Tą patį tvirtina ir kai kurie lazdynus auginantys ūkininkai. O štai graikinių riešutų augintojai sako priešingai – šis skanėstas užderėjo kaip niekada gerai. Kai kur augintojai prisipažįsta sulaukę ir rekordinio derliaus.
Su daina ir riešutai smagiau į dubenį sušoka – juokauja kieme augančio raudonojo lazdyno riešutus skinančios senjorės seserys Aldona ir Živilė. Nuo senų laikų, kaip sako moterys, jų namuose riešutai buvo labai vertinami.
„Man visokie skanu“, – sako riešutų rinkėja Aldona Bartoševičienė.
„Ne ne, man tėviškės. Nei jokie ten graikiški, armėniški, lietuviški. Kur gimėm, kur augom“, – kalba riešutų rinkėja Živilė Dainienė.
Tiesa, savo riešutų negana. Ponia Aldona išsiruošia pamiškėn laukinio lazdyno riešutų, tačiau tenka nusivilti, kaip sako vilnietė – krūmas pasitinka ir pustuštis, ir sveiko riešuto tenka pasidairyti kone su žiburiu. Be riešutų liks ir kita senjorė, Zita. Sako, tokio prasto derliaus senokai nemačiusi.
„Neskanios, labai kietos… ir labai kirmėlių…“, – sako Zita.
Gamtininkai vardija galimas priežastis, kodėl šiemet riešutai kaip niekada prasti. Viena šių priežasčių – netinkamos oro sąlygos.
„Ši vasara jam turėjo būti gera. Bet… neužmirškime, ta vasara drėgna ir šilta tik nuo Joninių. O lazdynai žydėjo ir užmezgė riešutus kovą, kovas, balandis iki gegužės vidurio buvo labai šalta, labai sausa“, – aiškina gamtininkas Selemonas Paltanavčius.
Tad, kaip sako gamtininkas, kol kas riešutų gana tik kėkštams, geniams, ir jau voverė vieną kitą žiemai pasiruošė. Žmonėms vargu, ar liks. Nebent jų ieškotume pas riešutų augintojus. Esą sukultūrintose plantacijose, patrešti riešutai geriau dera, jiems ne taip kenkia gamtos sąlygos.
Bet net ir tokių riešutų augintojai turi kuo pasiskųsti: šalia Marijampolės, Meškučių kaime riešutus auginantis Algirdas sako, lazdyno riešutų derlius prastesnis nei būdavę ankstesniais metais. Bet viską atperka graikiniai riešutai – jų šiemet rekordiškai daug. Per visą dešimtmetį, kaip prisipažįsta, tiek nebuvo.
„Bet taip jau nuo medžio galima tikėtis keturiasdešimt, šešiasdešimt, iki šimto kilogramų. Jiems karščio nebūna per daug. Drėgmės nebus per daug. Nors jie labai labai atsparūs ir sausrai, gal drėgmei nelabai atsparūs. Jeigu podirvinis vanduo arti, jie nepakenčia podirvinio vandens“, – sako riešutų augintojas Algirdas Jušinskas.
Iš turimų trijų hektarų, vyras planuoja priskinti apie dvi tonas riešutų. Mėgautis riešutais, kaip sako augintojas, jau galima bus rugsėjo pirmąją, esą tada nukrenta pirmas graikinis riešutas. Per mėnesį, iki spalio pirmos, jau nubyra visi. Ir graikinis riešutas, kaip sako selekcininkas, populiarėja, žmonės jais domisi ir mielai perka.
Auginti esą nėra sudėtinga. Pirmą derlių sodinukas turės ketvirtais penktais augimo metais, jeigu bus auginamas tinkamai. O gyvuoja graikinis riešutas ilgai.
„Tai labai ilgaamžis medis. Kiek gyvuoja, pasakysiu jums po šimto metų. O šiaip pasakyta, kad graikinis riešutmedis auga du šimtus, tris šimtus metų“, – teigia A. Jušinskas.
Tad auginama plantacija dažniausiai tik ateities kartoms.