Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino. Ar skolos Lietuvai brangs, ar ne, esą priklausys nuo šalies ekonomikos būklės, o ne mistinių raudonų linijų.
Ramunė Liesytė mokytoja dirba daugiau nei tris dešimtmečius, veda istorijos, politologijos pamokas. O atlygis dirbant visu etatu – apie tūkstantis eurų „į rankas“.
„Aš esu istorijos mokytoja ir norėtųsi sau daugiau leisti keliauti, pamatyti. Kai man reikia pasakoti apie Egiptą ar Kinijos Didžiąją sieną, ne visada mes galim nuvažiuoti ir patys pasižiūrėti realiai“, – kalba R. Liesytė.
Vyriausybės skaičiavimais, nuo sausio pedagogams algos didės vienu sparčiausių tempu – vidutiniškai apie pusantro šimto eurų „į rankas“. Panašiai tiek turėtų didėti ir vidutiniai medikų, slaugytojų uždarbiai. Visgi, išbrangus ir elektrai, ir maistui, mokytoja dėl gerų žinių džiūgauti neskuba.
„Tas pusantro šimto gali labai greitai ištirpti ir, vargu, ar pajusim, kad gavom tuos pusantro šimto“, – sako R. Liesytė.
Apie tai, kad pusantro šimto eurų didesnės algos nepavers mokytojo profesijos prestižine, kalba ir Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vadovė.
„Jis turėtų būti drastiškas, dvigubai mokytojai turėtų daugiau uždirbti, kad juos tai motyvuotų eiti dirbti, kurti, laisvai jaustis, būti oriais ir dirbti prestižinį darbą“, – tvirtina „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė.
„Žiūrime į šį biudžeto projektą kaip į skydą visuomenei apsaugoti“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O kitų metų valstybės biudžeto projektas jau atkeliavo į Seimą. Skydu finansų ministrė vadina pusantro milijardo eurų atlyginimams, pensijoms ir išmokoms didinti bei dviejų su puse milijardo eurų paketą verslui nuo energetikos kainų šuolio gelbėti.
Tačiau pinigų lietus reiškia ir tai, kad biudžetas bus „skylėtas“. Pajamų Vyriausybė surinkti planuoja trimis milijardais mažiau nei laukia išlaidų. Vadinasi, šią sumą reikės skolintis ir pati ministrė pripažįsta, kad Lietuva atsiduria ties raudona riba – beveik penkiais procentais deficito nuo BVP.
„Esame pafrontės valstybė, mus energetikos kainos palietusios labiau nei kitas valstybes. Todėl šiuo laikotarpiu verslo skatinimas, vartojimo skatinimas šiuo metu yra pateisinamas. Tačiau peržengti 5 proc. ribos aš nenorėčiau“, – kalba G. Skaistė.
„Skola artėja prie kritinės ribos. Šiandien nėra jokio plano, kaip skola bus valdoma, antra – per 2 metus Vyriausybė nepateikė nė vieno darbo, kur galėtų pasakyti, kad sprendimai leistų garantuoti didesnes pajamas į biudžetą. Neturime plano, kaip į biudžetą surinkti pinigus“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Blogiausia yra tai, kad tos skolintos lėšos ne visai taikliai naudojamos. Labai daug paramos numatyta verslui, kurios galbūt nereikia, kalbu apie elektros kompensacijas verslui, kuris nėra energijai imlus. Tam numatyta 450 mln. eurų“, – kalba socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Opozicija peikia valdančiuosius, kad šie į kitų metų prognozes žiūri per rožinius akinius. Finansų ministerija vis dar tikisi, kad kitąmet ekonomika augs beveik pusantro procento, kai Lietuvos bankas žada mažesnį nei procento augimą.
„Planuoja finansų ministrė, kad pelno mokesčio surinksime dar daugiau, 250 mln. daugiau. Planuojama, kad „Achema“ sumokės daug pelno, o mes žinom, kad „Achema“ stovi dabar. Kai tokios prognozės pateikiamos, kurios neatitinka realybės, tai sudėtinga vertinti, ar 5 proc. yra realus, ar pritemptas“, – sako valstietis Valius Ąžuolas.
„Vyriausybė eina tuo keliu, kad susikuria aplink save rožinę ateities viziją ir pagal ją projektuoja išlaidas. Ir savęs, ir visuomenės apgaudinėjimo biudžeto kūrimo modelis. Reikėtų labai aiškiai įvardyti, kad ekonomika tiek neaugs, išlaidos būtinos, bet reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad skolintis reikės daugiau ir deficitas bus didesnis“, – teigia darbietis Andrius Mazuronis.
Visgi ką reiškia toji linksniuojama 5 procentų deficito riba?
„Esame tarp tų, kurie biudžetą formuoja su didžiausia „skyle“, bet mūsų skola, lyginant su ekonomika, yra viena mažiausių Europoje“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekia 43 proc. BVP, kai daugelyje Vakarų šalių ji viršija ir 60 proc. Taigi, pasak ekonomisto, sureikšminti 5 proc. deficito nereikėtų.
„Finansų rinkos reaguos ne į procentus, kiek pasiskolinome ir kokias linijas nusibrėžėme, bet į šalies ekonomikos būklę. Jeigu viskas teisingai suguls ir išvengsime ekonomikos sulėtėjimo dėl šių pinigų įliejimo, finansų rinka ir ateityje gali leisti mums pasiskolinti“, – sako M. Dubnikovas.
Mariaus Dubnikovo teigimu, dabar niekas nežino, kokia bus toji raudona linija, kurią viršijus skolos valstybei brangs – 5, 6 ar 7 procentai. Tačiau viena aišku – jau dabar papildomi trys milijardai skolos per dešimtmetį, tikėtina, kainuos daugiau nei milijardą eurų. Net geresnius rodiklius demonstruojanti Estija neseniai skolinosi už 4 procentus. Jeigu Lietuvos ekonominiai rodikliai prastės, palūkanų norma taps dar aukštesnė. O tai reikš, kad skolos našta toliau didės ir nuguls ateities kartoms.
