Amerikiečių žvalgyba jau skelbia ir naujausius duomenis apie prie Ukrainos sienų telkiamas Rusijos pajėgas.
Du Rusijos strateginiai bombonešiai TU-22M3 manevrus atlieka Baltarusijos padangėje. Lietuvos pašonėje Kremliui ir toliau telkiant pajėgas ir ginkluotę milžiniškoms pratyboms, NATO šalys toliau skuba stiprinti Rytinį Alijanso sparną.
Berlynas patvirtino, kad su Lietuvos krašto apsaugos ministerija šiuo metu kalbasi dėl papildomo karių atsiuntimo į Lietuvą. Vokietijos krašto apsaugos ministrė sako šiuo metu aiškinamasi, kas konkrečiai būtų naudinga Lietuvai.
„Tai labai svarbi žinia. Iš tiesų pokalbiai vyksta. Jie ir negali nevykti, nes viena valstybė turi apsispręsti, kita priimti pastiprinimą. Tai aš, manau, tai kas yra paskelbta Vokietijoje – labai svarbus Vokietijos apsisprendimas“, – sakė A. Anušauskas.
Lenkijoje papildomi amerikiečių kariai jau laipinasi antrą dieną iš eilės. Iš viso į mūsų kaimyninę šalį ir Rumuniją, amerikiečiai pasiuntė 3000 papildomų karių. Londonas svarsto, dar šį mėnesį dukart – iki 1,8 tūkst. karių – padidinti savo karinį kontingentą Estijoje. Kiek karių į Lietuvą galėtų atsiųsti Vokietija, Anušauskas neatskleidžia. Šiuo metu NATO priešakinės pajėgose Lietuvoje tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Daugiau nei 500 jų iš Vokietijos, kuri ir vadovauja priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje.
„Aš, manau, kad kai Vokietija galutinai apsispręs ir tai bus artimiausiu metu, tai mes ir skaičius, ir vietas, ir visą kitą sužinosime. Dabar gi aš, manau, svarbiausia ta principinė žinutė“, – teigė A. Anušauskas.
Satelitinėse nuotraukose matyti prie Ukrainos sienų dislokuotos rusų pajėgos ir moderniausia ginkluotė. 15 SU-25 atakos lėktuvų, S-400 oro gynybos sistemos, SS-26 Iskander raketinės sistemos.
Pasak NATO tokių Rusijos pajėgų Baltarusijoje nebuvo nuo pat šaltojo karo. Anušauskas sako, kad Baltarusijoje telkiamos pajėgos – viena pagrindinių priežasčių kodėl Vokietija svarsto į Lietuvą siųsti daugiau karių. Nors Maskva nuolat kartoja, kad konflikto nenori, liežuvio nevaldo Lukašenka.
Propagandinio interviu Rusijos žurnalistui Vladimirui Solovjovui metu jis pareiškė, netiki, jog Ukraina kariaus su Baltarusija, bet kilus konfliktui, laimėti karą prieš Ukrainą užtektų 3–4 dienų. O paskui reikalui esant kristų ir visi Vakarai.
„Kol jie ten apsisuks ir atsiųs čia kokių nors pajėgų, mes jau stovėsime prie Lamanšo. Jie tą puikiai žino“, – sako A. Lukašenka.
Tačiau Rytų Ukrainoje esančio Charkovo miesto gyventojai taip nemano. 40 kilometrų nuo Rusijos esančiame mieste didžioji dalis gyventojų – rusakalbiai, tačiau demonstracijos dalyviai sako miestas vieningas, o jie pasiruošę jį ginti.
„Žmonės išėjo į gatves parodyti, kad Charkovas – Ukrainos miestas, ir mes jo neatiduosime“, – kalba miesto gyventoja Nina Kvitko.
„Noriu pasakyti labas Putinui ir perduoti, kad geriau tegu kariauja prieš save ir savo kvailumą“, – sako miesto gyventoja Mykola Hryshko.
Amerikiečiai ir toliau nerimauja dėl Rusijos invazijos planų. Du aukšto rango pareigūnai anonimiškai pareiškė, kad Rusija prie sienų su Ukraina šiuo metu sutelkė apie 70 procentų invazijai reikalingų pajėgų. Likusią dalį reikalingą puolimui dislokuoti planuojama iki vasario vidurio. Pateiktoje ataskaitoje taip grėsmingi galimos invazijos padariniai. Skaičiuojama, kad jo metu žūtų ar būtų sužeista mažiausiai 50 000 civilių gyventojų.
