Prekybininkai ir toliau garsiai reklamuoja savo akcijas, tačiau kai kurie politikai jau ragina inspektorius nustoti dirbti iš namų ir imtis tyrimų.
Lietuvoje infliacija – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau akcijų ir nuolaidų skelbimais prekybininkai kaip įmanydami vis dar stengiasi pirkėjams įpiršti pigumo iliuziją. Visgi pirkėjai jau peikia tokias nuolaidas:
„Daugiausia būna apgavystė. Sukelia kainą, paskui nuolaidą padaro.“
„Siaubingai, Dieve. Svoris mažėja, kaina didėja. Labai pastebiu.“
„Reiškia, didelės nuolaidos. Ateini – tik vienai prekei. Kam apgaudinėti?“
„Dėl pelno, dėl ko daugiau? Viskas dėl pinigų šiam pasaulyje.“
„Prieš nuolaidas prekybininkai pakelia kainas. O paskui uždeda nuolaidą.“
„Rašo ankstesnę kainą, ji buvo, ko gero, pakelta. Dabar tokia, kokia įprastai būna.“
Lietuvoje jau beveik metus galioja Civilinio kodekso nuostatos, draudžiančios prekybininkams apgaudinėti pirkėjus netikromis nuolaidomis – virš kainos prirašyti perbrauktą didesnę. Kaina, kuriai taiko nuolaidą, turi realiai išbūti bent mėnesį.
Kaip prekybininkai laikosi šio reikalavimo, kuriam išimtys gali būti tik greitai gendančioms prekėms ir gėlėms, niekas dorai pasakyti negali. Nors šis reikalavimas turi varžyti prekybininkų pagundas kelti kainas, ypač pastaruoju didžiulės infliacijos metu, šie dėl suvaržymų nesiskundžia. Pirkėjų skundų nesulaukia ir inspektoriai, tad ir patys netikrina.
„Vartotojų skundų nesame gavę, keletą paklausimų, kur kilo abejonių, ar taikyta mažiausia kaina. Tuo atveju nebuvo nustatyta neatitikimo. Oficialių skundų per metus negauta“, – teigia Vartotojų teisių tarnybos skyriaus vedėja Inga Grinevičė.
„Nesame gavę pirkėjų, institucijų skundų, galima daryti išvadą, kad laikomės tvarkos sėkmingai“, – kalba „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Kaip išsireikalauti didesnių nuolaidų?
Visgi jei akylai stebėtų kainas, pirkėjai turi galimybę išsireikalauti ir didesnių nuolaidų nei skelbia akcijos. Jei prekė pastarąjį mėnesį pabrango, anot Vartotojų tarnybos skyriaus vedėjos, žadama procentinė nuolaida turi būti ne nuo dabartinės, o nuo buvusios mažesnės kainos. Jei prekybininkai jos nesuteiks – vartotojų teisių tarnyba laukia jūsų skundų.
„Jei vartotojas pastebėjo, kad prieš akciją kaina padidėjo, prieš keletą savaičių buvo mažesnė, turi teisę į kainos skirtumą. Jei buvo taikyta reguliari kaina, jis turi teisę kreiptis į pardavėją atlyginti kainų skirtumą“, – aiškina I. Grinevičė.
Daugiausia pirkėjai skundžiasi dėl akivaizdesnių pažeidimų – kai tiesiog negauna reklamuojamos nuolaidos ar ji mažesnė.
Prekybos ekspertas Arūnas Vizickas sako, kad prekybininkai reikalavimą nuolaidą taikyti nuo mažiausios per mėnesį buvusios kainos gali mėginti apeiti per lojalumo programas, korteles ir kuponus. Tačiau vartotojų gynėja tvirtina, kad ir tokiu atveju pirkėjas gali reikalauti didesnės nuolaidos.
„Yra reguliari kaina, šalia atsiranda lojalumo nuolaidos, personalizuotos, kurios galioja trumpą laiką arba amžinai, daromi kuponai, kurie pakeičia taisyklės mechanizmą kitais mechanizmais“, – sako „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
„Jokios išlygos nėra, pardavėjas nuolaidos kodą turi taikyti nuo mažiausios per 30 dienų. Lojalumo programos yra išskirtinumas, bet kad esi lojalus klientas, nereiškia, kad nebus taikoma civilinio kodekso taisyklė“, – aiškina I. Grinevičė.
Opozicija turi kitą versiją, kas kaltas
Opozicijos politikai abejingumu jau kaltina valstybines priežiūros tarnybas – Konkurencijos tarybą ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad siaučiant brangymečiui nepažaboja verslininkų godumo.
„Turi pradėti tyrimą, aiškintis, ar nėra kartelinių susitarimų, piktnaudžiavimo užimama rinkoje padėtimi. Gamintojai, perdirbėjai sako, kad kainas padidino 10–12 proc., tačiau parduotuvėje dar 30 proc. papildomai pakilo. Kad sąžiningai viskas, nesame įsitikinę“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Šių darbuotojai teisinasi, esą infliacijai siaučiant visoje Europoje, kainų augimą stabdyti – ne jų valioje.
„Kokios priežastys, kodėl dabar kyla kainos? Jos išeina toliau už mūsų institucijos kompetencijos ribų. Tai karas Ukrainoje, pandemija“, – teigia konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
„Tarnyba kainų nereguliuoja. Sprendžia vartotojų ginčus, vertina informaciją. Lietuvoje veikia rinkos kainos, tarnyba vertina, ar vartotojams pateikiama aiški ir neklaidinanti informacija apie kainas. Pardavėjas turi teisę nusistatyti kainą, tačiau neturi klaidinti. Šiuo aspektu vertinama“, – sako I. Grinevičė.
Beje, Lietuvoje ką tik įsigaliojo ir dar šūsnis naujų europinių nesąžiningos komercinės veiklos draudimų. Vienas jų – draudimas pardavinėti skirtingos sudėties prekes tokiose pačiose pakuotėse, išsirutuliojęs po ilgo europinio tyrimo dėl Rytų europiečiams skirtų prastesnės kokybės žinomų prekių ženklų produktų.
