliuoja Danijos, dar du Švedijos pusėje. Jau žinoma, kad dujotiekius apgadinę sprogimai prilygo nedideliam žemės drebėjimui, o jų smūgių bangos nuvilnijo net už 1200-tų kilometrų.
Lietuvos diplomatijos vadovas dar trečiadienį pareiškė, kad dėl sprogimų, apgadinusių abu „Nord Stream“ dujotiekius, akys krypsta į Kremlių, o ketvirtadienį rėžia dar aštriau.
„Dar vienas nuotėkis turbūt tiktai yra dar vienas įrodymas, kad tai yra sąmoningas aktas. Veiksmas, manau, kuris tikrai turi teisę būti pavadintas teroristiniu veiksmu“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Savo ruožtu Rusija dėl sprogimų dujotiekiuose kelia tarptautinio terorizmo bylą, nors iš tiesų pati yra vienintelė regiono šalis, suinteresuota tyčia sugadinti vamzdynus.
„Panašu, kad tai kažkoks teroristinis aktas. Galimai valstybinio lygio. Ir reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo. Tai itin pavojinga situacija, kuri reikalauja staigaus išaiškinimo“, – tvirtina Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ir nors Suomija tvirtina, kad karinių veiksmų suaktyvėjimo nėra.
„Baltijos jūros zonoje nėra jokių karinio suaktyvėjimo ženklų“, – sako Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonen.
Norvegija, užfiksavusi neatpažintus dronus prie savo strateginių objektų, jau siunčia ten karius.
„Po to, kas nutiko Baltijos jūroje, pasitelksime daugiau kariuomenės prie mūsų naftos ir dujų įrenginių“, – kalba Norvegijos premjeras Jonas Gahras Stoere.
O Lietuvos akys krypsta į grėsmę iš Kaliningrado.
„Mes žinome, kad ir Kaliningrade, ir tam tikrose Rusijos vietose yra GRU, t. y. Rusijos karinės žvalgybos vienetai, kurie vykdo ir žvalgybą, turi savo padalinius, kurie gali vykdyti ir diversijas“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Visgi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ragina nepanikuoti.
„Mums reikia galvoti ne apie objektus pavojingus Kaliningrade, o kaip užtikrinti saugumą mūsų strateginių objektų“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Todėl Lietuva didina svarbiausio energetinio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo „Independence“ – apsaugą.
„Tai yra strateginis mūsų valstybės objektas ir, atsižvelgiant į naujausius įvykius Baltijos jūroje, be jokios abejonės, kad mums reikia skirti tam didžiausią dėmesį“, – sako Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Už „Independence“ terminalo apsaugą atsakinga Viešojo saugumo tarnyba jau suformavo visą parą veikiančią greitojo reagavimo grupę ir nuo šešių iki aštuonių padidino objektą saugančių ginkluotų pareigūnų skaičių.
„Mes sustiprinome savo pajėgas. Sustiprinome stebėjimą, reagavimą ir papildomai skyrėme grupes, kurios nedelsiant, reikalui esant galėtų reaguoti į įvykį, jeigu toks būtų. – Ar yra buvę kažko? – Taip, buvę, bet buvo smulkių pažeidimų. Tokių, kaip perimetro pažeidimai, bet čia dažniausiai su žvejais. Jie tiesiog supainioja kelią arba nori pasitrumpinti kelią“, – aiškina Klaipėdos dalinio vadas Anatolijus Didenko.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras pateikia daugiau detalių, kaip sako, įrodančių kad sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose – Rusijos pradėto energetinio karo padariniai.
Anot A. Anušausko, dvi dujotiekio linijos susideda iš beveik 200 tūkstančių dvylikos metrų vamzdžių, pagamintų iš plieno. Apsaugotas 6–11 centimetrų betono sluoksniu, kiekvienas toks vamzdis sveria apie 24 tonas. Tai leidžia jam stabiliai gulėti jūros dugne. Vamzdžiai tokie, kad jie šiaip negalėtų sutrūkti.
Be to, anot ministro, prieš tiesiant vamzdžius, specialistai jūros dugną patikrina kilometro spinduliu ir susprogdina visus rastus sprogmenis. Tad taip apsaugotą vamzdyną sugadinti galima tik tikslingai į jį nusitaikius. Pasak G. Landsbergio, tokių sabotažo veiksmų tikslas – kelti baimę, nesaugumo jausmą ir apsunkinti Europos aprūpinimą dujomis.
„Visa tai, manau, atitinka teroristinio akto apibrėžimą, bent jau politiniu vertinimu. Teisinis vertinimas bus dar šiek tiek vėliau“, – sako G. Landsbergis.
Savo ruožtu Rusija energetinį terorą tęsia ir toliau. „Gazprom“ grasina nebemokėti Ukrainai už dujų tranzitą į Vakarus, jei Ukraina neatsiims tarptautinio ieškinio, kuriuo reikalauja, kad dujos tekėtų ne per iš dalies okupantų kontroliuojamą Sudžos jungtį, o per Ukrainos valdomą Sohranivkos jungtį.
„Gazprom“ tvirtina, kad dujų neužsuks, tačiau Ukrainai teks rinktis – pumpuoti dujas nemokamai, arba pačiai užsukti vamzdį. Jei dujų tiekimas per Ukrainą sustotų, tai reikštų, kad rusiškos dujos Europą galėtų pasiekti tik per Turkiją.
