Didžiojo kukurdvelkio, kitaip dar vadinamo didžiąja langermanija, neįmanoma nepastebėti. Gamtininkas paaiškina, kad šis pievagrybinių šeimos grybas gali išsipūsti iki įspūdingo dydžio ir dažniausiai auga ne miškuose, kaip įprastai, bet pievose, laukuose, parkuose ar net sodybose.
„Jis gali užaugti iki kelių kilogramų svorio ir pasiekti futbolo ar krepšinio kamuolio dydį“, – pasakoja A. Kulbis.
Dažnai niokojamas žmonių
Pasak A. Kulbio, ilgą laiką didysis kukurvelkis žmonių buvo laikomas gana retu grybu, tačiau lietuviams vis dažniau pavyksta jį rasti.
„Prieš metus Lietuvos mikologų draugija jį paskelbė „Metų grybu 2021“. Žmonės buvo paraginti kaupti informaciją, domėtis, paskelbti radavietes.
Iškart buvo gauta keliasdešimt pranešimų apie naujas šio grybo radimo vietas. Tai parodo, kad didysis kukurdvelkis Lietuvoje nėra labai retas, bet dažnu pavadinti jo taip pat negalima“, – komentuoja specialistas.
Gamtininkas atskleidžia, kad kurį laiką šis grybas buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, nes žmonės, užuot pasigrožėję gamtos kūriniais, šį grybą spardydavo.
„Jis buvo saugomas, bet naujame Lietuvos raudonosios knygos leidime jo jau neberasime. Tačiau tai nereiškia, kad didįjį kukurdvelkį galima naikinti, ypač be jokio tikslo.
Teko girdėti, kad vaikai, radę šitą grybą, jį tiesiog išspardo kaip futbolo kamuolį. Taip daryti tikrai nevertėtų. Nors grybas nesaugomas, nereiškia, kad jį galima išnaikinti, nes jis vis dar nėra dažnas“, – sako pašnekovas.
Užaugusio valgyti nepataria
Pasak A. Kulbio, didysis kukurdvelkis nėra nuodingas, todėl niekas nedraudžia jo rinkti ir ragauti. Kai kurie grybautojai šį, gamtininko teigimu, šį grybą laiko tikru skanėstu.
„Jis nėra labai skoniu išsiskiriantis grybas, bet paragauti ir įsitikinti, ar tai yra delikesas, galima. Kai kurie grybautojai tokią nuomonę platina.
Jo paragavus kažkokio pavojaus sveikatai nėra. Taip pat nebus pavojingas, jeigu žmogus ir sumaišytų su kitomis kukurdvelkių rūšimis, kurių Lietuvoje yra daugiau. Galbūt tik pavojus yra sumaišyti su ankštenėmis, kurios taip pat yra apvalios ir užauga gana didelės bei yra silpnai nuodingos. Tačiau jų vidus yra juodo spalvos ir tai iškart leidžia šį grybą atskirti“, – paaiškina specialistas.
Vis dėlto A. Kulbis įspėja, kad susigundę paragauti didžiojo kukurdvelkio, turėtų būti atsargūs, nes šį grybą maistui vartoti galima tik kol jis dar nėra peraugęs.
„Didysis kukurdvelkis būna baltos spalvos, o vėliau, kai grybo sporos sunoksta, tampa balsvas, vėliau pagelsta, o per žiemą didžiuliai vaisiakūniai, jeigu niekas jų neišspardo, tampa rudi. Maistui reikėtų rinkti jaunesnius, dar nedidelio diametro vaisiakūnius, įsitikinti, kad grybo vidus nepradėjęs geltonuoti. Jeigu grybas viduje yra baltas, jį tikrai galima naudoti maistui, paragauti“, – paaiškina specialistas.
Pasak gamtininko, šio grybo niokoti nereikėtų dar ir todėl, kad jame esančios sportos gali būti pavojingos sveikatai: „Nors kai kuriems yra įdomu tokį didelį grybą, pilną sporų, sprogdinti, kai kurie žmonės šioms sporoms yra alergiški.
Šių dūmų prisikvėpuoti ir taip nėra gerai, o jeigu žmogus dar ir alergiškas, tai gali tikrai pakenkti sveikatai. Tad geriau šito nedaryti.“
Paneigė kalbas apie gydomąsias savybes
Socialiniuose tinkluose, grybautojams pasidalijus šio grybo nuotrauka, pasipylė daugybė komentarų, kuriuose tikinama, kad didysis kukurdvelkis gali būti vartojama gydymosi tikslais. Žmonės pasakojo įvairius šio grybo panaudojimo būdus, pavyzdžiui tai, kad palaikius šį grybą spirite gautu užpilu galima trinti skaudamas vietas.
Tačiau gamtininkas A. Kulbis skuba įspėti, kad bet kokių grybų naudojimas gydymo tikslais iki šiol yra mažai ištyrinėtas. Todėl, pasak jo, nėra įrodymų, kad tokie metodai yra išties veiksmingi.
„Dažniausiai grybai gydymo tikslais yra naudojami liaudies medicinoje, tačiau mokslinė medicina dar yra tyrimų stadijoje. Kalbant apie šį grybą, domėjausi, kad 6–7 dešimtmečio moksliniuose leidiniuose yra informacijos apie didžiojo kukurdvelkio priešvėžines savybes.
Tačiau, jeigu per tą laikotarpį tyrimai nebuvo plėtoti ir kažkokių reikšmingų naujų atradimų nebuvo padaryta, gali būti, kad mokslo duomenys nebuvo tokie svarbūs ir kiti tyrinėtojai jų tiesiog nepatvirtino. Todėl kažkokių kardinalių pokyčių gydant vėžį ar kitas ligas šitas grybas turbūt šiai dienai neturi“, – teigia specialistas.
Pasak A. Kulbio, nors didysis kukurdvelkis savo išvaizda ir įspūdingu dydžiu patraukia grybautojų akis, gamtininkas sako, kad šioje vietoje reikėtų jausti saiką ir šį grybą rinkti nebent labai mažais kiekiais.
„Teko matyti, kad žmonės radę prisirenka maišais. Taip be reikalo sunaikinamas grybas, nes, kažin, ar jį tokiais kiekiais suvartos maistus. Jo vartojimas maistui gali būti pateisinamas tik smalsumui patenkinti“, – akcentuoja pašnekovas.
