Nors paros užsikrėtimų koronavirusu skaičius Latvijoje kone keturis kartus mažesnis nei Lietuvoje, mūsų kaimyninė stoja į rimtą kovą su COVID-19. Šalies valdžia iki sausio 11-osios pratęsia ekstremaliąją padėtį ir įveda dar griežtų ribojimų. Prekybos centrai dirbs tik iki 20 val. ir tik darbo dienomis. Tuo tarpu savaitgaliais ir per šventes apsilankyti latviai galės tik maisto parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse. Be to, savaitgaliais ir švenčių dienomis draudžiama prekyba alkoholiu ir tabaku. Pasienyje griežtinama įvažiuojančiųjų į Latviją kontrolė.
„Žmonės turi laikytis dviejų metrų atstumo. Dar labiau apribojame kontaktus. Privatūs renginiai, vakarėliai namuose draudžiami. Kaukes privaloma dėvėti lauke ir viduje, jei patalpoje yra daugiau nei vienas žmogus, taip pat darbe“, – sako Latvijos premjeras Krišjan Karins.
Tuo tarpu iš Belgijos „Pfizer“ padalinio į Jungtinę Karalystę jau pajudėjo pirmieji vilkikai su vakcina nuo koronaviruso. 70-ies laipsnių šaltyje gabenama net 800 tūkstančių vakcinos dozių, kurių užteks 400-ams tūkstančių britų paskiepyti. Vakcina didžiąsias Londono ligonines pasiekti turėtų ankstų pirmadienio rytą.
„Nacionalinė sveikatos tarnyba ruošiasi didžiausiai vakcinavimo programai Jungtinės Karalystės istorijoje ir ji prasidės jau kitą savaitę“, – pasakoja Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Šią žinią su lengvėjimu pasitinka senjorai globos namuose. Būtent jie, perkopę 80-ies metų slenkstį, kartu su slaugytojais ir medicinos personalu bus skiepijami pirmiausia. Skelbiama, kad šalies globos namuose nuo koronaviruso mirė daugiau nei 17 tūkstančių senolių. Vakcina – jų viltis ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir dažniau matytis su artimaisiais. Štai britė Serena pirmą kartą nuo kovo mėnesio apkabina mamą, tačiau tikisi, kad paskiepijus globos namų gyventojus lankyti mamą bus gerokai paprasčiau.
„Man buvo labai didelis iššūkis su ja nesimatyti. Iki prasidedant koronaviruso epidemijai, nuolat ja rūpinausi metus ar pusantrų, tuomet teko ją atvežti čia“, – teigia britė Serena Snelling.
Gyventojų skiepijimą kitą savaitę pradėti žada ir Rusija, kuris kasdien fiksuoja COVID-19 antirekordus. Per pastarąją parą ten nustatyti daugiau nei 28 tūkstančiai užsikrėtimų, mirė daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Vladimiras Putinas skelbia, kad vakcinavimui jau paruošta 2 milijonai rusiškos vakcinos „Sputnik V“ dozių milijonui šalies gyventojų, nors užsienio šalių mokslininkai ir abejoja šios vakcinos saugumu.
„Vietinė gamyba leidžia mums pradėti ne masinį, bet didelio masto vakcinavimą. Ir, žinoma, kaip sutarėme, pirmiausia skiepysime dvi rizikos grupes – gydytojus ir mokytojus“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo tarpu Briuselyje per karantiną nugriaudėjusio gėjų sekso vakarėlio skandalas plečiasi. Be vengrų europarlamentaro, kuris atvykus policijai, bandė pabėgti su ekstazi tabletėmis, vakarėlyje dalyvavo ir vienas Estijos bei du lenkų diplomatai. Vakarėlio organizatorius sako, kad sekso vakarėlius tik vyrams, kuriuose dalyvauja apie 100 žmonių, rengia kas du mėnesius. Tiesa, šįkart dalyvių buvo mažiau – apie 30. Susikompromitavęs vengras Jozsefas Szajeris atsistatydino, o kiti vakarėlio dalyviai susimokėjo 250-ies eurų baudas.
„Visiškai normalu, kad vyrai iš gėjų bendruomenės ieško būdų susitikti. Čia būna daug politikų iš įvairių šalių“, – sako vakarėlio organizatorius David Manzheley.
Tuo metu Prancūzijos parlamentas tylos minute pagerbia buvusį šalies prezidentą Valeri Žiskarą d’Esteną – iškilų Europos integracijos šalininką, kuris eidamas 95-uosius metus mirė nuo koronaviruso. Prancūziją jis valdė prieš keturis dešimtmečius ir į istoriją įsirašė priėmęs radikalias reformas – abortų legalizavimą, skyrybų liberalizavimą ir amžiaus, nuo kurio galima balsuoti, sumažinimą iki 18 metų. Užuojautą V.Ž. d’Esteno artimiesiems ir gedinčiai tautai pareiškė ir Emmanuelis Macronas, kuris sako, kad šis lyderis transformavo Prancūziją.
